Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Ne saugo, o „edukuoja“

 
2018 10 15 6:00
Alinos Ožič nuotrauka

Valstybinė kultūros paveldo komisija perspėjo, kad VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra neatlieka tų darbų, kuriems atlikti ji buvo sukurta, ir rekomendavo Vilniaus miesto savivaldybei apsispręsti dėl jos likimo.

VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra (VSAA) buvo įkurta siekiant išsaugoti, stebėti, tvarkyti, konservuoti, restauruoti, atnaujinti pasaulio kultūros paveldo objektą – Vilniaus senamiestį. Tačiau paaiškėjo, kad daugiausia dėmesio agentūros veikloje skiriama „sklaidai, edukacijai, visuomenės konsultavimui ir tarptautiniams ryšiams“.

Ne tai, kam sukurta

Valstybinė kultūros paveldo komisija vakar įvertino VSAA 2016–2017 metų veiklą ir konstatavo, kad neaptikta duomenų, kaip įgyvendinamas VSAA įstatuose numatytas pagrindinis tikslas – saugoti, stebėti, tvarkyti, konservuoti, restauruoti, atnaujinti pasaulio kultūros paveldo objektą – Vilniaus senamiestį. Taip pat neinicijuojami ir nevykdomi VSAA įstatuose numatyti kultūros paveldo tyrimai, o kultūros paveldo stebėsena neatitinka esminio reikalavimo – iš jos rezultatų neįmanoma nustatyti kultūros paveldo objektų būklės pokyčių. Daugiausia dėmesio VSAA esą skiria sklaidai, edukacijai, visuomenės konsultavimui bei tarptautiniams ryšiams. VSAA įstatuose numatyta ir patariamoji, visuomeniniais pagrindais veikianti Agentūros taryba, kurią sudaro Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir visuomeninių asociacijų skirti atstovai. Tačiau tokia taryba VSAA net nėra įsteigta.

Lietuva, prisidėdama prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, prisiėmė įsipareigojimus saugoti į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas vertybes, todėl ne Vilniaus savivaldybė, o Kultūros ministerija turėtų būti atsakinga už Vilniaus istorinio centro apsaugą. Todėl ir finansiniai įsipareigojimai dėl Pasaulio paveldo sąraše esančios vertybės turėtų būti priskirti ne tik Vilniaus miesto savivaldybei, bet ir valstybei. Tačiau Kultūros ministerija, kaip VSAA dalininkė (steigėja), Vilniaus miesto tarybos sprendimu buvo atšaukta.

Dėl to Valstybinė kultūros paveldo komisija nutarė rekomenduoti Vilniaus miesto savivaldybei įvertinti minėtos agentūros veiklą ir pasiūlė atlikti išsamų tyrimą dėl jos teisinio statuso bei vykdomos veiklos ir spręsti dėl steigėjo keitimo.

Palikta viena

VSAA direktoriaus Gedimino Rutkausko teigimu, Valstybinės kultūros paveldo komisijos reiškiami priekaištai nėra visiškai pagrįsti. „Ne patys sugalvojame, ką veikti. Agentūra įsteigta sostinės savivaldybės, ji ir pateikia metinius planus“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino G. Rutkauskas.

Anot jo, VSAA įstatuose iš tiesų įrašytos įvairios veiklos, tačiau realiai atliekamus darbus apriboja tiek Vilniaus miesto savivaldybės gaunamos užduotys, tiek darbuotojų kompetencija, tiek finansavimas. G. Rutkauskas akcentavo, kad Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategiją prieš du dešimtmečius pasirašė ir Vilniaus miesto savivaldybė, ir Vyriausybė. Pagal ją, savivaldybė buvo labiau atsakinga už senamiesčio funkcionalumą, tvarką bei infrastruktūrą, bendrąją tvarkybą, o Vyriausybės įgaliota institucija – Kultūros ministerija – už paminklų tvarkybą ir priežiūrą. Tačiau realiai Vilniaus senamiesčio strategija neįgyvendinta, ji nepradėjo veikti. Mat Kultūros ministerija esą vis delsė, todėl sostinės savivaldybė (bent jau pagal savo galimybes) ėmėsi iniciatyvos ją įgyvendinti.

„Senamiesčio priežiūrai, tvarkybai iš pradžių dar būdavo skiriama valstybės lėšų, tačiau vėliau finansinė parama nutrūko, ir dabar tai gula vien ant miesto savivaldybės pečių. Nei Kultūros ministerija, nei kitos valstybės institucijos šiame procese nedalyvauja“, – teigė VSAA vadovas. Jis pabrėžė, kad aplankė „visus kultūros ministrus“, prašė palaikyti ir prisidėti tvarkant Vilniaus senamiestį. Tačiau išgirdo tik pažadus, o jie realiais darbais netapo.

Nyksta akyse

Kaip minėta, VSAA buvo įkurta tam, kad rengtų ir koordinuotų Vilniaus senamiesčio ir kito sostinėje saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos programas, kuriomis siekiama išsaugoti, stebėti, tvarkyti, konservuoti, restauruoti ir atnaujinti unikalias miesto vertybes. Tačiau kultūros paveldo ekspertų pastebėjimu, Vilniaus senamiestis, per pastaruosius du dešimtmečius prarasdamas savo autentiškumą, netenka ir išskirtinės visuotinės vertės. Todėl, anot jų, jei sostinės senamiestį į Pasaulio paveldo sąrašą būtų siūloma įtraukti dabar, vargu ar jis būtų pripažintas unikaliu žmonijos paveldu. Per ketvirtį amžiaus, pasak tarptautinės kultūros paveldo ekspertės, architektūrologės Jūratės Markevičienės, įvyko itin daug didelių pokyčių, kurie pažeidė šimtmečiais susiformavusią senosios istorinės miesto dalies struktūrą, jos unikalumą.

Jei sostinės senamiestį į Pasaulio paveldo sąrašą būtų siūloma įtraukti dabar, vargu ar jis būtų pripažintas unikaliu žmonijos paveldu.

„Tiesiog akyse nyksta architektūros ir gamtinės aplinkos darna, naikinamas senamiesčio ir apsaugos zonos žaliasis rūbas, keičiama istorinių pastatų architektūra“, – pabrėžė mokslininkė. Ji pažymėjo, kad virš senamiesčio pastatų kyla keistos formos stogai, iš gatvės pusės „kapojamos“ vitrinos ir naujos durys, visur apstu plastikinių arba jų formas imituojančių medinių langų rėmų, neatpažįstamai keičiami kiemai.

Į tokią situaciją Vilniaus senamiestyje Valstybinė kultūros paveldo komisija buvo atkreipusi dėmesį ir 2010 bei 2015 metais. Apie nepatenkinamą sostinės senamiesčio būklę nuo 2006-ųjų Lietuvą jau sistemingai įspėja ir Pasaulio paveldo komitetas. Tačiau, anot paveldosaugininkų, senamiesčio autentiškumo erozija tik spartėja.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"