Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kristijono Donelaičio muziejui suteikta viltis atgimti

 
2018 02 22 12:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Per artimiausius dvejus metus bus sutvarkytas Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus ir klebonija Tolminkiemyje (Čistyje Prudai, Kaliningrado sritis) bei Kidulių dvaro, esančio Šakių rajone, svirnas.

Gavus lėšų iš Europos Sąjungos (ES) pasienio bendradarbiavimo programos, bus bandoma naujam gyvenimui prikelti šiuo metu itin menkai lankomą, tačiau Lietuvos kultūros istorijai labai vertingą objektą. Jei Rusija tesės pažadą ir įteisins elektronines trumpalaikes vizas, jį planuojama įtraukti į tarptautinius turistinius maršrutus.

Darbų daug

Ketinimų sutartį, kuria įsipareigojama bendrai teikti paraišką maždaug 1 mln. eurų iš ES pasienio bendradarbiavimo programos gauti, pasirašė Šakių rajono savivaldybės, Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejaus, kuriam priklauso Tolminkiemio Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus, bei Nemuno euroregiono Marijampolės biuro atstovai.

Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejaus direktoriaus pavaduotoja Olga Ščiglova sakė, kad jau seniai buvo ieškoma galimybių renovuoti Kristijono Donelaičio memorialinį muziejų. Tačiau paieškos iki šiol rezultatų nedavė. Dabar, bendradarbiaujant su Nemuno euroregiono Marijampolės biuru, seną siekį tikimasi įgyvendinti. „Muziejuje turi būti šilta, kad drėgmė nekenktų Tolminkiemyje saugomoms vertybėms, nes jos nėra vien Lietuvos, tai – visos Europos paveldas“, – pabrėžė O. Ščiglova.

Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius, Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius teigė, jog sulaukus finansavimo Tolminkiemyje numatoma visiškai suremontuoti senąją kleboniją. Bažnyčioje, kurios kriptoje palaidotas poetas ir kunigas K. Donelaitis, norima įrengti geoterminio šildymo sistemą. „Dabar pastatas šildomas elektra. Tai itin brangu. Be to, bažnyčia nesušildoma tiek, kiek reikėtų. Turimais duomenimis, geoterminiai vandenys slūgso nelabai giliai ir yra tokios temperatūros, kad įrengus geoterminį šildymą bažnyčioje būtų galima palaikyti tinkamą oro temperatūrą. Šia aplinkybe tikrai vertėtų pasinaudoti“, – pabrėžė G. Skamaročius.

ES pasienio bendradarbiavimo su Rusija projektams jau yra atseikėjusi 17 mln. eurų. Rusija bendriems su Lietuva projektams žada skirti daugiau kaip 8 mln. eurų. Jie galėtų būti panaudoti pasienio regionų kultūros paveldo, taip pat švietimo, socialiniams objektams tvarkyti.

Gintaras Skamaročius pabrėžė turįs vilčių į Tolminkiemį privilioti apie 20 tūkst. lankytojų per metus./Kazio Kazakevičiaus nuotrauka
Gintaras Skamaročius pabrėžė turįs vilčių į Tolminkiemį privilioti apie 20 tūkst. lankytojų per metus./Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Partneriai Lietuvoje

Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus tolesnis tvarkymas ES pasienio bendradarbiavimo projektų lėšomis galimas tik turint partnerį Lietuvoje. Juo sutiko tapti Šakių rajono savivaldybės administracija, ketinanti restauruoti ir turizmo reikmėms pritaikyti XIX amžiaus vidurio Kidulių dvaro svirną.

Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Julė Kasparevičienė, naudojantis bendro projekto lėšomis norima restauruoti visą didžiulį dviejų aukštų svirną. Tačiau iš pradžių planuojama įrengti tik jo dalį – pirmą aukštą. „Tai didelis pastatas, todėl bendradarbiavimo projekto lėšų nepakaks jam visam sutvarkyti. Gali būti, jog pirmiausia restauruosime tik pirmą aukštą, o antrą paliksime ateičiai“, – kalbėjo A. J. Kasparevičienė. Atnaujintose patalpose žadama įrengti kūrybinių partnerysčių namus. Iš pradžių buvo svarstoma idėja įkurti pastate ekologinio turizmo centrą, bet paskui sumanyta imtis platesnės, universalesnės veiklos – apimti ne tik ekologinį turizmą, bet ir senuosius amatus. Taip pat tikimasi rasti vietos menininkų dirbtuvėms.

Kidulių dvaro svirnas – vienas geriausiai išsilaikusių ir labiausiai autentiškumą išsaugojusių pastatų, priklausančių savivaldybei. Iki šiol yra išlikę daugiau kaip 20 įvairių dvaro statinių – rūmai, oficina, kalvė, sūrinė ir kiti. Dalis jų taip pat priklauso savivaldybei, kiti – privatiems asmenims.

Pastatais neapsiribos

Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Raminta Gecevičienė neslėpė, kad Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus atnaujinimas tėra vienas iš daugybės rūpesčių, kuriuos būtina spręsti. Ne mažiau svarbu sugalvoti, kaip į muziejų pritraukti kuo daugiau žmonių, ypač vaikų. Juk viena, kai jie skaito garsaus lietuvių literatūros pradininko kūrinius, ir visai kas kita, kai savo akimis išvysta, kur poetas rašė, apsilanko autoriaus muziejuje.

„Nenorime apsiriboti tik Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus sutvarkymu. Esame numatę parengti ir keletą „minkštųjų“ projektų, orientuotų ne į infrastruktūros, o į bendradarbiavimo projektus. Ketiname organizuoti vaikų kūrybos plenerus, renginius muziejininkams“, – vardijo G. Skamaročius. Pasak jo, viena didžiausių užduočių – nuspręsti, kaip panaudoti naujam gyvenimui planuojamus prikelti pastatus Tolminkiemyje ir Kiduliuose, kaip juos sujungti į bendrą turistinį kultūros ir literatūros paveldo maršrutą. Taip iš vienos vietovės į kitą keliaujantys žmonės galėtų aplankyti ne tik šiuos du objektus, bet pakeliui užsukti ir į kitus, esančius Vilkaviškio rajone, Krasnoznamenske (Lazdynuose).

„Tikimės atkurti turistų srautus. Juk iki 1990-ųjų į muziejų Tolminkiemyje užsukdavo apie 20 tūkst. lankytojų per metus. Tai bus galima padaryti, jei Rusija 2019 metais pradės išduoti elektronines vizas keliaujantiesiems į Kaliningrado sritį“, – pažymėjo Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius. Anot jo, muziejų planuojama renovuoti 2019–2020 metais.

Muziejinės vertybės, saugomos Tolminkiemyje, nėra vien Lietuvos, tai – visos Europos paveldas.

Nauji eksponatai dar neperduoti

Prieš ketverius metus, minint lietuvių literatūros klasiko 300 metų gimimo metines, Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje buvo atnaujinta ekspozicija. Kaliningrado sritis skyrė pinigų muziejaus fasadui ir vidaus sienoms sutvarkyti, suremontavo stogą bei bokštą. Lietuvos lėšomis žadėta parengti naują ekspoziciją. Lietuvos nacionalinis muziejus pernai jau atrinko vertybes, kurios 10 metų būtų perduotos Tolminkiemiui. Tarp šių eksponatų – ekspozicijų vitrinos, antikvariniai baldai, skulptūros, kiti meno kūriniai, altorių užtiesalai. Tačiau iki šiol nė vienas jų Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus nepasiekė.

Kaip teigiama Kultūros ministerijos „Lietuvos žinioms“ pateiktame paaiškinime, taip atsitiko dėl užtrukusių Tolminkiemio bažnyčios ir klebonijos tvarkymo darbų. Dar reikia išspręsti ir teisines problemas. Pagal mūsų valstybėje galiojančius įstatymus, ekspozicijos elementai negali būti perduoti patikėjimo teise, nes Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimas dėl ilgalaikio Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities bendradarbiavimo savo pobūdžiu nenustato šalims konkrečių teisinių įsipareigojimų. Be to, pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, muziejuje saugomą kilnojamąją kultūros vertybę draudžiama negrąžinamai išvežti iš Lietuvos. Ji gali būti išgabenta tik laikinai, iš ES muitų teritorijos – iki 3 metų, sudarant galimybę terminą pratęsti 12 mėnesių.

„Atsižvelgiant į Finansų ir Teisingumo ministerijų išaiškinimus, pradėtas naujas derinimo etapas. Eksponatus Kaliningrado muziejui siekiama perduoti kaip ilgalaikį turtą naudoti 10 metų. Tačiau turėtų būti pasirašytas dvišalis susitarimas dėl ekspozicijos elementų perdavimo. Procedūras tikimasi baigti 2018 metų pirmojoje pusėje“, – nurodė ministerija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"