Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdos gyventojai telkiasi už jos slenksčio

 
2018 04 17 12:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pastaruoju metu Klaipėdoje atlikti du tyrimai atskleidė skirtingą demografinę miesto perspektyvą. Ekspertų išvados priešingos: vieni skelbia, kad gyventojų daugės, kiti – kad mažės.

Uostamiesčio savivaldybės prašymu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) parengė transporto srautų Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžoje, ties Centriniu Klaipėdos terminalu. studiją.

Klaipėdos sankryžose 95 proc. transporto yra ne uosto, o miesto gyventojų automobiliai.

Bendrovės „Atamis“ specialistai, atlikę modeliavimą, eismo stebėjimą iš oro ir sudarę ilgalaikes srautų prognozės, pateikė rekomendaciją, kad netikslinga statyti tunelio sankryžoje į Klaipėdos uostą. Infrastruktūros ir demografijos klausimai uostamiestyje turi būti sprendžiami kompleksiškai, nes opiausia problema – gyventojų automobilių judėjimas ir spūstys pagrindiniuose įvažiavimuose į miestą.

Dominuoja lengvosios

Tyrimo pristatyme dalyvavusį uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską šokiravo ne išvada, kad sankryžoje 95 proc. transporto yra ne uosto, o miestiečių mašinos, bet tai, jog gyventojų Klaipėdoje mažės ir, projektuotojų skaičiavimais, 2030 metais bus maždaug 130 tūkstančių. Juk Klaipėdos savivaldybė ką tik supažindino visuomenę su optimistiniu ekonomikos gaivinimo priemonių planu, kurį rengę „Ernst and Young“ ekspertai nurodė, kad, išplėtojus pramonę, patobulinus švietimo sistemą ir pagerinus aplinką, miestiečių iki 2030 metų turėtų padaugėti penktadaliu. Tada Klaipėdoje gyventų 190 tūkst. žmonių.

„Atamis“ duomenis, per artimiausius penkerius metus uostamiesčio gyventojų sumažės 5,5 proc., bet dėl pramonės plėtros ir Klaipėdoje kuriamų darbo vietų žmonių trauka didės, tik jie kursis apylinkėse – Klaipėdos rajone. Todėl eismo intensyvumas didės prie įvažiavimų į miestą.

„Kyla klausimas, ar tie, kurie rengė studiją anksčiau, nemokėjo aritmetikos ir panašių dalykų, ar čia kur kitur užkoduota situacija?“ – piktinosi meras.

KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus ramino savivaldybės atstovus, kad tunelio idėja niekur nedingo, tačiau milžiniškas investicijas įmanoma planuoti tik ateityje. Esą dabar reikėtų susitelkti į opią Klaipėdos vietą – Baltijos ir Šilutės plento sankryžą. Jos rekonstrukcijos projektą savivaldybė numato parengti šiemet.

Rajone – prieaugis

„Lietuvos žinios“ nusprendė išsiaiškinti, kaip atrodo demografinė padėtis Klaipėdos rajone, kurio tarybos nariai neatsisako minties atsiriboti nuo Klaipėdos ir pradėti rajono pavadinimo keitimo į Gargždų rajoną procedūrą. Meras Vaclovas Dačkauskas oficialiame interviu, paskelbtame savivaldybės svetainėje vasario mėnesį, teigė: „ Manau, atėjo laikas išeiti iš uostamiesčio šešėlio ir pradėti savarankišką gyvenimą. Turime istorinę teisę vadintis Gargždų savivaldybe. Pakeitus pavadinimą atsiras daugiau pasididžiavimo savo kraštu, galėsimės jaustis lygiaverčiai su kitomis savivaldybėmis. Vadindamiesi Gargždų savivaldybe turėtume savo veidą ir įtvirtintume Gargždų miesto, kaip savivaldybės centro, poziciją. Taip nebūtume tik miestas prie Klaipėdos.“

Tokia rajono valdžios idėja išsirutuliojo iš intensyvios verslo plėtros ir realaus žmonių prieaugio, kuris oficialią Klaipėdos gyventojų statistiką smarkiai iškreipia. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės atstovės Daivos Beliokaitės, vien Dituvos sodininkų bendrijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų yra per 2 tūkst., o pridėjus nedeklaravusius siektų iki 10 tūkstančių. Panaši padėtis ir iškart už Palangos plento esančioje Sendvario seniūnijoje. Čia irgi daug gyventojų nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos.

„Išduodamų gyvenamosios statybos pastatų leidimų taip pat daugėja, nors nelabai iškalbingai: 2014 metais – 800, 2015 metais – 900, 2016-aisiais – 950, 2017 metais – 750. Pernai jų išduota mažiau dėl griežtinamų energinio naudingumo klasės reikalavimų. Žmonių skaičiaus didėjimas tiesiogiai susijęs su pramonės perspektyva. Jei pramonės plėtra vyks, gyventojų tikrai nemažės, tikėtina, jog gausės“, – prognozavo savivaldybės atstovė.

Dirba mieste, nakvoja kaime

Rajono savivaldybės pateikiami pastarąjį dešimtmetį seniūnijose gyvenamąją vietą deklaravusiųjų skaičiaus pokyčiai rodo, kad gyventojų netenka labiausiai nuo Klaipėdos nutolusios kaimiškosios Agluonėnų, Endriejavo, Judrėnų ir Veiviržėnų seniūnijos, taip pat jų tūkstančiu sumažėjo rajono centre – Gargžduose. Čia oficialiai gyvena 14 818 žmonių. Vėžaičių seniūnijoje likę beveik tiek pat gyventojų – 4632. Dauparų-Kvietinių seniūnijai priklausančiuose Vaitelių soduose jų padaugėjo tūkstančiu – iki 4011. O kuo arčiau Klaipėdos, tuo didesnė žmonių koncentracija.

Priemiestinėje Sendvario seniūnijoje per dešimt metų gyventojų kone padvigubėjo – iki 8322. Ji nedaug nusileidžia Priekulės seniūnijai. Čia dabar gyvena iki 8930 žmonių – šimtu daugiau. Gyventojų prieaugiu pasižymi ir Kretingalės seniūnija, kuriai priklauso Karklė su Kalote. Šioje seniūnijoje žmonių pagausėjo beveik keturiais šimtais – iki 5305. Iš viso per dešimtmetį Klaipėdos rajono gyventojų padaugėjo beveik 7 tūkstančiais. 2018 metų sausio 1 dieną jų buvo 58 147.

Klaipėdoje, oficialios statistikos duomenimis, gyvena 154 tūkst. žmonių, ir jų skaičius pastaraisiais metais tik mažėja. Dienraštis „Klaipėda“ neseniai suskaičiavo ir paskelbė, kad pernai uostamiestyje buvo 105 tūkst. mokesčių mokėtojų, beveik 62 tūkst. pensijų gavėjų, 2810 mažylių iki 2 metų, darželius lankė 9125 vaikai (o tai tikrai ne visi tokio amžiaus klaipėdiečiai), bendrojo lavinimo mokyklas lankė 18 600 moksleivių. Jei neskaičiuosime tų 13,5 tūkst. jaunuolių, kurie mokėsi profesinėse ar aukštosiose mokyklose, į kurias atvykstama iš viso regiono, akivaizdu, kad uostamiestyje didžiąją dalį gyvenimo kasdien praleidžia arti 200 tūkst. žmonių, tačiau tūkstančiai jų vakare išvyksta savo transportu į namus kaimuose.

Todėl, rajono mero žodžiais, Gargždus gožiantis uostamiesčio šešėlis, žvelgiant nuo jūros, atrodo ne temdantis pėdsakas, o į rajoną sklindanti šviesa. Dėl uostamiesčio įtakos formuojasi vis platesnis gyvenamųjų kvartalų žiedas aplink pramonės teritorijas, ir jo, kaip pažymi dauguma uostamiestyje dirbančių asmenų, nereikėtų nei savintis, nei tverti administracinėmis tvoromis. Priešingai, būtina kuo skubiau ir sutartinai gerinti susisiekimo arterijas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"