Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Lenkijos lietuviams padėtų nebent antkapių užrašai

 
2018 10 23 7:20
Lietuva tarsi pamiršo Lenkijos lietuvius – pilietybės suteikimo etninėse lietuvių žemėse gyvenantiems tautiečiams, kurie yra kitos šalies piliečiai, problema jau beveik dešimtmetį nejuda iš vietos. /
Lietuva tarsi pamiršo Lenkijos lietuvius – pilietybės suteikimo etninėse lietuvių žemėse gyvenantiems tautiečiams, kurie yra kitos šalies piliečiai, problema jau beveik dešimtmetį nejuda iš vietos. / AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkijos lietuvius mažai guodžia tai, kad Seimas jau apsisprendė, jog kitų metų gegužę įvyks referendumas dėl Konstitucijos pakeitimo, apibrėžiančio pilietybės įgijimą.

Seimo nariai tikina, kad kitose šalyse gyvenantys lietuviai galės gauti Lietuvos pilietybę ar ją išsaugoti pagal kilmę, tačiau Lenkijos lietuviai tai galėtų įrodyti nebent antkapiniais užrašais Seinų, Punsko ir kitose šio krašto kapinėse – autentiškos lietuviškos pavardės dažniausiai išlikusios tik juose. Visuose turimuose dokumentuose jos seniai sulenkintos.

Stasys Tumėnas: „Nuo 1990 metų išimties tvarka Lietuvos pilietybė suteikta net 25 tūkst. asmenų, o Lenkijos lietuvių, norinčių gauti Lietuvos pilietybę, viso labo būtų 4–5 tūkstančiai.“

Lietuvių – tūkstančiai

Lenkijos Punsko valsčiuje iš beveik puspenkto tūkstančio gyventojų lietuviais save vadinančių apie 80 procentų. Iš Seinuose gyvenančių kiek daugiau nei 5 tūkst. gyventojų lietuviais save laiko per 30 proc. žmonių. Visoje Lenkijoje, neoficialiais duomenimis, gali gyventi iki 15 tūkst. lietuvių, tačiau per 2002 metų surašymą lietuvišką kilmę nurodė tik 5,8 tūkst. Lenkijos piliečių. Mat surašinėtojai nenoriai klausinėdavo apie gyventojų tautybę. Dažniausiai patys įrašydavo ją pagal principą – jei gyveni Lenkijoje, esi lenkas.

„Prieš dešimtmetį tik retas mūsų kraštų gyventojas lietuvis būtų atsisakęs priimti Lietuvos pilietybę. Ne tik save lietuviu laikantis ir lietuviškai kalbantis, bet ir jau asimiliavęsis, t. y. sulenkėjęs. Tačiau dabar jau sunku pasakyti, kiek jų norėtų tapti Lietuvos piliečiais. Vis dėlto manau, kad daugelis lietuviais vis dar save vadinančiųjų norėtų būti ir Lietuvos, ir Lenkijos piliečiai. Tik, deja, to padaryti jie negali“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Punsko valsčiaus Ožkinių kaimo gyventojas Petras Lukoševičius. Anot jo, Punsko žmonėms Lietuvos pilietybės reikia kaip žuviai vandens, paukščiui – oro.

P. Lukoševičius neslėpė nuostabos, kad Lietuva juos tarsi pamiršo – pilietybės suteikimo etninėse lietuvių žemėse gyvenantiems tautiečiams, kurie yra kitos šalies piliečiai, problema jau beveik dešimtmetį nejuda iš vietos. „Lenkija lenkų kilmės žmonių nepalieka, o Lietuvos valdžia vis kažko delsia, tarsi šie dalykai būtų sprendžiami ne Vilniuje, o kur nors Maskvoje“, – stebėjosi P. Lukoševičius.

Gimę lietuviais

Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė taip pat pabrėžė, kad dabar, Lietuvos politikams priėmus sprendimą rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, jie vis dar lieka „už borto“. „Referendumui keliamas klausimas apie pilietybės išsaugojimą, apie įgimtą teisę. Mes tos įgimtos teisės į Lietuvos pilietybę neturime, nes mūsų tėvai yra gimę kitos valstybės teritorijoje – Lenkijoje, esame Lenkijos piliečiai“, – teigė Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė. Norėdami įrodyti savo įgimtą teisę į Lietuvos pilietybę, jie privalo įrodyti, kad jie iš tiesų yra lietuviai. Tačiau visi archyvuose esantys dokumentai yra tik lenkų kalba, pavardės taip pat sulenkintos, neatsižvelgiant į tai, kad tėvai, seneliai ar proseneliai save laikė lietuviais, visi jie buvo Lenkijos piliečiai.

„Vien mūsų tėvų ir senelių kapai liudija apie mūsų lietuvišką kilmę, nes mūsų krašte gyvuoja tradicija ant paminklų rašyti lietuvišką pavardę, o ne sulenkintą“, – akcentavo J. Malinauskaitė-Vektorienė. Ji neslėpė abejonių, kad norint įrodyti savo lietuvišką kilmę to vargu ar pakaks.

Pasak Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovės, dėl lietuviškos kilmės, bet turimos tik Lenkijos pilietybės nepatogumų patiria išeiviai iš jų krašto, dabar gyvenantys Lietuvoje, kai kurie jų – net dešimtmetį ir ilgiau. Mat baigę mokslus Lenkijos lietuviškose mokyklose tolesnėms studijoms jie pasirenka Lietuvos aukštąsias mokyklas, Lietuvoje lieka ir po studijų. Jie galėtų tapti Lietuvos piliečiais, atsisakę Lenkijos pilietybės, bet tada susidurtų su begale problemų Lenkijoje, jei reikėtų paveldėti ten likusį tėvų ar kitų artimųjų turtą. Juk daugelis tokių jaunuolių yra kilę iš ūkininkų šeimų.

„Lietuvos valdžia turėtų rasti sprendimą, kaip etninėse žemėse – Lenkijoje, Rusijos Kaliningrado srityje ar Baltarusijoje – gyvenantiems tautiečiams suteikti dvigubą pilietybę, nereikalaujant atsisakyti kitos. Lenkijoje jau galima turėti kelias pilietybes, tai galėtų būti įteisinta ir Lietuvoje, juolab kad Lietuva ir Lenkija yra glaudžiai susijusios – abi priklauso tiek Europos Sąjungai (ES), tiek NATO“, – sakė J. Malinauskaitė-Vektorienė.

Stasys Tumėnas: „Nuo 1990 metų išimties tvarka Lietuvos pilietybė suteikta net 25 tūkst. asmenų, o Lenkijos lietuvių, norinčių gauti Lietuvos pilietybę, viso labo būtų 4-5 tūkstančiai.“ Romo Jurgaičio nuotrauka
Stasys Tumėnas: „Nuo 1990 metų išimties tvarka Lietuvos pilietybė suteikta net 25 tūkst. asmenų, o Lenkijos lietuvių, norinčių gauti Lietuvos pilietybę, viso labo būtų 4-5 tūkstančiai.“ Romo Jurgaičio nuotrauka

Kilmę reikės įrodyti

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojas Stasys Tumėnas „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad Lenkijos lietuvių keliamos Lietuvos pilietybės problemos jam yra gerai žinomos, apie tai buvo daug diskutuota ir per komisijos narių viešnagę Punske bei Seinuose. „Moraliai ne itin gerai jautėmės, kai dėl to sulaukėme priekaištų. Tačiau kol kas išspręsti šį klausimą taip paprastai vargu ar pavyks“, – tikino S. Tumėnas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė Agnė Širinskienė „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad jei pavyktų referendumas dėl dvigubos pilietybės, ES valstybių narių, valstybių, priklausančių NATO bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, piliečiai galės pretenduoti į Lietuvos pilietybę pagal kilmę. „Kilmę reikės įrodyti dokumentais. Baimių kils visose šalyse, nes lietuvišką kilmę reikės įrodyti. Tačiau taip sudarysime vienodas sąlygas visiems pretendentams į Lietuvos pilietybę“, – pabrėžė A. Širinskienė.

Ieškoma naujų kelių

J. Malinauskaitė-Vektorienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad jei Lietuvoje nesiryžtama Lenkijos lietuviams suteikti ir Lietuvos pilietybės, mūsų šalyje turėtų būti svarstoma galimybė įvesti lietuvio kortą ar kitokį panašų dokumentą, kuriuo Punsko, Seinų krašto lietuviai galėtų naudotis įrodydami savo lietuvišką kilmę. „Mums būtų garbės reikalas turėti dokumentą, liudijantį, kad iš tikrųjų esame lietuviai, nors mūsų prioritetas – Lietuvos pilietybė“, – teigė ji.

Seimo TTK pirmininkė A. Širinskienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad apie lietuvio kortą arba lietuvio pasą Seime dar nesvarstoma, nors pripažino, jog daugiau nei prieš metus parlamente buvo registruotas pasiūlymas įvesti lietuvio pasą. „Kol kas šis pasiūlymas nesvarstomas. Pirmiausia – referendumas ir tik jam neįvykus grįšime prie šios idėjos“, – teigė A. Širinskienė.

Tačiau parlamentaras S. Tumėnas įsitikinęs, kad kur kas paprasčiau problemą būtų galima išspręsti, jei Lenkijos lietuviams Lietuvos pilietybė būtų suteikta išimties tvarka. „Nuo 1990 metų išimties tvarka Lietuvos pilietybė suteikta net 25 tūkst. asmenų, o Lenkijos lietuvių, norinčių gauti Lietuvos pilietybę, viso labo būtų 4–5 tūkstančiai. Taigi nebūtų jokio nusižengimo, jei jiems Lietuvos pilietybė būtų suteikta išimties tvarka“, – tvirtino S. Tumėnas.

Lenkijos lietuvių draugijos pirmininko, lietuviškos Seinų „Žiburio“ gimnazijos direktoriaus Algirdo Vaicekausko teigimu, po sėkmingo referendumo Lietuvoje Lenkijos lietuviams nereikėtų prarasti vilčių gauti Lietuvos pilietybę. Jie galėtų pabandyti pasinaudoti jo pavyzdžiu. „Pirmas žingsnis, kurį žengiau – pasikeičiau sulenkintą pavardę į lietuvišką. Ši procedūra ilgai neužtrunka. O kai pavardė lietuviška, įrodyti savo lietuviškas šaknis jau kur kas paprasčiau“, – tvirtino A. Vaicekauskas. Jis neslėpė ir dabar turįs tiek Lenkijos, tiek Lietuvos pilietybę. Pastarąją gavo 2002 metais, kai Lietuvos pilietybė buvo suteikta maždaug 70 Punsko ir Seinų kraštuose gyvenančių tautiečių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"