Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Merijoms siūloma atsiverti plačiau

 
2018 07 13 12:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nori priartinti savivaldybes prie žmonių – siekia įpareigoti merijas dėl rengiamų sprendimų dažniau tartis su vietos gyventojais, sudaryti šiems sąlygas susipažinti su savivaldybės tarybos sprendimais dar prieš jiems įsigaliojant.

Savivaldybių atstovai abejoja, ar iš to bus apčiuopiamos naudos, jei patys žmonės nenorės įsitraukti į šį procesą. Taip pat mano ir politologai. Jie pažymi, kad ir šiuo metu gyventojams suteiktos atitinkamos galimybės, tačiau šie retai jomis naudojasi.

Algirdas Vrubliauskas: „Jei tokios pataisos būtų priimtos, tik dar labiau padaugėtų biurokratizmo.“

VRM registruotose Vietos savivaldos įstatymo pataisose numatyta įpareigoti savivaldybes visą svarbią informaciją vietos žmonėms pateikti ne mažiau kaip trimis būdais, kurių vienas – savivaldybės interneto svetainė. Taip pat būtų privalu viešai skelbti aktualius savivaldybės sprendimus likus 10 darbo dienų iki jų įsigaliojimo, o pateikiamojoje informacijoje neturėtų būti politinės reklamos.

Be kita ko, norima išsamiau reglamentuoti savivaldybių konsultavimąsi su gyventojais tvarkant viešuosius reikalus. VRM siūlo supaprastinti ir vietos žmonių apklausų rengimo tvarką – sumažinti iniciatyvos teisei įgyvendinti reikalingų gyventojų procentą nuo 5 iki 3, o teisę inicijuoti apklausą suteikti ir merui. Nuo vieno mėnesio iki dešimties darbo dienų sutrumpėtų terminas, per kurį merijos valdininkai privalėtų skelbti gyventojų apklausą gavę jų reikalavimą.

VRM Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus „Lietuvos žinioms“ pateiktame paaiškinime teigiama, jog ministerija jau ne vienus metus atlieka gyventojų dalyvavimo sprendžiant viešuosius savivaldybių reikalus stebėseną ir identifikuoja spręstinas problemas, trukdančias stiprinti pilietiškumą ir demokratiją vietose. Esą žmonės yra nusiteikę pozityvioms permainoms, bet dažnai dėl žinių, pasitikėjimo, laiko stokos nesugeba pasinaudoti potencialiomis galimybėmis atstovauti savo interesams. Jie neįsitraukia į vietos viešųjų reikalų sprendimą, nes neturi informacijos arba ji pateikiama netinkamai. Iniciatyvą neretai slopina pernelyg sudėtingos procedūros ir netikėjimas, kad gyventojai gali daryti įtaką savivaldybės sprendimams. Pačios merijos taip pat dažnai nesuinteresuotos aktyviu vietos žmonių įsitraukimu ir neužtikrina grįžtamojo ryšio.

Kojos nekiš

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė pabrėžė, kad jau pribrendo būtinybė įstatymu įpareigoti savivaldybes apie savo veiklą labiau informuoti gyventojus, įtraukti juos į sprendimų rengimą. Neretai žmonės, prasidėjus investicijų „sezonui“, net nežino, kas šalia jų statoma, kas ten įsikurs. Informacija juos pasiekia tik tuomet, kai ką nors pakeisti jau būna per vėlu. „Taip negali būti. Gyventojai turi teisę išsakyti savo nuomonę kur kas anksčiau“, – pažymėjo G. Burokienė.

Anot jos, Seimo nariai sulaukia labai daug skundų iš Lietuvos piliečių, kad prieš priimant sprendimus, kur ir ką leisti statyti, su jais nieko nederinama. Net tai, jog kaimynystėje bus socialinis būstas, daugiabučio namo gyventojai sužino, kai ten jau atsikrausto socialiai remtina šeima.

„Didelė tikimybė, kad siūlomoms pataisoms Seime bus pritarta. Kuo daugiau piliečių įsitrauks į valstybės ir savivaldos valdymą, tuo bus geriau“, – įsitikinusi parlamentarė.

Nauda abejoja

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad LSA minėtų pataisų kol kas neaptarė. Jis išdėstė tik asmeninę nuomonę.

„Šįkart persistengta. Pataisas rengė kabinetuose sėdintys žmonės, nelabai išmanantys realų savivaldybių gyvenimą. Todėl vienareikšmiškai vertinti siūlomų pataisų negalima. Yra ir gerų dalykų, ir tokių, kuriems merai vargu ar pritartų“, – kalbėjo A. Vrubliauskas.

Esą kažin ar savivaldybės sutiktų būti įpareigotos tarybų sprendimus skelbti likus ne mažiau nei 10 dienų iki jų įsigaliojimo, nes pasitaiko nemažai atvejų, kai reikia, kad jie įsigaliotų kur kas greičiau. Abejonių kelia ir siūloma nuostata organizuoti gyventojų konsultacijas dėl investicinių projektų. Mat merijos per metus rengia daug tokių projektų. Be to, ir dabar savivaldybių interneto svetainėse skelbiama visa gyventojams aktuali informacija.

Šaltinis - VRM
Šaltinis - VRM

„Jei tokios pataisos būtų priimtos, biurokratizmo tik dar labiau padaugėtų. Tuo suskubtų pasinaudoti viskuo nepatenkinti žmonės, nuolat rašantys skundus įvairioms institucijoms. Jie turėtų daug progų pasireikšti“, – aiškino meras.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas sakė netikintis, kad palaiminus pataisas padidėtų gyventojų pilietiškumas ir jų įsitraukimas į vietos savivaldos sprendimų rengimą. Nebent pagerėtų žmonių informuotumas apie merijų veiklą. „Gyventojai ir dabar gali susitikti su savivaldybės tarybos nariais, meru, tačiau tomis galimybėmis ne itin naudojasi“, – pridūrė politologas.

Pasak jo, bet kokių papildomų įpareigojimų įtvirtinimas tik dar labiau padidintų savivaldybių išlaidas, jų finansinę naštą, o pridėtinės vertės veikiausiai nesukurtų. „Lietuvoje pilietinė visuomenė dar nėra aktyvi, žmonės labai pasyvūs, palyginti su brandžios demokratijos šalimis. Naivu tikėtis, kad apklausos tikrai atspindės gyventojų nuomonę, nes jose dalyvaus tik tie, kurie bus suinteresuoti“, – tvirtino M. Jurkynas. Anot politologo, tai gali tapti pretekstu vietos valdžiai išsisukti nuo atsakomybės už priimtus sprendimus – esą jie tokie, kokių norėjo apklausų dalyviai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"