Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Merijos viliojamos statyti ledo arenas

 
2018 03 07 11:30
Daug vaikų nori mokytis žaisti ledo ritulį, tačiau toli gražu ne visiems sudarytos tokios sąlygos. /
Daug vaikų nori mokytis žaisti ledo ritulį, tačiau toli gražu ne visiems sudarytos tokios sąlygos. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje populiarėjant ledo rituliui, į visuomeninę organizaciją susibūrę šios sporto šakos entuziastai siūlo šalies miestuose statyti atviro tipo ledo ritulio arenas su stogu, kad tiek ledo ritulininkams, tiek dailiojo čiuožimo mėgėjams čiuožti jos būtų tinkamos nuo rugsėjo iki gegužės.

Miestų merijos neskuba apsispręsti. Kai kurios jų, anksčiau užsimaniusios ledo ritulio arenų, jau nusivylė, mat tam, kad galėtų pradėti įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus, vien valstybės institucijų leidimų reikėtų laukti beveik porą metų, o investuotojams tai nepriimtina.

Povilas Isoda: „Yra labai daug neatsakytų klausimų dėl tokios arenos valdymo, todėl toliau aiškinsimės, tarsimės ir derėsimės.“

Mato poreikį

Asociacija „Hockey Lietuva“ statyti ledo arenas pasiūlė Marijampolei ir Alytui. Jos būtų atviro tipo su stogu, o pats ledas – įleistas į žemę apie 4 metrus. Čiuožyklą sudarytų pats ledas, 4 persirengimo kambariai, kavinė, pora administracinių patalpų, tribūnose tilptų apie 400 žiūrovų.

Preliminariai skaičiuojama, kad įgyvendinti vieną tokį projektą kainuotų apie 1,5 mln. eurų. Savivaldybėms reikėtų skirti apie pusę reikalingų lėšų, o kitą pusę atseikėtų privatūs investuotojai. Arenose galėtų treniruotis ledo ritulio komandos, sportinio čiuožimo atstovai, sportuoti vaikai, Be to, jos taptų naujomis pramogų vietomis visiems miestų ir aplinkinių rajonų gyventojams.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė asociacijos „Hockey Lietuva“ generalinis sekretorius Vaidas Budrauskas, siūlyti šiems dviem miestams dalyvauti tokiuose viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektuose nuspręsta, nes Pietų Lietuvoje ne sezono metu beveik nėra kur treniruotis sportininkams, žiemos sportu besidomintiems vaikams.

„Per pastaruosius šešerius metus ledo ritulys Lietuvoje labai išpopuliarėjo, daug vaikų nori mokytis jį žaisti, tačiau tam nesudarytos sąlygos“, – tikino jis.

V. Budrauskas pažymėjo, kad žiemą aikštėse išliejamos arba ant vandens telkinių įrengiamos ledo aikštelės yra labai trumpalaikės ir itin priklausomos nuo gamtos užgaidų, todėl geriausiu atveju veikia vos porą mėnesių per metus. To nepakanka sportinių aukštumų siekiantiems suaugusiesiems ir vaikams. Be kita ko, natūraliai šalčio suformuotas ledas labiau tinka paprastam čiužinėjimui, bet ne treniruotėms ar varžyboms.

Asociacijos generalinio sekretoriaus teigimu, tiek Marijampolei, tiek Alytui siūlomos būtent pusiau atviros ledo arenos, nes jas pigiau ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu veikia 15 ledo ritulio aikštelių. Aštuonios iš jų yra uždaro tipo – Vilniuje, Kaune, Elektrėnuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Mažeikiuose. Atviro tipo aikštelės veikia Mažeikiuose ir Panevėžyje, o Utenoje, Marijampolėje, Telšiuose, Šilutėje bei Rokiškyje – aikštelės, kuriose nėra šaldymo įrangos, todėl jos itin priklauso nuo oro sąlygų.

Povilas Isoda: "Yra labai daug neatsakytų klausimų dėl tokios arenos valdymo, todėl toliau aiškinsimės, tarsimės ir derėsimės.“ / Marijampolės savivaldybės nuotrauka
Povilas Isoda: "Yra labai daug neatsakytų klausimų dėl tokios arenos valdymo, todėl toliau aiškinsimės, tarsimės ir derėsimės.“ / Marijampolės savivaldybės nuotrauka

Svarsto ir aiškinasi

Savivaldybės turėtų ne tik skirti pusę reikalingų investicijų, bet ir rasti arenoms tinkamus žemės sklypus, o asociacija „Hockey Lietuva“ pritrauktų privačių investuotojų, kurie prisidėtų prie projektų įgyvendinimo savo lėšomis, taip pat parengtų techninius projektus.

„Kol kas jokio sprendimo nesame priėmę. Supažindinome miesto tarybos narius su tokiu pasiūlymu ir jį dar nagrinėjame“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Alytaus misto meras Vytautas Grigaravičius.

Anot jo, žiemą Alytus įsirengia dvi ledo ritulio aikšteles ant užšalusių natūralių vandens telkinių, todėl nėra itin didelio dirbtinio ledo aikštelės poreikio. Tačiau neatsisakoma minčių ją turėti. Jei pasiūlymui būtų pritarta, jis galėtų būti pradėtas įgyvendinti ne anksčiau kaip 2019 metais.

Marijampolės savivaldybė galutinio žodžio dėl arenos taip pat nėra tarusi. Nors ledo ritulio aikštelė žiemą veikia netoli Marijampolės esančiuose Balsupiuose, ji netenkina marijampoliečių poreikių. „Dar analizuojame įvairias galimybes ir galimus tokio projekto įgyvendinimo variantus. Yra labai daug neatsakytų klausimų dėl tokios arenos valdymo, todėl toliau aiškinsimės, tarsimės ir derėsimės“, – „Lietuvos žinioms“ sakė vicemeras Povilas Isoda.

Anot jo, mieste rasti vietą tokiai arenai nebūtų sudėtinga. Juolab kad šiuo metu jau suformuotas didelis žemės sklypas Vokiečių gatvėje universaliai arenai statyti. Tad ledo arena galėtų būti įkurta šalia jos. Tuomet išsispręstų nemažai sporto infrastruktūros problemų. Tačiau tikėtina, kad ledo arenai vietos atsirastų ir arčiau miesto centro, nes didelio žemės sklypo jai nereikia.

Biurokratinis liūnas

Prieš kurį laiką pasiūlymo statyti ledo areną, bendradarbiaujant su privačiais investuotojais, buvo sulaukusi Utenos rajono savivaldybė.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Utenos rajono meras Alvydas Katinas, statyba gal ir būtų jau prasidėjusi, tačiau visas kortas sumaišė valstybės institucijų keliami reikalavimai viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektams.

„Norėjome statyti pagal Koncesijos įstatymą. Mus tenkino jame išdėstytos sąlygos ir tai, kad įgyvendinus projektą, koncesininkas 10 metų jį eksploatuotų, o mes per tą laiką už objektą išsimokėtume. Tačiau paaiškėjo, kad leidimus bei pritarimus iš valstybės institucijų koncesijos sutarčiai galėtume gauti per beveik porą metų. Investuotojai statybą nori pradėti taip ilgai nelaukdami“, – aiškino jis.

Utenos rajono vadovo teigimu, išgirdęs apie merijai keliamas sąlygas ir galimybes pradėti ledo arenos statybą, potencialus investuotojas išvyko, merą išvadinęs biurokratu. Anot A. Katino, merija bandė derėtis su kitais galimais investuotojas, taip pat ir prekybos centrais. Kol kas jokių susitarimų nepasiekta.

Pati savivaldybė investuoti daugiau kaip milijoną eurų į ledo arenos statybą negali, todėl tariasi su gretimomis savivaldybėmis – galbūt pavyktų tokį objektą pastatyti kooperuotomis lėšomis arba kur nors kitur.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"