Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdos piliakalniai – biurokratiniame liūne

 
2018 02 02 12:00
Žardės piliakalnis tampa unikalių renginių vieta ir būtų dar patrauklesnis šį kuršių paminklą sutvarkius.
Žardės piliakalnis tampa unikalių renginių vieta ir būtų dar patrauklesnis šį kuršių paminklą sutvarkius. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Po daugybės apatijos metų į kuršiškus Žardės ir Purmalių piliakalnius investuoti šimtus tūkstančių eurų pagaliau pasiryžusi uostamiesčio savivaldybė susidūrė su netikėta kliūtimi. Griežtai reikalavęs sutvarkyti Klaipėdoje esančius piliakalnius Kultūros paveldo departamentas (KPD) dabar pats blokuoja jų tvarkybos projektus.

Uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas tokią KPD Klaipėdos skyriaus veiklą pavadino kenkėjiška, įvardijo kaip sąmoningą sabotažą ir patikino, kad bus kreipiamasi į Seimą, Vyriausybę bei teismą ir reikalaujama atlyginti patirtą materialinę žalą.

„Miestas šiemet pasiryžęs investuoti 200 tūkst. eurų į Žardės piliakalnį, kitais metais – į Purmalių. Tačiau KPD Klaipėdos skyrius mums kelia absurdiškus reikalavimus ir neleidžia toliau plėtoti projektų. Mūsų savivaldybei taikomi visiškai kitokie standartai nei kitoms. Piliakalniai gali likti nesutvarkyti, o numatyti pinigai – išleisti kitoms reikmėms“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politikas.

Blokuoja iniciatyvą

Klaipėdos miesto teritorijoje stūksantys Žardės (pietinėje miesto dalyje) ir Purmalių (šiaurinėje) piliakalniai daug metų buvo neprižiūrimi. Žardės pilies kalnas apžėlė, jame žmonės net ėmė laidoti šunis, aplinkui nuolat šiukšlių priteršta.

Nuo 2013-ųjų šį piliakalnį pradėjo tvarkyti entuziastai. Jie iškirto menkaverčius krūmynus, organizuodavo talkas.

2015-aisiais KPD direktorė Diana Varnaitė tiesiogiai uostamiesčio merui Vytautui Grubliauskui adresuotame laiške griežtai nurodė parodyti iniciatyvą ir pavesti atsakingiems asmenims imtis reikiamų priemonių, kad būtų sustabdytas Žardės piliakalnio tolesnis niokojimas, kitaip grės piniginės baudos.

Klaipėdos miesto savivaldybė sureagavo: prie Žardės piliakalnio buvo pastatytas informacinis stendas, užblokuoti keliai automobiliams, piliakalnio aplinką nuolat prižiūri merijos Miesto tvarkymo skyrius – šienauja, surenka šiukšles.

Maža to, Klaipėdos miesto savivaldybė pasiryžo iš esmės sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams piliakalnius, į juos investuodama nemažai lėšų.

„Prieš maždaug trejus metus savivaldybė grįžo prie idėjos sutvarkyti piliakalnius, bet KPD specialistai nurodė, kad turimi projektai yra pasenę, neatitinka teisės aktų, todėl juos reikia keisti. Teko tam suplanuoti lėšas, skelbti viešuosius pirkimus. Juos 2017 metais laimėjo UAB „Vakarų siluetas“, projektų rengimo kaina – 10 800 eurų. Projektai turėjo būti baigti dar pernai, bet dėl KPD veiksmų neišduodant specialiųjų paveldosaugos reikalavimų projektai nebaigti iki šiol, lėšos perkeltos į 2018 metus“, – pasakojo Klaipėdos merijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška. Anksčiau jis pats dirbo KPD Klaipėdos skyriuje.

Gintautas Zabiela: „Tai, ką daro KPD Klaipėdos skyrius, – visiška nesąmonė. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje.“

Anot V. Juškos, Žardės piliakalnio sutvarkymo darbams 2018 metais numatoma skirti 200 tūkst. eurų.

„Projektai beveik parengti, bet negauname specialiųjų paveldosaugos reikalavimų iš KPD. Todėl oficialiai turime tik esamos situacijos analizę bei detalius projektinius pasiūlymus, teikiamus KPD Klaipėdos skyriui. Jo nurodymu projektai buvo pristatyti KPD Mokslinėje archeologinėje komisijoje (MAK) ir gautas pritarimas. Bet nuolat susiduriame su kliūtimi: KPD Klaipėdos skyriaus paveldo apsaugos veiksmai orientuoti ne į rezultato siekimą, o į precizišką, kartais net su sveiku protu prasilenkiantį biurokratinių procedūrų vykdymą“, – aiškino jis.

Purmalių piliakalnis visiškai nepritaikytas lankymuisi. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka
Purmalių piliakalnis visiškai nepritaikytas lankymuisi. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

V. Juškos teigimu, jei toliau bus blokuojama savivaldybės iniciatyva sutvarkyti piliakalnius, jie gali nebesulaukti investicijų.

„Arba šiemet, arba turbūt niekada. Nes bet kokie kiti bandymai vėliau imtis piliakalnių tvarkybos bus siejami su buvusia nesėkme. Nesėkme, kurią lemia nesuvokiami biurokratiniai KPD Klaipėdos skyriaus žaidimai“, – tikino jis.

Nuosavybės kazusas

Pasidomėjus, kokie gi KPD Klaipėdos skyriaus, kuriam vadovauja Audronė Puzonienė, veiksmai neleidžia merijai toliau plėtoti piliakalnių tvarkybos projektų, V. Juška įvardijo esą nepagrįstus reikalavimus.

„KPD pozicija yra išreikšta jų raštuose. Reikalaujama piliakalnių nuosavybės dokumentų, bet piliakalniai Lietuvoje neregistruojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Atkreipiu dėmesį, kad KPD Klaipėdos skyrius nereikalauja iš savivaldybės ar projektuotojų suformuoti ir įregistruoti žemės sklypą, nes to nenumato teisės aktai. Tiesiog biurokratiškai rodo pirštu į jų pačių parengtą ir kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, kuriame nurodoma, kad teikiant prašymą tvarkybos darbų projektavimo sąlygoms gauti reikia pateikti ir objekto valdymo teisę patvirtinantį dokumentą arba įgaliojimą“, – niuansus dėstė valdininkas.

Žardės piliakalnis yra valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), o Purmalių piliakalnis patenka į valstybinio miško žemę, valdomą miškininkų.

Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka.
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka.

„Neseniai savivaldybėje buvo surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo ir NŽT, KPD Klaipėdos skyriaus atstovai, miesto politikai bei administracijos darbuotojai. NŽT atstovas patikino neprieštaraujantis, kad būtų rengiami piliakalnių sutvarkymo projektai.

NŽT Klaipėdos skyrius parašė raštą, bet KPD Klaipėdos skyrius kreipėsi į centrinę NŽT būstinę Vilniuje, iš esmės abejodamas vietos skyriaus kompetencija.

Centrinė NŽT būstinė persiuntė raštą vietos skyriui, ir šis pakartotinai patikino KPD Klaipėdos skyrių, kad kaip valstybinės žemės patikėtinė neprieštarauja projektų rengimui. Bet NŽT sutikimas netenkina Klaipėdos skyriaus, kuris mano, kad sutikimas turi būti išreikštas ne sutikimu, o įgaliojimu“, – painią situaciją bandė paaiškinti V. Juška.

Anot jo, tokie reikalavimai yra absurdiški.

„NŽT nedalija jokių įgaliojimų, o savo veiklą grindžia sutikimu arba nesutikimu. Kadangi oficialiai KPD negali reikalauti iš savivaldybės suformuoti žemės sklypą, tai lieka tokį reikalavimą išsakyti neoficialiai – žodžiu. Kaip tai praktikoje padaryti – klausimas. Kodėl pertekliniai reikalavimai taikomi būtent Klaipėdoje? Štai kad ir Kretingos rajone esantis Imbarės piliakalnis buvo tvarkomas, o sklypo nėra. Bet KPD pateikia Imbarę kaip piliakalnių tvarkybos etaloną“, – skėsčiojo rankomis V. Juška.

Vicemeras A. Šulcas patikino, kad merija nesitrauks ir imsis teisinių veiksmų – paduos į teismą KPD Klaipėdos skyrių.

„Dėl trukdymo atlikti piliakalnių tvarkybos darbus, KPD Klaipėdos skyriaus konkrečių asmenų galimo piktnaudžiavimo tarnyba, pareigų neatlikimo. Taip pat sieksime prisiteisti patirtą materialinę žalą, nes pinigai projektams jau išleisti, galbūt pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Informuosime apie susidariusią absurdišką situaciją ir pačią KPD vadovybę, Seimą, Vyriausybę, prezidentūrą“, – teigė jis.

Reikalauja valdytojo

KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad situacija yra išties sudėtinga, tačiau kaltinti vien Klaipėdos paveldosaugininkus ar nederinančią projektų A. Puzonienę neva būtų neteisinga.

„Nesame prieš piliakalnių tvarkybą, tačiau viską privalu daryti teisiškai, pagal įstatymus. Žardė, Purmaliai privalo turėti šeimininkus, turi būti suformuoti sklypai. Jei nesant šeimininko bus derinami projektai, investuojamos lėšos, vėliau pats KPD bei savivaldybė bus paduoti į teismą. Panašiai, kaip vyko Kuršių nerijoje: visos institucijos statybas palaimino, o teismai jas pripažino nelegaliomis. Negalime to kartoti ir Klaipėdoje“, – tikino jis.

Esą išties buvo atvejų, kai piliakalniai sutvarkyti ir investuoti milžiniški pinigai, nors tie piliakalniai – be suformuotų sklypų ir santykinai – bešeimininkiai.

„Tarkime, pradeda pūti mediniai takai, laiptai, kas nors sulaužo inventorių. Kas turi atsakyti? Savivaldybės kratosi, nes tai – ne jų turtas. Jei išduosime leidimą tvarkyti Purmalių piliakalnį, esantį valstybinio miško žemėje, mus į teismą paduos urėdija. Žardėje – tas pat: kas atsakys už sutvarkyto piliakalnio priežiūrą, jeigu jis – valstybinėje žemėje?“ – komentavo paveldosaugininkas.

Tačiau V. Juška stebėjosi tokiais argumentais ir tikino, kad piliakalniai yra įtraukti į savivaldybės turto apskaitą, net apskaičiuota jų likutinė vertė.

„Juk Miesto tvarkymo skyrius šienauja, prižiūri Žardę ir dabar. Pagal KPD to negalima daryti? Savivaldybė jokiu būdu nepaliktų be priežiūros sutvarkytų piliakalnių ir toliau rūpintųsi paveldo paminklais. Matote, į kokį absurdą įklimpome… Miestas nori, yra pajėgus sutvarkyti savo piliakalnius, o paveldosaugininkai mums neleidžia to daryti“, – stebėjosi V. Juška.

A. Degutis pakartojo, kad suderinus projektus ir leidus dabar tvarkyti uostamiesčio piliakalnius, savivaldybė esą investuotų „į neaišku kieno sklypus“. Neva savivaldybė turėtų rasti piliakalniams valdytoją.

Mokslininkas – apstulbęs

Paprašytas įvertinti susidariusią situaciją, garsiausias šalies piliakalnių tyrinėtojas, MAK pirmininkas archeologas dr. Gintautas Zabiela neslėpė pasipiktinimo.

„Tai, ką daro KPD Klaipėdos skyrius, – visiška nesąmonė. Kažkokia kenkėjiška veikla. Paveldosaugininkai kaip tik turėtų džiaugtis, kad miesto savivaldybė ryžosi investuoti didžiules pinigų sumas ir sutvarkyti du puikius kuršių piliakalnius. Aš, kaip MAK pirmininkas, pažadu reaguoti. Kreipsimės į KPD valdžią, nes tokie dalykai netoleruotini“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Archeologas yra prisidėjęs prie ne vieno piliakalnio visoje šalyje sutvarkymo, todėl jam nesuprantami KPD Klaipėdos skyriaus vadovybės reikalavimai.

„Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje. Visi piliakalniai buvo tvarkomi panašiai. KPD turėtų rūpėti pati tvarkyba, čia yra esmė, o ne kažkokios biurokratinės smulkmenos. Su žemės panauda tai visiškai nesusiję dalykai. Absoliučiai nesuvokiami dalykai vyksta Klaipėdoje, kuri ilgus metus buvo kritikuojama dėl to, kad neprižiūri savo piliakalnių. Dabar, kai yra proga juos sutvarkyti, to neleidžia pats KPD“, – stebėjosi G. Zabiela.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"