Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Palangos pliažą gelbės Šventoji

 
2018 03 27 15:00
Pliažas į šiaurę nuo Jūros tilto negailestingai siaurėja, bangos ardo ir griauna apsauginį kopagūbrį / 
Pliažas į šiaurę nuo Jūros tilto negailestingai siaurėja, bangos ardo ir griauna apsauginį kopagūbrį /  Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Didžiausio šalies pajūrio kurorto merija nusprendė paskelbti ekstremalią situaciją dėl tragiškos būklės paplūdimio į šiaurę nuo Jūros tilto.

Mokslininkų skaičiavimais, nuo 2012 metų Baltija šiame ruože nuplovė apie 2 metrų storio smėlio sluoksnį ir ėmė kėsintis į miestą nuo potvynių saugantį kopagūbrį.

Pateikta paraiška ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, tad 2019 metais tikimasi įgyvendinti didesnį projektą, kurio metu smėliu būtų pildomi visi Palangos paplūdimiai.

„Šią savaitę Vyriausybės prašysime skubiai skirti lėšų, nes ilgiau laukti nebegalime, artėja vasaros sezonas. Jei nieko nedarysime, apsauginis kopagūbris visai sunyks, o tada jau potvynis grės ir pačiai Palangai. Padėtis iš tikrųjų labai grėsminga“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Svarstoma, kad reikiamą kiekį smėlio būtų galima atsivežti iš Šventosios uostelio, nes ten pūpso milžiniškas kalnas, likęs po įplaukos gilinimo darbų.

Atliko tyrimus

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ekstremali situacija centrinio paplūdimio ruože nuo Jūros tilto iki Rąžės upės žiočių paskelbta kovo 22-ąją. Pasak Š. Vaitkaus, to reikėjo siekiant atkreipti šalies valdžios dėmesį ir tikėtis galimo finansavimo. „Tas ruožas nuolat kenčia. Praėjusią vasarą po audros išvydome, kad net kavinė, gelbėtojų postas vos neįgriuvo į vandenį. Nežinome, koks bus pavasaris, gal vėl ims siausti audros, ir jūra pasiglemš dar didesnį kiekį smėlio. Vasaros sezonu ką nors daryti jau būtų per vėlu. Rudenį – vėl audros. Tad konsultavomės su Aplinkos ministerijos specialistais, ir jie pasiūlė atlikti mokslinį tyrimą“, – pasakojo kurorto meras.

Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas pateikė grėsmingus skaičius. Apskaičiuota, kad nuo 2012 metų paplūdimys nuo tilto iki Rąžės susiaurėjo apie 10 metrų. „Vanduo ėmė plauti ir apsauginį kopagūbrį, jis griūva, žemėja. Tad ir Palangos gatvėms gresia būti apsemtoms. Atsižvelgdami į esamą padėtį, ekspertų išvadas, nutarėme skelbti ekstremalią situaciją. Šią savaitę vyksime į Vyriausybę, susitiksime su kancleriu Algirdu Stončaičiu, Aplinkos ministerijos atstovais. Mokslininkai primygtinai siūlo tvirtinti kopagūbrį, papildyti pliažą smėliu. Pati savivaldybė neturi reikiamos lėšų sumos, todėl prašysime skirti pinigų iš Vyriausybės rezervo fondo“, – teigė Š. Vaitkus.

Šventojoje pūpso 14 tūkst. kub. m iškasto smėlio kalnas / Deniso Nikitenkos nuotrauka
Šventojoje pūpso 14 tūkst. kub. m iškasto smėlio kalnas / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Preliminariai skaičiuojama, kad kranto ruožui stabilizuoti, smėliu papildyti ir kopagūbriui rekonstruoti gali prireikti apie 200–300 tūkst. eurų, tačiau tiksli reikiamų lėšų suma paaiškėtų po viešo konkurso. „Savivaldybė yra pateikusi paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, tad tikimasi 2019 metais įgyvendinti didesnį projektą, kurio metu smėliu būtų pildomi visi Palangos paplūdimiai. Tačiau laukti negalime, nes gamta gali padaryti dar daugiau žalos. Juk žmonės ir šiemet vaikščios griūvančiu kopagūbriu, tad dar labiau jį ardys“, – pažymėjo meras.

Gabentų mašinomis

Paplūdimiai smėliu paprastai papildomi iš jūros, kai galinga žemsiurbė pumpuoja smėlį tiesiai į krantą per didžiulį vamzdį. Tačiau tokie darbai – itin brangūs. Anot Palangos miesto savivaldybės ekologės Redos Kairienės, KU mokslininkai rekomendavo pigesnę išeitį: panaudoti jau sukauptas smėlio atsargas, esančias prie Šventosios upės žiočių. „Ten yra didelis smėlio kalnas, kuris atsirado išgilinus uostelį. Palangai reikėtų paimti apie 9 tūkst. kub. m smėlio, o Šventojoje pūpso 14 tūkst. kub. m „kopa“. Ji neatlieka jokios funkcijos, darko kraštovaizdį. Todėl artimiausiu metu kreipsimės į Aplinkos ministeriją, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją dėl galimybės panaudoti tas sankaupas. Smėlis šiuo atveju būtų nebe kasamas iš jūros dugno, pumpuojamas, o tiesiog atvežamas sunkvežimiais“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Ekologės teigimu, kopagūbris prie Jūros tilto išties labai sparčiai nyksta, todėl daugiausia dėmesio būtų skiriama jam. „Kopagūbrio funkcija – apsauginė, jis saugo kurortą nuo bangų mūšos, užliejimo, tad jo reikšmė – didžiulė. Dabar jis nuolat plaunamas iš apačios, griūva, eroduoja, pažeistas jo profilis. Vien kopagūbriui (jis turėtų vėl siekti apie 6–7 metrų aukštį) atkurti prireiktų apie 5 tūkst. kub. m smėlio. Taip pat ir paplūdimys būtų papildomas smėliu“, – pasakojo R. Kairienė.

Merijos valdininkė atkreipė dėmesį, kad ruožas tarp tilto ir Rąžės žiočių yra bene problemiškiausias visame pajūryje. „Jūra, net papildžius smėliu tą ruožą, jį pasiima atgal ir nebegrąžina. Pakrantėje nebeliko smėlio sąnašų, tą dalį labai smarkiai veikia srovė, ji visą smėlį nuneša į šiaurę. Įtaką daro ir darbai Klaipėdos uoste, jie stabdo smėlio migraciją mūsų pliažų link. Tad pajūrio likimas turi rūpėti ne tik Palangai, bet ir valstybei“, – sakė R. Kairienė.

Ilgalaikiu laikotarpiu smėlį ketinama gabenti iš Juodkrantės poligono. Mokslininkų apskaičiuota, kad ten jūros dugne guli užtektinai Palangai tinkamo smėlio. Kadangi prieš keletą metų nuniokotas į pietus nuo tilto esantis paplūdimys šiandien atrodo puikiai, tikimasi, kad pritaikius panašią paplūdimių atkūrimo metodiką, bus sutvarkytas ir į šiaurę besidriekiantis pliažas bei kopagūbris.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"