Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Palanga baiminasi medžių genocido

 
2018 09 05 8:00
Numarinti medžiai./Palangos merijos nuotrauka
Numarinti medžiai./Palangos merijos nuotrauka

Didžiausią šalies kurortą sukrėtusį ir precedento neturintį sveikų medžių, esančių netoli legendinio Naglio kalno, nunuodijimo skandalą narplios teisėsaugos institucijos. Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, o aplinkosaugininkai netrukus kreipsis į teismą.

„Dviejuose privačiuose sklypuose pro kamienuose išgręžtas skyles įleidus cheminių medžiagų buvo nunuodytas 171 žaliavęs medis. Tai precedento Lietuvoje neturintis skandalas, brutalus, sveiku protu nepaaiškinamas veiksmas. Gal kitą kartą kas nors sumanys taip pušyną ar Birutės parką suniokoti? Baiminamės medžių nuodijimo vajaus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Sklypų, kuriuose numarinti medžiai, savininkams skirta beveik 47 tūkst. eurų bauda nebuvo geranoriškai sumokėta.

Šarūnas Vaitkus: „Tiesiog protu nesuvokiamas brutalumas. Barbariškas poelgis neliks be pasekmių.“

Naudojo chemikalus

Į šiaurės rytus nuo garsiojo Naglio kalno plyti Brukšvos (Brakšvos, Plaušės) pievos. Jose tyvuliuoja trys skirtingo dydžio daugiausia juodalksniais apaugę tvenkiniai.

Įdomu tai, kad ši vietovė turi mitologinį pagrindą: legenda pasakoja apie kovoje kritusį karžygį Naglį ir jo gražuolę žmoną Brukšvą. Karys žuvęs mūšyje, o mylinti žmona supylusi vyrui kapą – Naglio kalną. Graužiama sielvarto ji priverkusi upelį, kuris dabar teka po žeme pro Naglio kalną, įteka į jūrą ir yra vadinamas Ašaraliu (Ašarine).

Simboliška, kad skandalo centre atsidūrė mažiausiasis (šiauriausias) iš Brukšvos pievų tvenkinių, į kurį iš rytų remiasi Ašaralio ir Brukšvos gatvės. Būtent aplink jį ir buvo nunuodytas 171 medis, daugiausia – juodalksniai.

Anot Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausiosios specialistės Redos Kairienės, kalbama apie du sklypus, esančius Ajerų g. 8 (jame stovi naujos statybos namas) ir 10. „Pastebėjome, kad aplink tvenkinį netikėtai ėmė džiūti prieš tai gyvybingi buvę medžiai. Pernai pavasarį ten nuvykome ir pamatėme, jog visų aplink esančių juodalksnių pumpurai sprogsta, o augančių prie tvenkinio – ne. Pradėjome ieškoti priežasties, pasitelkėme profesionalų dendrologą. Tai, kas paaiškėjo, mus šokiravo“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo ji.

Vadovaujantis dendrologo pateikta išvada nustatyta, kad minėtuose sklypuose saugotini želdiniai sunaikinti tokiu pat būdu. Ajerų g. 8 numarinti 42 juodalksniai, o Ajerų g. 10 sunaikinti 128 juodalksniai ir 1 beržas. „Tai daryta gudriai: kamienų apačioje buvo išgręžiamos skylės ir jas prileidžiama nežinia kokios cheminės medžiagos. Chemikalai tikriausiai ir numarino medžius. Nemažai jų buvo 50 metų ir senesnių. Įdomiausia, kad nudžiūvę juodalksniai su skylutėmis baigiasi ties sklypų ribomis. Toliau auga sveiki medžiai. Naudojant tokį brutalų metodą galbūt specialiai buvo sunaikinti beveik visi aplink tvenkinuką augę medžiai. Tiesiog protu nesuvokiama. Juk jie niekam nekliudė“, – stebėjosi merijos atstovė.

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Išgręžtas skyles bandyta maskuoti žolėmis, samanomis, tačiau tai nesutrukdė jų rasti.

Žalos neatlygino

Paaiškėjus barbariškoms medžių nuodijimo aplinkybėms, veiksmų ėmėsi Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Palangos aplinkos apsaugos inspekcija. Pasak jos viršininkės Ramunės Lukaševičienės, minėtų žemės sklypų savininkams už pareigos išsaugoti želdinius nevykdymą buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir pagal Administracinių nusižengimų kodekso 281 str. 1 d. skirtos administracinės baudos – po 60 eurų. Jos jau sumokėtos.

Žala aplinkai (kraštovaizdžiui) įvertinta 46 623 eurais: per 12 tūkst. eurų – Ajerų g. 8, daugiau kaip 34 tūkst. – Ajerų g. 10 sklypo šeimininkams.

„Šių sumų savininkai per nurodytą terminą geranoriškai nesutiko sumokėti, todėl artimiausiu metu bus kreipiamasi į teismą. Sunku suvokti, kam prireikė nuodyti sveikus, gražiai aplink tvenkinį augusius medžius. Neturėdami leidimų savininkai negalėjo jų pjauti. O dabar, kai medžiai jau sunaikinti, galės. Tiesą pasakius, piktadariai nieko nauja neišrado. Palangoje yra buvę panašių atvejų, kai žmonės specialiai chemikalais nuodijo sveikus medžius“, – „Lietuvos žinioms“ teigė AAD Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas.

Raudonos rodyklės žymi kamienuose išgręžtas skyles.Palangos merijos nuotrauka
Raudonos rodyklės žymi kamienuose išgręžtas skyles.Palangos merijos nuotrauka

Jis nesutiko atskleisti, kokie buvo tų sklypų savininkų paaiškinimai, nes netrukus prasidės teismo procesai. Neoficialiai kalbama, esą praktika specialiai nuodyti medžius, kai šių nevalia kirsti, taikoma norint plyne paversti sklypą ir panaudoti jį arba statyboms, arba infrastruktūrai įrengti.

Bijo precedento

Aplinkosaugininkai dar tik rengia ieškinį teismui, o Palangos miesto savivaldybė jau kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. „Buvau šokiruotas, kai gavome dendrologo išvadas. Jos paliudijo, kad sveiki medžiai skirtingais metais pragręžiant kamienuose skyles ir prileidžiant chemijos nunuodyti tyčia. Todėl prašome pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl aplinkos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimo, nes tai padarė didelę žalą gamtai bei sukėlė sunkių padarinių aplinkai. Taip pat prašome imtis priemonių, kad kalti asmenys būtų nubausti“, – tvirtino Š. Vaitkus.

Šis vaizdas užfiksuotas prieš kelerius metus, kai prie tvenkinuko augantys medžiai dar buvo sveiki.Deniso Nikitenko nuotrauka
Šis vaizdas užfiksuotas prieš kelerius metus, kai prie tvenkinuko augantys medžiai dar buvo sveiki.Deniso Nikitenko nuotrauka

Baiminamasi, jog dalis medžius pražudžiusių nuodų galėjo patekti į tvenkinuką, kuriame mėgsta maudytis vaikai.

„Tikiuosi, teisėsauga pasielgs principingai ir viską išsiaiškins, nubaus kaltuosius. Tokie dalykai Palangoje nebus toleruojami. Pagalvokite patys: tie du sklypai yra privatūs, bet kažkas atėjo, prigręžiojo medžiuose skylių ir galbūt prileido chemijos. Ar savininkai nieko apie tai nežinojo? Tiesiog protu nesuvokiamas brutalumas. Paprastai žmonės saugo medžius, džiaugiasi jais. Barbariškas poelgis neliks be pasekmių“, – sunkiai rinko žodžius kurorto vadovas.

Jis pažymėjo, kad apie 70 proc. Palangos kurorto teritorijos užima miškai ar miško parkai, kuriuose yra privačių sklypų.

„Neatmeskime tikimybės, jog norint įgyvendinti egoistinius planus ir kitur Palangoje gali būti imtasi panašių veiksmų. Privalome užkirsti tam kelią“, – aiškino meras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"