Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdos bendrasis planas peržengė ribas

 
2018 06 01 6:00
KLASCO sandeliai. / 
KLASCO sandeliai. /  Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Uostamiesčio žemę administruojančios Klaipėdos savivaldybė ir Uosto direkcija baigia rengti teritorijų bendruosius planus. Tačiau vieningam požiūriui į artimiausių 10 metų ateitį trukdo braižomi du uosto schemų variantai, dėl kurių plieskiasi nemenkas skandalas.

Rengti bendrąjį planą (BP) skubėjusi ir prieš pusmetį ketinusi jį patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) buvo pristabdyta, kol ją prisivys savivaldybė, tik vasarą ketinanti baigti projektavimo procedūras. Tačiau gegužės viduryje atliktas miesto BP keitimo koncepcijos strateginių pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) ir parengta ataskaita atskleidė, kad Susisiekimo ministerijos ir miesto planuotojų požiūris į uostą nesutampa. Ties Žiemos uostu, kurio teritoriją nuomoja Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO, ir kitapus Danės upės, kur veikia Vakarų Baltijos laivų statykla, projektuotojai braižo mišrios paskirties teritoriją su prieigomis prie vandens ir siūlo pramonės konversiją. Toks drąsus sprendinys – pradėti gyvenamąją statybą uoste – sunkiai suprantamas.

KLASCO nuosavybės teise valdo tris žemės sklypus Vitės kvartale, o už juos yra sumokėjusi miestui 2,6 mln. eurų.

Vietoj statyklos – properša

Uosto bendrojo plano procese dalyvaujantys miesto atstovai yra ne kartą girdėję uosto įmonių poziciją, kad dėl išorinio uosto su savivaldybe negali vykti jokių teritorinių mainų prieš bendrovių valią. Nes žemės nuomos sutartys sudarytos 50 metų terminui, atliktos milžiniškos investicijos, kurių grąža truks dešimtmečius. Visa tai apžvelgti ir suderinti būtų tolesnio laikotarpio BP užduotis. Tačiau dabartinio miesto BP rengėjai, bendrovės „Urbanistika“ ir „Sweco Lietuva“, kuri yra pagrindinė KVJUD projektų partnerė, skatina ilgai nedelsiant uosto ribose laužti „sistemines properšas“ ir planuoti gyvenamąją statybą.

Apie šiuos planus „Lietuvos žinių“ kalbintas Vakarų laivų gamyklos direktorius Arnoldas Šileika sakė, kad jau pateikė savo neigiamą nuomonę KVJUD ir Klaipėdos miesto savivaldybei, kategoriškai pasisakydamas prieš tokį ateities scenarijų.

„Koncernas „BLRT Grupp“ Baltijos laivų statyklą įsigijo 2010 metais, kad sustiprintų pozicijas laivų statybos rinkoje, ir čia sukoncentravo visą laivų statybos veiklą. Laikas patvirtino, kad tai buvo teisingas sprendimas, nes įmonė dirba pelningai ir sėkmingai konkuruoja globalioje laivų statybos rinkoje. Šiuo metu Vakarų Baltijos laivų statyklos užsakymų portfelis siekia 2026 metus, tad jokių planų iškelti įmonę neturime. Ir niekada neturėjome, juolab niekam nepristatėme tokių planų, ir niekas mūsų nei klausė, nei prašė tai padaryti. O ir nebūtų kur jos iškelti, nes gamyklos teritorija visa naudojama kitoms veikloms. Įmonė turi parengusi ilgalaikės veiklos strategiją, kurioje yra numatyta plėtra ir investicijos į naujas technologijas kuriant didesnę pridėtinę vertę“, – kalbėjo A. Šileika.

Pasak jo, Vakarų Baltijos laivų statykla – vienintelė specializuota laivų statykla Baltijos šalyse, sukurianti daugiau nei tūkstantį gerai mokamų darbo vietų ir paslaugas išskirtinai eksportuojanti. Kai Lietuvoje negaminami automobiliai, nestatomi lėktuvai, galima didžiuotis išlaikytomis laivų statybos verslą ir technologinę pažangą skatinančiomis inžinerinėmis tradicijomis. O tai sudaro puikias sąlygas gyvuoti Klaipėdos miesto mokslo įstaigoms.

KLASCO vietoje – memorialinė atmintis

SPAV ataskaitoje seniausia ir didžiausia uosto įmonė KLASCO minima tik vienoje vietoje, o jos nuomojamos teritorijos dalis aplink Žiemos uostą keliskart įvardijama „teritorija prie istorinio Vitės kvartalo“, o ne kaip priklausanti KLASCO.

„SPAV ataskaitoje neaptikome net užuominos, kad turi būti vertinami teisiniai ir ekonominiai konversijos padariniai valstybei ir uostui. Jeigu toks miesto BP įsigaliotų, uosto veikla dalyje mūsų teritorijos būtų pasmerkta suvaržymams. Tačiau akivaizdu, kad tokie sprendiniai peržengia miesto administruojamą teritoriją ir neatitinka nei Teritorijų planavimo, nei Uosto įstatymų. Mes turime uosto žemės nuomos sutartį, galiojančią iki 2066 metų. Šiuo metu valstybės investicijos į 10–11 krantines siekia per 21 mln. eurų, artimiausiu metu numatoma 12–18 krantinių rekonstrukcija, kuri gali siekti 30 mln. eurų valstybės lėšų. Į naujus sandėlius ir krovos technologijas mes patys numatome investuoti per 13 mln. eurų. Šios vietos istoriškumą lemia uosto tradicija. Neturėtume pamiršti, kad Lietuva turi tik vien uostą, įvairūs lyginimai su kitomis valstybėmis, turinčiomis po kelis uostus, yra netinkami.

Galbūt projektuotojai iš anksto vertina tai, kad trūks erdvės nekilnojamojo turto projektui? Bet KLASCO nuosavybės teise valdo tris žemės sklypus Vitės kvartale, o už juos yra sumokėjusi miestui 2,6 mln. eurų. Šiais pinigais įrengta Naujojo uosto ir Naujosios Sodo gatvių sankryža. O vėliau, 2006 metais, kai vyko platesnis Vitės kvartalo projektavimas, esame gavę Klaipėdos miesto mero rašytą patvirtinimą, kad „gyvenamosios paskirties pastatų Vitės kvartale nėra ir nebus planuojama“, taip pat yra ir susisiekimo ministro raštas, kad KLASCO sklypuose Vitės kvartale gali būti plėtojama tik tokia veikla, kuri susijusi su uostu. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro požiūriu, dėl uosto sanitarinės zonos gyvenamoji statyba čia niekaip negalima“, – kalbėjo KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža. Jis sakė buvęs nustebęs, kai viename iš projektuotojų raštų aptiko frazę, kad pateikta uosto teritorijos schema su konversijos teritorijomis derinta su KVJUD.

Pasak KVJUD generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, KVJUD savo nuomonę dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pateikto dalykinio sąlygų sąvado Susisiekimo ministerijai išdėstė 2017 metų lapkričio mėnesį ir jos nepakeitė. Gegužės viduryje Susisiekimo ministerija BP patvirtino ir pradedamas 4 mėnesius truksiantis viešinimo etapas.

„Direkcija savo pastabas Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos ir SPAV rengėjams planuoja pateikti artimiausiu metu. Kalbant apie konversijos teritoriją, ji uosto bendrajame plane yra pažymėta kaip uosto bei verslo veiklai skirta teritorija – ir taškas! Mūsų manymu, puiku, kad miestas, planuodamas ateities perspektyvas, norėtų suteikti kuo daugiau erdvių visuomenei, tačiau tai daryti reikėtų ne chaotiškai ir įvertinus visas galimas pasekmes. Šiandien turime išnaudoti esamas galimybes – yra visos sąlygos kokybiškai išvystyti buvusią „Laivitės“ teritoriją ar dalį Vakarų Baltijos laivų statyklos teritorijos, ruožą prie įvažiavimo į kruizinį terminalą, bei sukurti patrauklias žmonėms erdves – šios krypties ir reikėtų laikytis“, – situaciją „Lietuvos žinioms“ komentavo A. Vaitkus. Jo manymu, ateities perspektyvoje, rengiant kitus miesto ir uosto planus, galbūt vertėtų apsvarstyti galimybes miesto centrinėje dalyje esančiam verslui įsikurti kitose teritorijose, kurios yra atokiau nuo gyvenamųjų zonų, tačiau tai ne šios dienos klausimas, bet ateities planavimo dokumentų užduotis.

KVJUD vadovas patikino, kad šiuo metu yra baigiami krantinių Nr. 16 – 18 rekonstrukcijos projektavimo darbai, jų kaina – beveik 52 tūkst. eurų. Patvirtinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto BP, bus rengiamas techninis projektas dėl kitų Žiemos uostelyje esančių krantinių rekonstrukcijos. Iki 2021 metų KVJUD į Žiemos uostelį planuoja investuoti iki 30 mln. eurų.

Birželio 4 dieną numatytame KVJUD tarybos posėdyje bus aptariama miesto BP koncepcija ir apie jo prieštaravimus uosto tikslams siūloma pasisakyti Vyriausybės atstovams – Uosto plėtojimo tarybai. Nes miesto projektuotojų argumentas, kad gyvenamieji pastatai prie pat vandens gali sustabdyti emigraciją ir spręsti demografines miesto problemas, neįtikina nei įmonių vadovų, nei uosto darbuotojų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"