Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Musulmonai laukia žinių dėl mečetės

 
2018 03 11 12:00
Romas Jakubauskas: "Norėtųsi, kad būtų atkurtas istorinis teisingumas, kuris tiek šimtmečių čia gyvavo.“
Romas Jakubauskas: "Norėtųsi, kad būtų atkurtas istorinis teisingumas, kuris tiek šimtmečių čia gyvavo.“ Evgenios Levin/Bernardinai.lt nuotrauka

Lietuvos musulmonų bendruomenė tikisi, kad po daug metų trunkančių diskusijų jiems pagaliau bus suteiktas žemės sklypas Vilniuje mečetei statyti. Teigiama, jog Vyriausybė svarsto perleisti mūsų šalies musulmonams istoriškai svarbią teritoriją sostinės centre.

Mečetė Vilniuje gali iškilti toje vietoje, kurioje ir stovėjo iki praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio, kai sovietų valdžios nurodymu buvo nugriauta. Sostinės savivaldybei ir Lietuvos musulmonų bendruomenei ilgus metus neradus sutarimo dėl tinkamiausios vietos mečetei statyti, šio klausimo ėmėsi Vyriausybė.

Romas Jakubauskas: „Norėtųsi, kad būtų atkurtas istorinis teisingumas, kuris tiek šimtmečių čia gyvavo.“

Palaiko bendruomenės siekį

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjo viešiesiems ryšiams Aleksandro Zubriakovo teigimu, savivaldybės vadovas praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į Vyriausybę, o dabar ji drauge su Finansų ministerija ir Turto banku svarsto suteikti Lietuvos totorių bendruomenei patalpas ir teritoriją Mečetės bei A. Goštauto gatvėse.

„Džiaugiamės, kad pagaliau atsirado unikali galimybė išpildyti bendruomenės prašymą, nes istorinėje Lukiškių priemiesčio totorių teritorijoje valstybė nebenaudoja turto, kurį svarsto suteikti musulmonų reikmėms. Atsižvelgdama į tai savivaldybė palaiko visos musulmonų bendruomenės norą turėti maldos namus ir kitas patalpas, būtinas jos veiklai, istoriškai susiformavusioje vietoje – Mečetės gatvėje“, – aiškino A. Zubriakovas.

R. Šimašiaus nuomone, šiemet, minint totorių įsikūrimo Lietuvoje 620 metų sukaktį, sprendimas suteikti patalpas ir žemės sklypą Lietuvos totorių bendruomenei būtų išskirtinai reikšmingas ir bylotų apie Lietuvos sostinės daugiakultūriškumą bei toleranciją.

Vyriausybės Spaudos tarnybos atstovai nurodė, kad patalpų Lietuvos totorių bendruomenei ir teritorijos skyrimo mečetei statyti klausimas pradėtas nagrinėti 2017 metų rudenį. „Galutinio atsakymo dar nėra. Vyksta diskusijos siekiant valstybei racionalaus ir šiai tautinei bendruomenei priimtino sprendimo. Tikėtina, kad konkretus nutarimas gali būti priimtas šiemet“, – tvirtino jie.

Istorinis klausimas

Lietuvos musulmonų sunitų muftijus Romas Jakubauskas teigė, jog svarstymai dėl sklypo ir patalpų suteikimo bendruomenei – dar tik idėjos lygio. „Nieko konkretaus nėra, tad neaišku, ar bus ten, ar kur nors“, – neslėpė jis.

R. Jakubauskas priminė, kad totorių bendruomenė yra išsakiusi savo lūkesčius dėl vietos mečetei statyti ir nori sulaukti konkrečių pasiūlymų ar atsakymo iš valdžios institucijų. „Apskritai tai istorinis klausimas. Lietuvos totoriai, musulmonai visada turėjo mečetę Vilniuje. Neprašome nieko daugiau, tik atstatyti tai, kas buvo. Norėtųsi, kad būtų atkurtas istorinis teisingumas, kuris tiek šimtmečių čia gyvavo“, – aiškino muftijus.

Svarstomą variantą perduoti bendruomenei sklypą su pastatais Mečetės ir A. Goštauto gatvėse R. Jakubauskas vertino atsargiai. Jam šiek tiek kliūva tai, kad teritorijoje yra nemažai sovietmečiu statytų namų. Bet Lietuvos totorių bendruomenė pirmiausia nori sulaukti konkretaus Vyriausybės pasiūlymo ir tada dėl jo diskutuoti.

Lietuvos musulmonų bendruomenė nėra didelė. 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, mūsų valstybėjė gyvena beveik 3 tūkst. musulmonų sunitų. Tačiau iš viso, kaip skaičiuojama, Lietuvoje gali būti maždaug 5 tūkst., Vilniuje – apie 1,5 tūkst. musulmonų.

Šiandien šalyje veikia keturios mečetės: Keturiasdešimt Totorių ir Nemėžio kaimuose (Vilniaus r.), Raižių kaime (Alytaus r.) bei Kaune. Vilniaus musulmonai meldžiasi Islamo kultūros ir švietimo centro patalpose.

Poreikis turėti mečetę sostinėje – didelis. R. Jakubauskas pakartojo, kad musulmonų maldos namai Vilniuje stovėjo šimtmečius. „Ir jie buvo reikalingi. Dabar yra bendruomenė, kuri, galima sakyti, neturi kur melstis. Musulmonų bendruomenė – neatsiejama Lietuvos istorijos dalis, mums reikia savo dvasinio centro“, – pažymėjo muftijus.

Sulygino su žeme

Lietuvos totorių maldos namai ir kapinės Vilniuje, netoli dabartinių Seimo rūmų, veikė nuo XVI amžiaus. 1968 metais sovietų valdžios sprendimu mečetė buvo nugriauta, o kapinės – sunaikintos. Dabar šioje vietoje stovi Vilniaus universiteto institutų pastatai.

Klausimas dėl žemės sklypo mečetei sostinėje statyti neišsprendžiamas jau keliolika metų. Prieš daugiau kaip dešimtmetį Vilniaus savivaldybė buvo pažadėjusi musulmonams skirti 1,8 hektaro sklypą Lizdeikos gatvėje Antakalnyje, netoli tuometės Kino studijos. Bet merija pakeitė savo nuomonę ir pareiškė bendruomenei, kad ji šio sklypo negaus.

Vėliau musulmonams buvo pasiūlyti 7 sklypai Pilaitėje, Grigiškėse ir Naujojoje Vilnioje. Tačiau musulmonų bendruomenė piktinosi dėl pernelyg mažo siūlomų teritorijų dydžio ir netinkamo užstatymo aukščio. 2015 metais Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigė, jog mečetė galėtų būti statoma Žirnių arba Sietyno gatvėse.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"