Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Norima atstatyti prezidentinį vasarnamį

 
2018 06 07 17:00
Taip atrodė Antano Smetonos vasarnamis, kuriame pats prezidentas veikiausiai nė nesilankė.
Taip atrodė Antano Smetonos vasarnamis, kuriame pats prezidentas veikiausiai nė nesilankė. Asvejos regioninio parko nuotraukos

Iniciatyvinė grupė siekia atstatyti su prezidentu Antanu Smetona siejamą vasarnamį, stovėjusį ant Dubingių piliakalnio. Už valstybės lėšas tarpukariu pastatytą namą, kuriame ilsėdavosi nepriklausomos Lietuvos politikai, kariškiai ir užsienio svečiai, Antrojo pasaulinio karo metais sudegino Armijos Krajovos kovotojai.

Molėtų rajono Dubingių miestelio šviesuomenė turi tikslą atstatyti 1938-aisiais iškilusį ir vos šešeris metus ant Dubingių piliakalnio stovėjusį medinį pastatą, vadintą prezidentine vila ir sietą su tuomečiu Lietuvos prezidentu A. Smetona. Jis 1934 metais dalyvavo ką tik pastatyto medinio tilto, vedusio per Dubingių pašonėje tyvuliuojantį Asvejos ežerą, atidarymo ceremonijoje ir perkirpo juostelę. Tiltu sujungus abu ežero krantus pagerėjo susisiekimas su šiuo miesteliu, tad ant piliakalnio, ant kurio kadaise stovėjo Vytauto pilis, paskui – Radvilų rūmai, ir atsirado vasarnamis. Jo pamatai išlikę iki šių dienų.

Šventė ant vilos pamatų.
Šventė ant vilos pamatų.

Nusiteikę atkurti

Dubingių seniūnas Kęstutis Kaminskas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad mintis ant esamų pamatų atkurti vasarnamį ir paversti jį turistų bei vietos žmonių traukos vieta Dubingiuose sklandė gana ilgai. „Dabar, kai mecenatų dėka baigiama atstatyti Dubingių bažnyčia, pagalvojome, jog bendromis jėgomis galėtume imtis ir kitų darbų“, – teigė jis.

Molėtų rajono vadovai pritarė siekiui atstatyti vasarnamį, o drauge sutarė imtis parengiamųjų darbų. Seniūnas pripažino, kad Dubingiuose, turinčiuose per 200 gyventojų, viešųjų erdvių nestinga, nes šiame miestelyje yra Asvejos regioninio parko direkcija, puiki bendruomenės salė, tačiau vietos muziejinėms vertybėms eksponuoti trūksta.

„Dubingiai – lankoma vietovė. Žmonės atvyksta apžiūrėti piliavietėje ant Dubingių piliakalnio esančio didikų Radvilų panteono, jų rūmų liekanų, pasigėrėti nuo piliavietės atsiveriančiais vaizdais“, – sakė K. Kaminskas. Seniūnas pabrėžė, kad Dubingiai lankomi visais metų laikais, nes miestelyje organizuojami klasikinės muzikos festivaliai, vyksta kiti kultūriniai renginiai.

„Lietuvoje yra nemažai apžvalgos bokštų iš metalo konstrukcijų. Mes norėtume atstatyti prezidentinį vasarnamį ir jame buvusį bokštelį, iš kurio taip pat būtų galima žvalgytis po apylinkes“, – aiškino seniūnas. Jis apgailestavo, jog Dubingiuose nėra jokios maitinimo įmonės. „Tam tikslui praverstų atstatytas vasarnamis. Į jį užsukę žmonės galėtų užkąsti, išgerti puodelį arbatos ar kavos“, – apie tai, kokios veiklos planuojama imtis, užsiminė K. Kaminskas.

Prezidento – tik vardas

Iniciatyvinei prezidento A. Smetonos vasarnamio atstatymo grupei priklausanti Asvejos regioninio parko specialistė Laura Leškevičiūtė pabrėžė, kad pats prezidentas A. Smetona, kaip byloja turimi duomenys, vargu ar yra lankęsis tame pastate. Tačiau jis prezidentine vila vadintas ir prieš 80 metų, t. y. tuomet, kai iškilo. Prezidento A. Smetonos vardas minimas ir dabar, kai kalbama apie likusius pamatus. L. Leškevičiūtė pasakojo, kad išsaugotose nuotraukose matyti, jog vasarnamis buvo dviejų aukštų ir medinis. Jis turėjo du įėjimus, bokštelį, virš kurio plevėsavo Lietuvos valstybės vėliava.

Vykstant karui vasarnamyje, anot regioninio parko specialistės, buvo įsikūręs Lietuvos policijos postas. 1944 metais jį užpuolė Armijos Krajovos kariškiai. Lenkų kovotojai policininkus sušaudė, o pastatą sudegino. Liko tik jo pamatai.

„Atstatytame vasarnamyje galėtų vykti konferencijos, koncertai, būtų įkurta meno galerija ir muziejus“, – vardijo L. Leškevičiūtė. Ji patikino, kad imantis ieškoti pastatui atstatyti reikalingų lėšų bus tariamasi su archeologais, kultūros paveldo specialistais, nagrinėjami teisiniai statybų saugomoje teritorijoje klausimai. „Tarpukario Lietuva pasistatė vasarvietę, skirtą ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio svečių poilsiui. Kodėl šių dienų Lietuva negalėtų jos atstatyti?“ – svarstė L. Leškevičiūtė.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Jauneika pažymėjo, kad ir jis, ir kiti rajono vadovai Dubingių gyventojų iniciatyvą atstatyti prezidentinę vilą įvertino palankiai ir pažadėjo merijos specialistų pagalbą visais klausimais, susijusiais su statybomis. „Drauge su vasarnamio atstatymo entuziastais suksime galvas, spręsime teisinius reikalus, rašysime paraiškas investiciniams fondams, organizuosime konkursus“, – tvirtino jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"