Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Pabėgėlių integracijoje pasigendama savivaldybių iniciatyvumo

 
2018 11 01 6:00
Ruklos pabėgėlių centras
Ruklos pabėgėlių centras Organizatorių nuotrauka

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, pasibaigus užsieniečių integracijos laikotarpiui Pabėgėlių priėmimo centre (PPC), ji tęsiama savivaldybėse. Tada savarankišką gyvenimą pradėti bandančius žmones įprastai lydi nevyriausybinių bei kitų organizacijų teikiamos paslaugos, tačiau PPC praktika rodo, kad to nepakanka – tikimasi savivaldos iniciatyvumo.

Pirmieji žingsniai

Rukloje įsikūręs PPC veikia jau daugiau nei 20 metų. Kaip pasakoja jo direktorius Robertas Mikulėnas, įstaiga nuo seno apgyvendina prieglobstį gavusius užsieniečius, vėliau centro veikla papildyta kitomis programomis ir apgyvendinti perkelti asmenys, prieglobsčio prašytojai, nelydimi nepilnamečiai, prekybos žmonėmis aukos, tačiau pagrindinė Pabėgėlių priėmimo centro užduotis – socialinė pabėgėlių integracija.

„Kai asmenys gauna leidimą gyventi Lietuvoje, jie yra įtraukiami į integracijos programą. Numatyta, kad centre ji trunka iki 3 mėnesių, tačiau yra tam tikrų išimčių, kai pažeidžiamiems asmenims integracijos laikotarpis pratęsiamas iki pusės metų. Kokias paslaugas užsieniečiai gauna pas mus? Jie mokomi lietuvių kalbos, suteikiamos vertėjo, psichologo, teisininko bei kitų specialistų paslaugos. Taip pat padedame susirasti darbą ir būstą. Užsieniečiams padeda daugybė specialistų, tačiau visa tai yra tik maži žingsniai link socialinės integracijos visuomenėje – per kelis mėnesius neįmanoma nei išmokti gerai kalbėti lietuviškai, nei suprasti mūsų šalies taisyklių bei tradicijų“, – kalbėjo R. Mikulėnas.

Pasigenda efektyvumo

Pasibaigus integracijos centre laikotarpiui, užsieniečiai integruojami į savivaldybes. Numatyta, kad tada jiems suteikiama kuratorių pagalba: šie padeda įsigyti būtiniausius reikmenis, išmoka pinigines pašalpas, organizuoja lietuvių kalbos mokymą, vaikų darželio lankymą, mokymąsi mokykloje, jei reikia, padeda susirasti būstą ir t. t. Šiuo metu šias paslaugas teikia Vilniaus arkivyskupijos (VA) „Caritas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija bei Klaipėdos miesto socialinės paramos centras. Tačiau PPC patirtis rodo, kad, įsitraukus savivaldybėms, šis integracijos procesas vyktų kur kas efektyviau ir greičiau.

„Tiek VA „Caritas“, tiek Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija kuratoriaus paslaugas teikia daugelyje Lietuvos miestų, kuriuose neturi tiesioginio darbuotojo, kuris operatyviai reaguotų į situaciją ir padėtų užsieniečiams savivaldybėse. Manome, kad siekiant paslaugų efektyvumo čia svarbų vaidmenį galėtų atlikti savivaldybės“, – pasakojo R. Mikulėnas.

Nerodo iniciatyvos

Robertas Mikulėnas / Kęstučio Putelio nuotraukos
Robertas Mikulėnas / Kęstučio Putelio nuotraukos

PPC jau kuris laikas kviečia savivaldybes dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir teikti valstybės paramos integracijai savo savivaldybės teritorijoje paslaugą.

„Mes stengiamės užmegzti ryšį su daugybe savivaldybių. Aš pats esu susitikęs su Utenos, Ukmergės, Molėtų, Visagino, Kaišiadorių ir kitų rajonų atstovais. Pasakojau jiems, kad, prisidėdami prie pabėgėlių integracijos programos vykdymo, jie ne tik padės užsieniečiams, bet ir gaus tam tikrą administravimo mokestį už teikiamas paslaugas. Už integracijos programai skirtus pinigus gali būti pasamdyti lietuvių kalbos mokytojai, psichologai, teisininkai ar kiti specialistai. Dabar ruošiamės paskelbti viešųjų pirkimų konkursą dėl valstybės paramos integracijai teikimo savivaldybių teritorijose paslaugų. Norėtume, kad jame dalyvautų ir savivaldybės – jos yra arti žmonių ir turi puikias galimybes padėti. Tiesa sakant, tai jau antras kartas, kai mes kviečiame prisidėti savivaldą prie pabėgėlių integracijos įgyvendinimo – tada siuntėme savivaldybėms laiškus, priminimus ir raginimus, tačiau nė viena jų nepateikė savo siūlymo“, – kalbėjo R. Mikulėnas.

Abipusė nauda

PPC direktorius svarstė, kad savivaldybių atsiribojimą nuo užsieniečių integracijos gali lemti skeptiškas visuomenės požiūris į pabėgėlius. Jo teigimu, nenoras padėti svetimšaliams – nenaudingas abiem pusėms.

„Sunku pasakyti, kodėl savivalda nesiima iniciatyvos. Galbūt tam įtakos turi politinis aspektas – galbūt politikai bijo, kad visuomenė neigiamai sutiks jų norą padėti pabėgėliams? Aš manau, jog pagalba žmonėms, kurie jau atvyko į mūsų šalį, suteikia naudos abiem pusėms. Socialiai integruoti asmenys patys pasirūpins savimi – jiems nebereikės materialinės paramos, kuri iki šiol piktina nemažą dalį lietuvių. Nereikia piktintis ir dėl kultūrų maišymosi. Daugiakultūriškumas – šių dienų realija, nuo kurios nepabėgsi. Nemanau, kad reikėtų jos bijoti – užsieniečiai padeda mums pažinti kitokias kultūras, papročius, jų valgius bei tradicijas – tautos tikrai turi daug ko pasimokyti vienos iš kitų. Ši pažintis taip pat turi savo pliusų“, – teigė R. Mikulėnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"