Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdos vizija – atstatyti pilies bokštą

 
2018 03 06 9:48
Vizualizacija. /
Vizualizacija. / Klaipėdos miesto savivaldybės nuotrauka

Kitą savaitę uostamiesčio tarybos kolegijai teks priimti sprendimą, kuris gali iš esmės pakeisti Klaipėdos senamiesčio veidą.

„Siūlysime apsispręsti dėl Mėmelburgo pilies Didžiojo bokšto likimo. Mūsų manymu, būtų tikslinga atstatyti šį objektą visu tūriu, naudojant šiuolaikines statybų technologijas, medžiagas. Iš išorės bokštas atrodytų toks, koks buvo XVIII amžiuje. Atstatę įspūdingą pilies elementą, turėtume naują turistų traukos tašką ir istorinės miesto dalies vaizdo fragmentą“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Šiaurinės ir rytinės kurtinų kampe buvęs Didysis bokštas siekė net 47 metrus, o tai prilygsta šių laikų 14 aukštų namui. Galima palyginti, pavyzdžiui, su Kauno rotušės bokštu, kurio aukštis – 53 metrai.

Jei politikai pritars, 47 metrų aukščio Didysis bokštas Klaipėdos piliavietėje bus atstatytas.

Papuoštų senamiestį

Politikų patvirtintame 2013–2020 metų Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane yra įrašytas tikslas etapais atkurti uostamiesčiui pradžią davusios Mėmelburgo piliavietės elementus. Tiesa, remiantis ne XIII amžiuje, o XVII-XVIII amžiais buvusiu kompleksu.

Jau atkurta rytinė kurtina, baigiama atkurti šiaurinė, o ateityje savo eilės lauks vakarinė ir pietinė kurtinos, kurių nebeišliko. Kadaise užpiltus gynybinius griovius norima vėl iškasti ir rekonstruoti.

Darbai – itin brangūs, todėl planuojami etapais. Pirmiausia yra atstatomos gynybinės struktūros, o galiausiai galėtų būti atkurta visa mūrinė Mėmelburgo pilis.

„Pagalvojome, kad kol vyks kurtinų, fosų atkūrimo darbai, galėtume turėti nors vieną pačios pilies fragmentą. Kad iš tolo būtų matyti pirmąkart į Klaipėdą atvykusiam žmogui, jog toje vietoje stovėjusi pilis. Tad parengti pasiūlymai dėl Didžiojo bokšto atkūrimo. Teiksime savo variantus tarybos kolegijai. Ji ir turės apsispręsti, kuriuo keliu eisime“, – dėstė S. Budinas.

Dabar žmonės gali išvysti tik keletą metrų siekiančią apatinę bokšto dalį, ji rekonstruota 2016-aisiais. Restauratoriai nugriovė sovietmečio statybininkų suręstą statinį ir sumūrijo naują.

„Yra rasta XVI amžiaus to bokšto plytų pavyzdžių, todėl nusprendėme išdegti autentiškų plytų kopijas pagal senąsias technologijas. Plytos buvo gamintos Lenkijoje“, – „Lietuvos žinioms“ yra pasakojęs UAB „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas.

Pagal vieną variantų bus siūloma palikti prieš dvejus metus atstatytą bokšto fragmentą tokį, koks jis yra, ir patalpas pritaikyti muziejininkystei.

„Kitas planas – atstatyti visą bokštą. Tačiau nesiimti preciziškos rekonstrukcijos, pagal kurią būtų šimtais tūkstančių naudojamos senovinių plytų kopijos, atkuriamas buvęs sienų storis, vidaus elementai. Tokie darbai galėtų kainuoti apie 5 mln. eurų, tad pinigai – milžiniški. Yra gerokai pigesnis variantas, jis atsieitų apie 700 tūkst. eurų. Tūriams atkurti būtų panaudojamos šiuolaikinės konstrukcijos, tačiau iš išorės statinys atrodytų panašiai, kaip ir senovėje. Raudonų plytų, be jokių šiuolaikinių elementų“, – aiškino S. Budinas.

Jo manymu, toks iš tolo matomas Mėmelburgo pilies akcentas būtų itin reikšmingas senamiesčiui, kuriame nebelikę aukštų, autentiškų pastatų: visos bažnyčios buvo sunaikintos per Antrąjį pasaulinį karą.

„Dabar dominuoja... šilumininkų kaminai. Turime planų atstatyti ir Šv. Jono bažnyčią, bet šie darbai – daug sudėtingesni, brangesni, procesai – ilgesni nei Didžiojo bokšto atkūrimas. Pagaliau mūsų senamiestyje išdygtų prasminga architektūrinė dominantė“, – svarstė administracijos direktorius.

Tiesa, jei kolegija pritartų pasiūlymui atkurti bokštą visu tūriu, reikėtų keisti strateginį planą, o tai – miesto tarybos kompetencija. Objektui atstatyti būtų naudojami vietos biudžeto pinigai.

Dabar žmonės gali išvysti tik keletą metrų siekiančią apatinę (LŽ) bokšto dalį, ji rekonstruota 2016-aisiais. / Deniso Nikitenkos nuotrauka
Dabar žmonės gali išvysti tik keletą metrų siekiančią apatinę (LŽ) bokšto dalį, ji rekonstruota 2016-aisiais. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Apžvalgos aikštelė

Remiantis istoriniais šaltiniais, Didysis bokštas pirmą kartą paminėtas 1546 metais. Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus dr. Jono Genio, tai buvusi 7 aukštų citadelė.

„Rūsyje buvo įrengtas kalėjimas, o kiti aukštai skirti gynybai, aplinkai stebėti. Didysis bokštas visiškai nugriautas XIX amžiaus antroje pusėje. Net nėra abejonių, kad bokšto plytas vokiečiai panaudojo senamiesčio namams statyti. Net ir dabar yra atidengta keletas fragmentų, akivaizdžiai matyti masyvios, ilgos plytos iš pilies. Turime detalius to bokšto ir kitų pilies struktūrų XVIII amžiaus brėžinius, XIX amžiuje atliktus matavimus“, – pasakojo jis.

Anot muziejaus vadovo, rekonstruoti bokštą naudojant senovines plytas ir tokį, koks jis buvo, būtų netikslinga.

„Tada buvo 3 metrų storio sienos. Manau, pragmatiškiau būtų išnaudoti vidines erdves, panaudoti šiuolaikines technologijas, o išorę padaryti kuo artimesnę autentiškam vaizdui. Kadaise architektai buvo sukūrę viziją, kam tas bokštas galėtų būti naudojamas, todėl jau esame apie tai galvoję. Pavyzdžiui, rūsyje galėtume įrengti ekspoziciją apie kalėjimą. Kitame aukšte svarstyta demonstruoti kuršių karybos istoriją, jų ginklus, papasakoti apie žymiausius mūšius. Tad erdvių mums prireiktų muziejininkystei“, – sakė J. Genys.

Tiek jis, tiek S. Budinas tikino, kad viena pagrindinių bokšto funkcijų būtų apžvalgos aikštelė, iš kurios atsivertų vaizdai į senamiestį, marias.

„Tokio objekto tikrai reikia. Be to, galima galvoti apie kavinę bokšto viršūnėje. Pasiūlymų, kaip panaudoti bokštą, yra įvairiausių. Pavyzdžiui, paversti jį reprezentacine Klaipėdos mero erdve, kurioje jis priimtų aukščiausio rango svečius. Taip yra Paryžiuje, kurio meras dirba viename pastate, o garbius svečius priima kitame, reprezentaciniame. Tad miesto savivaldybės idėją visu tūriu atstatyti Didįjį bokštą vertinu teigiamai, ji tikrai nesikerta su viso pilies komplekso, gynybinių struktūrų atkūrimo darbais“, – kalbėjo J. Genys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"