Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Palangos kurhauzas vėl kils iš pelenų

 
2018 04 18 7:40
Teigiama, jog sudegusios medinės dalies pamatų restauravimas simbolizuos viso kurhauzo atgimimą./Deniso Nikitenkos nuotrauka
Teigiama, jog sudegusios medinės dalies pamatų restauravimas simbolizuos viso kurhauzo atgimimą./Deniso Nikitenkos nuotrauka

Šiemet bus pradėti vienu Palangos simbolių vadinamo kurhauzo sudegusios medinės dalies pamatų restauravimo darbai.

„Jie simbolizuos viso kurhauzo atgimimą. Juk viskas prasideda nuo pamatų, todėl pradžioje įgyvendinsime šį projektą. Kartu rengiamas paties pastato atkūrimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms techninis projektas. Atstatymo darbai galėtų būti pradėti anksčiausiai kitų metų pradžioje. Dar ieškome finansavimo šaltinių jiems atlikti. Skaičiuojama, kad darbų kaina gali siekti 2 mln. eurų“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Šarūnas Vaitkus: „Kavinės ar restorano ten tikrai nebus, nes savivaldybė negali imtis tokios veiklos.“

Atstatytoje medinėje dalyje svarstoma įrengti 300–400 vietų salę ir naudoti ją teatro veiklai.

Du etapai

Palangos kurortui itin reikšmingas kurhauzas, statytas grafų Tiškevičių XIX amžiaus pabaigoje, buvo padegtas 2002 metais. Mūrinę jo dalį Palangos miesto savivaldybė sugebėjo atstatyti 2013-aisiais. Dabar ten vyksta įvairūs kultūros renginiai, koncertai.

Greta esanti ir degėsių krūva virtusi medinė kurhauzo dalis ilgus metus priklausė privatiems asmenims – Jackų šeimai. Ji buvo netvarkoma, neprižiūrima. Pernai Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad ši kurhauzo dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Vyriausybė medinės Kurhauzo dalies fragmentus perdavė Palangos miesto savivaldybei. Kultūros paveldo departamentas (KPD) pasirašė priėmimo ir perdavimo aktą.

„2017 metų spalio 19 dieną medinė kurhauzo dalis buvo oficialiai įregistruota kaip Palangos miesto nuosavybė. Nieko nelaukdami ėmėmės darbų, kurorto taryba skyrė iš miesto biudžeto 10 tūkst. eurų medinės dalies pamatų tvarkymo, konservavimo ir rekonstravimo techniniam projektui parengti. Pateikėme paraišką ir darbų finansavimui gauti. Jis buvo skirtas. Tai – KPD ir savivaldybės lėšos. Tad galiu džiugiai pranešti, kad šiemet prasidės medinės kurhauzo dalies atgimimas“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Anot jo, kurhauzo medinės dalies atstatymo darbus teko išskirti į dvi dalis, nes pamatai – autentiški. „Šiuo atveju galioja paveldosaugos reikalavimai, negalima keisti objekto konfigūracijos. Pirmiausia reikia restauruoti pamatus, nes medinė dalis bus atkuriama tokia, kokia buvo grafų Tiškevičių laikais. Jau nuo vasaros pradžios už tos negražios tvoros darbuosis restauratoriai, statybininkai. Sutvarkius pamatus bus imamasi paties pastato atstatymo“, – vardijo meras.

Šiemet Palangos miesto savivaldybė planuoja parengti ir medinės kurhauzo dalies atkūrimo techninį projektą, taip pat ieško finansavimo statybos darbams. „Už techninį projektą mokės KPD su kurorto savivaldybe, o štai pačiam pastatui atstatyti reikės didelių lėšų. Savivaldybės administracijoje jau dirbama ta linkme. Kreipsimės visur – ir į Norvegijos fondus, ir į Kultūros ministeriją. Norėtume, kad statybos darbai būtų pradėti kitų metų pradžioje“, – sakė Š. Vaitkus.

Vieta teatrui

Mūrinė kurhauzo dalis naudojama kultūros reikmėms, tad tokią pačią paskirtį turėtų atitikti ir medinė. „Kavinės ar restorano ten tikrai nebus, nes savivaldybė negali imtis tokios veiklos. Svarstėme įvairius variantas. Medinėje dalyje galėtų įsikurti Palangos kultūros ir jaunimo centras. Galbūt vieną salių skirtume liaudies amatams pristatyti. Į ją užsukę lankytojai, pavyzdžiui, pamatytų, kaip audžiama senovinėmis staklėmis, ir pamėgintų išmokti šio amato paslapčių. Idėjų gali būti daug, bet viskas priklausys nuo to, kokias erdves turėsime atkūrę pastatą, kas jose tilps“, – dalijosi mintimis meras.

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vis dėlto realiausia, kad medinės dalies pagrindinė erdvė bus skirta spektakliams. „Antrame aukšte planuojame įrengti administracines patalpas, o apačioje – 300–400 vietų salę. Mūrinėje dalyje yra koncertinė erdvė, skirta 240 žmonių. Bet specialiai teatrui pritaikytos vietos Palangoje neturime. Kolektyvai rengia pasirodymus mokyklų aktų salėse“, – teigė Š. Vaitkus.

Rudenį medinėje kurhauzo dalyje būtų organizuojami teatrų festivaliai ir taip didinamas kurorto svečių užimtumas pasibaigus šiltajam sezonui. Juose galėtų dalyvauti Lietuvos ir užsienio kolektyvai.

„Žmonių poreikis lankytis kultūriniuose renginiuose – didžiulis. Norima eiti į koncertus, spektaklius, tačiau teatrui tinkamos erdvės Palangoje nėra. Ji atsiras, kai iš pelenų prikelsime medinę kurhauzo dalį“, – vylėsi kurorto vadovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"