Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Lynų keliai virš Nemuno – tik vizijos

 
2018 03 25 12:00
Lynų kelias Nemuno krantus kol kas sujungė tik Druskininkuose.
Lynų kelias Nemuno krantus kol kas sujungė tik Druskininkuose. Wikipedia.org nuotrauka

Šakių, Jurbarko ir Birštono merijų sumanymai lynų keliais sujungti kairįjį ir dešinįjį Nemuno krantus ties Gelgaudiškiu ir Vytėnais bei pačiame Birštone kol kas įšaldyti.

Lynų keliai pritrauktų daugiau turistų ir taptų atrakcija žmonėms, keliaujantiems panemune. Merijų vadovai teisinasi, jog nepavyksta rasti pinigų tokiems projektams įgyvendinti, o investuoti milijonus eurų iš savo biudžetų savivaldybės negali.

Absoliuti tyla

Bendrą projektą, kuriame numatoma, kad 1400 metrų ilgio lynų kelias abu Nemuno krantus sujungs šalia valstybės saugomų kultūros paveldo objektų – Vytėnų pilies (dar vadinamos Panemunės ir Gelgaudų vardais) bei Gelgaudiškio dvaro, jurbarkiečiai ir šakiečiai kūrė penkerius metus. Pagal sumanymą lynų kelias dešiniajame Nemuno krante, Jurbarko rajono ribose, turėtų prasidėti už Vytėnų pilies teritorijos ribų. Tam visuomenėms reikmėms jau rezervuotas beveik 2 hektarų valstybinės žemės sklypas. Jame turėtų stovėti lynų kelio atramos. Šakių rajone šio kelio pradžia ir pabaiga būtų Gelgaudiškio dvaro sodybos prieigose.

Tikėtasi, kad lynų keliui nutiesti užteks 2,5–3,5 mln. eurų, o projekto įgyvendinimas truks apie dvejus metus. Bet kone porą metų apie jį nieko nekalbama. Pagal pirminius projekto rengėjų sumanymus lynų kelias, kuriuo kasmet per Nemuną keltųsi per 32 tūkst. žmonių, jau turėjo būti nutiestas ar bent pradėtas tiesti.

Tačiau, kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, kol kas net tolesni projekto rengimo darbai sustabdyti. „Yra kilę nesutarimų su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), mat lynų kelias būtų įrengiamas labai „jautrioje“ vietoje. Be to, atsirado neaiškumų dėl jo eksploatacijos“, – teigė meras.

Buvo numatyta, kad už kėlimąsi per Nemuną keliautojai turės įsigyti bilietus. Jei lynų kelias būtų įrengtas privačiomis lėšomis, bilietas kainuotų iki 10 eurų. Tačiau rasti investuotoją tokiam objektui, kuris vargu ar kada nors atsipirks, labai sudėtinga. O tiesti lynų kelią Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis ir vėliau rinkti pinigus iš keliautojų merijos negali, nes tai prieštarauja ES lėšų investavimo nuostatai, kad sukurtas turtas penkerius metus negali būti naudojamas komerciniais tikslais. Be to, objekto išlaikymas, pastačius jį ES lėšomis, gultų savivaldybėms ant pečių. Aišku, merijos to nenori.

Vilčių nepraranda

Vis dėlto Šakių rajono meras E. Pilypaitis vylėsi, kad projekto stagnacija ilgai netruks. Esą su gretimo Jurbarko rajono vadovais jau sutarta po Velykų atnaujinti dialogą su VSTT, taip pat ieškoti finansavimo šaltinių.

„Siekiame kompromiso, kad lynų kelią būtų galima tiesti ir ES lėšomis, ir pritraukus privačių investuotojų. Šios idėjos neatsisakome“, – pabrėžė E. Pilypaitis. Meras patikino, jog savivaldybės neturi jokių finansinių galimybių savo pinigais statyti tokį objektą.

Minčių sujungti abu Nemuno krantus, kad keliautojai galėtų aplankyti ne tik kasmet vis gražėjančią Gelgaudų pilį, bet ir kitapus Nemuno esantį Gelgaudiškio dvarą, būta jau seniai. Juolab jog vis dar gyvos legendos, kad kadaise Gelgaudiškio dvarą ir Gelgaudų pilį išties jungė tiesioginis kelias, neva ėjęs tuneliu po Nemuno upe.

Be to, nutiesus lynų kelią būtų sudaryta daugiau galimybių panemunėje plėtoti dviračių turizmą – atsirastų keletas dviračių trasų lankų, ir žmonės galėtų rinktis, kuriuo jiems patogiau keliauti. Juk dalis tokių dviračių takų panemune jau ir nutiesti, ir išasfaltuoti. Gausesnio srauto lankytojų sulauktų ir Gelgaudiškio dvaras, ypač tų, kurie į Gelgaudų pilį užsuka trumpam, važiuodami automobiliu. Jie ne tik galėtų apžiūrėti pilį, bet ir, persikėlę per Nemuną, – Gelgaudiškį. Atstumas tarp abiejuose Nemuno krantuose esančių turistų lankomų objektų – vos 1700 metrų.

Edgaras Pylipaitis: „Siekiame kompromiso, kad lynų kelią būtų galima tiesti ir ES lėšomis, ir pritraukus privačių investuotojų."/sakiai.lt nuotrauka
Edgaras Pylipaitis: „Siekiame kompromiso, kad lynų kelią būtų galima tiesti ir ES lėšomis, ir pritraukus privačių investuotojų."/sakiai.lt nuotrauka

Neturi pinigų

Idėja virš Nemuno įrengti lynų kelią keletą metų brandinama ir Birštone. Jau parengtas detaliojo plano projektas. Manoma, kad lynų keltuvai ne tik pagerintų susisiekimą tarp abiejų Nemuno krantų Birštone, bet ir skatintų turizmą, leistų keliautojams apžvelgti istorinę miesto dalį.

Šio projekto autoriaus architekto Mindaugo Bielskaus žodžiais, lynų keltuvas, kaip susisiekimo priemonė, reikalingas tam, kad vietos gyventojai ir Birštono svečiai į kairįjį Nemuno krantą galėtų persikelti greičiau ir paprasčiau nei dabar, – šiuo metu tai įmanoma padaryti tik važiuojant magistraliniu keliu maždaug 18 kilometrų aplinkui, per Prienus. Tai itin aktualu žiemą, kai vienintelė susisiekimo priemonė – upės keltas – neveikia. 750 metrų ilgio lynų keltuvas, kaip Birštono miesto viešojo transporto dalis, optimizuotų automobilių srautus ir mažintų triukšmą bei taršą.

Be to, lynų kelias skatintų pažintinį turizmą, nes būtų turizmo infrastruktūros dalis. Kadangi keltuvą planuota įrengti kultūros paveldo vietovėje – Birštono miesto istorinėje dalyje, jis sudarytų sąlygas apžvelgti saugomus objektus ir vietoves, pavyzdžiui, Nemuno upės slėnį. Anot M. Bielskaus, lynų keltuvas, varomas elektra, supažindintų visuomenę su ekologiško viešojo transporto galimybėmis, skatintų jo plėtrą.

Tačiau, kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Birštono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Jovita Tirvienė, lynų kelio Birštone idėja kol kas nematerializuojama. „Norime įgyvendinti sumanymą, jo neatsisakome, bet toks projektas daug kainuotų, o finansavimo šaltinių kol kas neturime“, – apgailestavo merijos valdininkė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"