Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringa svarsto parduoti vokiečių bunkerius

 
2018 04 04 10:00
Požeminio bunkerio koridorių labirintas įvardijamas kaip unikalus turistinis objektas, kuriuo nesinaudojama. /
Požeminio bunkerio koridorių labirintas įvardijamas kaip unikalus turistinis objektas, kuriuo nesinaudojama. / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Antrojo pasaulinio karo vokišką karinį paveldą Alksnynėje savo nuosavybėn prieš keletą metų perėmusi Neringos miesto savivaldybė dabar suka galvą, ką su juo daryti.

Vienu lankytinų objektų galinti tapti puikiai išlikusi vadinamoji Kiaulės nugaros priešlėktuvinės gynybos baterija su bunkerių tinklu – neprižiūrima, net virto benamių landyne.

„Preliminariais skaičiavimais, norint objektą pritaikyti ekspozicijai ir padaryti patrauklų lankytojams prireiktų maždaug 1 mln. eurų. Savivaldybės taryboje aptarėme, kad Alksnynės gynybinis kompleksas pernelyg nutolęs nuo Neringos gyvenviečių, tad kol kas kalbama apie jo perdavimą valstybės institucijoms, o gal net galimybę įtraukti į viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos miesto meras Darius Jasaitis.

Laisvūnas Kavaliauskas: „Ten – ne tik bunkeriai, bet ir apkasų sistema, siaurojo geležinkelio pylimas, Kocho bunkeriukai, kurių buvo net 65. Labai įdomus paveldas.“

Pasėjo baimę

Kuršių nerija garsėja ne tik išskirtiniu kraštovaizdžiu, etnografinėmis gyvenvietėmis, bet ir daugybe vokiškų Antrojo pasaulinio karo paveldo paminklų. Žymiausias – Alksnynės priešlėktuvinės gynybos baterija, dar vadinama Kiaulės nugaros (įrengta priešais to paties pavadinimo salą) vardu.

Šio 1939 metais statyto objekto paskirtis karo metais buvo saugoti Mėmelio miesto oro erdvę. Yra išlikęs visas kaip kultūros vertybė valstybės saugomas kompleksas: arsenalo, vadavietės, kitos paskirties bunkeriai, pabūklų aikštelės. Įspūdingiausias – po žeme įrengtas bunkeris, turintis išsišakojančią koridorių, išėjimų, karių gyvenamųjų patalpų sistemą. Neringos miesto savivaldybės lėšomis prie kiekvieno objekto pastatyti informaciniai stendai, kviečiantys ten apsilankyti.

Klaipėdiečio Aurimo teigimu, Kiaulės nugaros baterija – įdomiausias Antrojo pasaulinio karo vokiškas militaristinis paminklas ne tik pajūryje, bet galbūt ir visoje Lietuvoje.

„Jo žavesys – autentika. Ten niekas neperdaryta. Gali pasiimti žibintuvėlį ir keliauti požeminiais labirintais, bandydamas įsivaizduoti, kaip gyveno kariai. Labai dažnai į Klaipėdą atvykusius svečius nusivedu į tuos bunkerius, ir jie netenka žado. Aplinka nepritaikyta civilizuotam lankymuisi, bet dėl to ir yra ypatinga“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo jis. Tačiau pastarąjį kartą, anot klaipėdiečio, su grupele žygeivių apsilankius objekte paaiškėjo, kad bunkeris virto benamių landyne. „Įrengti stendai, skelbiama, jog tai lankytinas objektas, o ten – benamiai. Akivaizdu, kad jį lankyti tapo nesaugu“, – piktinosi pašnekovas.

Pato situacija

Neringos miesto meras D. Jasaitis, išgirdęs apie skandalingą padėtį, tikino, jog bus reaguojama, bet apie perspektyvas geriau pritaikyti paveldą pažintiniam turizmui kalbėjo miglotai.

„Savivaldybė, siekdama įteisinti valstybės saugomą Alksnynės gynybinį kompleksą, atliko visas procedūras. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu objektas pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Neringos savivaldybės nuosavybėn 2016-ųjų pabaigoje. Tačiau investuoti į kompleksą, kad jis būtų patrauklus visam regionui, nepanorėta, nors bandėme rengti diskusijas Klaipėdos regiono plėtros taryboje“, – aiškino meras.

Pasak D. Jasaičio, savivaldybė neturi finansinių galimybių bateriją pritaikyti turizmui, todėl kaip vienas variantų atgaivinti šį objektą įvardijama galimybė leisti jį privatizuoti. Esą privataus kapitalo atstovai galėtų geriau pasirūpinti kompleksu.

Laisvūnas Kavaliauskas: „Ten – ne tik bunkeriai, bet ir apkasų sistema, siaurojo geležinkelio pylimas, Kocho bunkeriukai, kurių buvo net 65. Labai įdomus paveldas.“
Laisvūnas Kavaliauskas: „Ten – ne tik bunkeriai, bet ir apkasų sistema, siaurojo geležinkelio pylimas, Kocho bunkeriukai, kurių buvo net 65. Labai įdomus paveldas.“

„Jau kreipėmės į Neringos policijos komisariatą dėl benamių iškeldinimo iš bunkerių. Taip pat inicijuosime komplekso išvalymą – organizuosime bendruomenės ir šiam objektui neabejingų žmonių talką“, – vardijo meras. Anot jo, rengiamame kelio Smiltynė-Nida rekonstrukcijos projekte prie baterijos numatyta aikštelė penkiems lengviesiems automobiliams pastatyti.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser minėjo, kad yra kreiptasi į Europos Sąjungos struktūrinius fondus dėl finansinės paramos naujam dviračių takui, vedančiam pamariu tiesiai prie bunkerių, nutiesti. „Tame ruože labai reikia dviračių tako, nes ten atsiveria nuostabūs vaizdai į marias, į Klaipėdos uostą. Žmonės galėtų patogiau pasiekti ir bunkerius. Tiesa, dabar jie apleisti, tad šio objekto net neįtraukiame į lankytinų vietų sąrašą“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė ji.

Neringos merijos Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Žemaitienė „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad sutvarkyti tokį sudėtingą kompleksą ne taip paprasta. „Savivaldybei priklauso tik bunkeriai, pabūklų aikštelės, o žemę valdo Kretingos miškų urėdija. Baterijos pritaikymo pažintiniam turizmui klausimas išties sudėtingas. Muziejaus ten neketinama steigti. Užkalti visus įėjimus, kad nelandžiotų benamiai, taip pat netikslinga“, – svarstė ji.

Europa domisi

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Kiaulės nugaros baterija yra įdomiausias karinis objektas pajūryje. „Deja, jis visiškai apleistas. Kadangi komplekse apsigyveno benamiai, kyla grėsmė lankytojų saugumui. O ten – ne tik bunkeriai, bet ir apkasų sistema, siaurojo geležinkelio pylimas, Kocho bunkeriukai, kurių buvo net 65. Labai įdomus paveldas. Planai parduoti jį per aukcioną diskutuotini, nes paveldosaugininkai tikrai neleis vietoj bunkerių įrengti, pavyzdžiui, poilsinių. Įmanomas tik vienas variantas: sutvarkyti paveldą ir pritaikyti jį lankytojams“, – tvirtino inspektorius.

L. Kavaliauskas apgailestavo, kad iš viso vokiško Antrojo pasaulinio karo paveldo išties patraukli tėra jūrinių pabūklų baterija Giruliuose. „Tačiau ten darbų ėmėsi entuziastai, savanoriai. Jie viename iš „Memel Nord“ sistemos bunkerių įrengė muziejų, viską patys prižiūri, veda ekskursijas“, – kalbėjo paveldosaugininkas.

Antrojo pasaulinio karo istorija ir kariniu paveldu besidominčios entuziastų organizacijos „Memel Nord“ lyderis Aivaras Kurskis „Lietuvos žinioms“ paaiškino, kad Kiaulės nugaros objektas – per atokus. „Mielai sutiktume prižiūrėti ir Alksnynės kompleksą, bet esame klaipėdiečiai, tad mums kiltų nepatogumų dėl susisiekimo. Tačiau talkose būtinai dalyvautume. Kiaulės nugaros baterija – geriausiai išsilaikiusi, ten randame visą nesugriautą kompleksą. Jį būtina saugoti, įtraukti į pažintinio turizmo maršrutus. Susidomėjimas Antrojo pasaulinio karo palikimu didėja visoje Europoje, į Klaipėdą atvažiuoja daug užsieniečių būtent pamatyti miesto gynybinės sistemos. Kitose šalyse tas paveldas tvarkomas“, – pažymėjo A. Kurskis.

Jo manymu, Kiaulės nugaros baterija – ne bešeimininkė, todėl Neringos savivaldybė negali vengti prievolės prižiūrėti savo turtą. „Kam pastatė informacinius stendus? Kviečia aplankyti, bet nė piršto nepajudina. Todėl bunkeryje saugūs jaučiasi nebent benamiai“, – piktinosi organizacijos „Memel Nord“ lyderis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"