Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Marijampolė matuojasi kultūros sostinės kepurę

 
2018 01 01 17:00
Lietuvos kultūros sostinės simbolis – gintaro medis – jau Marijampolės savivaldybės merės Irenos Lunskienės rankose.
Lietuvos kultūros sostinės simbolis – gintaro medis – jau Marijampolės savivaldybės merės Irenos Lunskienės rankose. Odetos Žilinskienės nuotrauka

2018 metų Lietuvos kultūros sostinės renginiams Marijampolė yra numačiusi išleisti apie pusę milijono eurų, o į išskirtinius festivalius pasikviesti ir pasaulinio lygio atlikėjų.

Nors oficialiai Lietuvos kultūros sostine Marijampolė taps tik nuo sausio 20 dienos, tačiau su šiuo titulu atsisveikinanti Klaipėda jai jau perdavė kultūros sostinės simbolį – gintarinį medį.

Pagrindiniu metų akcentu taps tradicinė miesto dienų šventė. Per ją koncertą surengs operos žvaigždė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, kartu su pučiamųjų orkestru koncertuos pasaulinio garso elektroninės muzikos kūrėjas Stefanas Weberis iš JAV.

Laukia žvaigždžių

Pasak Marijampolės savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Jūratės Zakaravičienės, Marijampolę galima vadinti Lietuvos valstybingumo priešaušriu, nes Sūduvos kraštas Lietuvai davė žymiausius žmones – tautos patriarchą Joną Basanavičių, varpininką Vincą Kudirką, prezidentą Kazį Grinių ir daugybę kitų. Iš dvidešimties Nepriklausomybės Akto signatarų net šeši yra kilę iš Sūduvos.

„Visa kultūros sostinės Marijampolės programa „Laikas keičiasi ir keičia“ sudaryta iš keturių dalių: „Istorija ir pažinimas“, „Pasaulis ir atspindys“, „Susitikime čia“, „Šventė ir erdvė“. Kiekviena dalis vienija tam tikros srities renginius. Jų iš viso turėtų būti apie 200“, – pasakojo merijos valdininkė. Anot jos, dalis renginių bus visiškai nauji, kiti – jau tradicinių plėtotės. Pagrindiniu metų akcentu taps tradicinė miesto dienų šventė, vyksianti paskutinį gegužės savaitgalį. Per ją koncertą ketina surengti ir iš Marijampolės kilusi pasaulinio lygio operos žvaigždė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, kartu su pučiamųjų orkestru koncertuos pasaulinio garso muzikas, „Emmy“ apdovanojimų už muziką kino filmams laureatas, elektroninės muzikos kūrėjas bei atlikėjas, kompozitorius Stefanas Weberis iš JAV.

„Kultūros sostinės renginiais norime suvienyti bendruomenę, sudaryti sąlygas kiekvienam menininkui parodyti save. Taip pat – pakviesti kraštiečius, kurie subrendo Marijampolėje ir išplito po platųjį pasaulį, grįžti į miestą, galbūt ir parodyti, ką jie kuria“, – teigė J. Zakaravičienė. Pasak jos, atiduodant duoklę Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejui, kuriamas ir filmas apie Marijampolę – kaip ji keitėsi per pastarąjį šimtmetį. Kompozitorius Kazys Daugėla kuria „Maršą Marijampolei“, kuris bus atliekamas pučiamųjų orkestrų festivalyje. Jei tik sumanymui pritars marijampoliečiai, maršas gali tapti miesto himnu.

Kuriamas ir reprezentacinis Marijampolės – Lietuvos kultūros sostinės interneto puslapis. Jis pasirodys sausio pabaigoje. Internete bus ne tik informuojama apie visus renginius, į kuriuos kviečiami marijampoliečiai bei miesto svečiai, bet ir pristatomi mieste esantys turistiniai maršrutai, pateikiama įvairi kita informacija.

Prisidėti galės kiekvienas

Preliminariais skaičiavimais, Lietuvos kultūros sostinės renginiai miestui atsieis apie pusę milijono eurų. Marijampolės savivaldybės vicemeras Romualdas Makauskas teigė, kad iš valstybės biudžeto minėtiems renginiams skirta apie 60 tūkst. eurų. „Tokia gali būti vienos dienos didelio renginio sąmata, todėl didžiausia finansinė našta guls ant savivaldybės pečių. Mat Lietuvos kultūros sostinės programos renginiai lankytojams bus nemokami“, – neslėpė R. Makauskas.

Pasak vicemero, savivaldybė neišgalės iš savo biudžeto skirti beveik pusės milijono eurų, todėl ieškoma potencialių rėmėjų. Iš jų tikimasi surinkti apie trečdalį visų reikalingų lėšų. Rėmėjai galės prisidėti ir finansuodami atskirus programos projektus, ir remti visą programos įgyvendinimą. Anot R. Makausko, bus sudarytos galimybės kultūros sostinės programą finansiškai paremti ir kiekvienam žmogui. Jau susitarta su telekomunikacijų bendrove, kad bus skirtas trumpasis numeris, kuriuo paskambinus bus galima paaukoti du eurus.

Investicijos į kultūrą patvirtino lūkesčius

Lietuvos kultūros sostinėmis miestai skelbiami nuo 2008 metų. Taip siekiama skatinti gyventojų kultūrinį aktyvumą, plėtoti kultūrą ir meną regionuose, mažinti miestų ir miestelių kultūrinio gyvenimo skirtumus.

Pirmieji Lietuvos kultūros sostine tapo Zarasai, vėliau – Plungė, Ramygala (Panevėžio r.), Šilutė, Anykščiai, Palanga, Panevėžys, Žagarė (Joniškio r.), Telšiai. Šiemet Lietuvos kultūros sostinės titulas buvo suteiktas Klaipėdai.

„Tai buvo išskirtiniai metai išskirtiniam miestui. Lietuvos kultūros sostinės titulas – ne loterijos bilietas, kurį ištraukė laiminga ranka. Tai įvertinimas, įprasminęs visos miesto kultūrinės bendruomenės ilgametį darbą“, – atsisveikindamas su Lietuvos kultūros sostinės titulu kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos – 2017-ųjų Lietuvos kultūros sostinės – programai įgyvendinti šiemet buvo skirta daugiau kaip milijonas eurų, o iš viso per šiuos metus kultūrai iš uostamiesčio biudžeto, neįskaitant infrastruktūros atnaujinimo projektų, skirta daugiau kaip 7 milijonai. Įgyvendinant kultūros sostinės programą 84 Klaipėdos vietose buvo surengta 320 renginių, tarp kurių – 10 pirmą kartą organizuotų festivalių. Filmų festivalis „GoDebiut“ sulaukė per 700 debiutuojančių filmų paraiškų iš viso pasaulio. Projektuose pristatyti kūrėjai iš daugiau nei 50 šalių ir, svarbiausia – visi Klaipėdos menininkai. Uostamiestis 2017 metais sulaukė penktadaliu daugiau turistų nei ankstesniais metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"