Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Legalios gyvūnų kapinės sunkiai skinasi kelią

 
2018 07 14 13:00
Vienos iš nelegalių gyvūnų kapinių Vilniaus Karoliniškių miškelyje./Romo Jurgaičio nuotrauka
Vienos iš nelegalių gyvūnų kapinių Vilniaus Karoliniškių miškelyje./Romo Jurgaičio nuotrauka

Jonava tapo antruoju šalies miestu, įrengusiu legalias gyvūnų kapines. Iki šiol civilizuotai laidoti savo augintinius galimybę turėjo tik vilniečiai.

Tik ką atsiradusiose kapinėse Jonavoje jau supiltas pirmas kauburėlis, o sostinėje įrengiamas naujas plotas miesto gyventojų augintiniams laidoti.

Nors pasirūpinti gyvūnų kapinių įrengimu privalo būtent savivaldybės, didžiųjų miestų valdininkai į tai žiūri pro pirštus

Pasirūpinti gyvūnų kapinių įrengimu privalo būtent savivaldybės, tačiau kitų miestų valdininkai į tai žiūri pro pirštus.

Atsižvelgė į šeimininkų norus

Iki šiol ir jonaviečiai nugaišusius šuniukus, katytes ar žiurkėnus užkasdavo netoli Šmatų kapinių esančiame miškelyje arba ant Rimkų kalno. Neseniai Taurostos gatvėje įrengtose legaliose gyvūnų kapinaitėse pirmojo keturkojo palaidojimo vietą jau žymi akmenų tvorelė.

Vilniaus savivaldybė, atsižvelgusi į augintinių savininkų norus ir siekdama, kad miestiečiai neužkasinėtų nugaišusių gyvūnų nelegaliose kapinėse netoli televizijos bokšto Karoliniškėse, 2011 metais skyrė 4,5 ha sklypą legalioms gyvūnų kapinėms tarp Lentvario ir Liudvinavo gyvenviečių, netoli „Regitros“. Miesto tvarkymo ir aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius pabrėžė, kad realiai plotas, kuriame galima laidoti gyvūnus, yra gerokai mažesnis ir sparčiai pildosi.

Neseniai buvo nustatytos Vilniaus gyvūnų kapinių ribos, maždaug 1 ha ne miško teritorijos plote išpjauti menkaverčiai krūmai, išrauti kelmai, čia taip pat bus galima laidoti augintinius. Kadangi dabar stichiškai besiformuojančios kapinės neatrodo tvarkingai, ruošiamame plote bus atskirtos vietos skirtingų dydžių gyvūnams.

Kol kas – tik pažadai

Šiaulių miesto savivaldybės atstovai apie gyvūnėlių kapinių įrengimą prie Gyvūnų globos namų kalbėjo jau prieš dešimt metų. Tačiau kalbos taip ir liko kalbomis ‑ neva architektai nerado tinkamo ploto.

Panašiai gyvūnų mylėtojams atsikirtinėja ir Klaipėdos valdininkai – mieste tam nėra vietos. Kai prieš kelerius metus ūkininkas iš Kretingos rajono sutiko, kad jo žemėje būtų įrengtos gyvūnų kapinės, uostamiesčio merija tvirtino, esą dingo investuotojas.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Panevėžio miesto valdžia gyventojams žadėjo, kad 0,5 ha dydžio naminių gyvūnėlių kapines iki šių metų balandžio įrengs sklype prie K. Naruševičiaus ir J. Juodelio gatvių. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilma Kučytė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad reikalai pajudėję, šiuo metu jau paskelbtas projektavimo darbų konkursas.

Pradės veikti dar šiemet

Kauno miesto savivaldybės taryba gegužės pabaigoje pritarė pasiūlymui Vainatrakio kapinėse numatyti sklypą gyvūnams laidoti. Tačiau toks sprendimas šokiravo kai kuriuos kauniečius – gyvūnus laidoti planuojama šalia žmonių laidojimo vietų.

Augintinių kapines numatyta įrengti Vainatrakio kapinių pakraštyje esančiame atokiame sklype. Pusės hektaro plotą planuojama nuo žmonių laidojimo vietų atskirti tvora ir žaliaisiais barjerais, įrengti atskirą įėjimą, o visą teritoriją padalyti į tris sektorius, kuriuose gyvūnai būtų laidojami atsižvelgiant į jų dydį. Jau pradėtos rengti kapinių naudojimosi taisyklės, skaičiuojami paslaugų įkainiai, planuojama, kad naminių gyvūnėlių kapinės Kauno rajone pradės veikti dar šiemet.

Išeitis – kremavimas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai primena, kad šiuo metu nugaišusius gyvūnus galima užkasti savo sklype arba laidoti savivaldybės nurodytoje vietoje. Kadangi tokių vietų Lietuvoje tėra dvi, neturėdami kitos išeities, miestų gyventojai savo augintinius laidoja nelegaliose kapinėse, netgi parkuose ar netoliese esančiuose miškuose. Tačiau pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą toks teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 5 iki 289 eurų ir pareigūnams – nuo 28 iki 1448 eurų.

Neturėdami kitos išeities, miestų gyventojai savo augintinius laidoja nelegaliose kapinėse, netgi parkuose ar netoliese esančiuose miškuose.Romo Jurgaičio nuotrauka
Neturėdami kitos išeities, miestų gyventojai savo augintinius laidoja nelegaliose kapinėse, netgi parkuose ar netoliese esančiuose miškuose.Romo Jurgaičio nuotrauka

Apie tai, kad lietuviai nori civilizuotai pasirūpinti savo nugaišusiais augintiniais, liudija ir sėkmingas pirmojo Lietuvoje gyvūnų krematoriumo veiklos startas Tauragės rajone, Žygaičių kaime. Šios idėjos iniciatorius Vitalijus Žebelys sakė, kad per tris veiklos mėnesius čia sudeginta per 100 naminių gyvūnėlių, daugiausia – šuniukų. Tiesa, Žygaičiuose kremuojami tik naminiai gyvūnai, kurių svoris neviršija 80 kilogramų.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad statyti krematoriumą veterinarijos gydytojas ėmėsi dėl to, jog tai, jo teigimu, humaniškiausias, estetiškiausias ir civilizuočiausias būdas atsisveikinti su augintiniu. Anot V. Žebelio, apie tai žinojo senovės lietuviai, kurie naminius gyvūnus degindavo, tai puikiai suvokia ir mūsų kaimynės tautos.

Vakarų Europoje kremuoti gyvūnus ypač populiaru. Porą pastarųjų dešimtmečių gyvūnų krematoriumus turi ir kaimynės Latvija bei Estija. „Mano žiniomis, Jungtinėje Karalystėje arba Vokietijoje gyvūnų krematoriumų yra daug, jie išdėstyti netoli vienas kito.

Estija ir Latvija turi po vieną krematoriumą, tad kremacijų juose netrūksta, – sakė pirmojo gyvūnų krematoriumo mūsų šalyje įkūrėjas. – Ilgainiui gyvūnų kremavimo svarbą suvoksime ir mes, todėl tikiuosi, kad gyvūnų krematoriumas turės darbo.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"