Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėda turi žydrą svajonę

 
2018 04 11 10:50
fotkes/thumb/67056_klaipeda_RS.jpg
fotkes/thumb/67056_klaipeda_RS.jpg Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Konsultantai, pasitelkę modeliavimo instrumentus ir atgaivintų Airijos miestų pavyzdžius, parengė Lietuvos uostamiesčiui strategijos „Mėlynasis proveržis. Klaipėda 2030“ veiksmų planą. Pagrindinis rūpestis, kad juo patikėtų verslas ir gyventojai, nes tik tokiu atveju atsiras galimybė pritraukti žmonių.

Šių metų pradžioje tarptautinė konsultacijų bendrovė „Ernst and Young Baltic“ Klaipėdos savivaldybės užsakymu baigė rengti rekomendacijas, kaip tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimų miestu. Šiomis dienomis visuomenei pristatytas dokumentas, kokiomis priemonėmis reikėtų siekti ambicingų tikslų. Įgyvendinti pirmą šalyje tokį ambicingą planą patikėta ekonominės plėtros agentūrai. Ją kontroliuos šešių strategijos partnerių įstaigų vadovai.

Neabejojama, kad turizmas, ypač jūrinis, bus viena prioritetinių miesto sričių.

Gerins verslo sąlygas

Miestiečiams išplatintame dokumente dėmesį traukia ir stebina, kokių rodiklių bus siekiama iki 2030 metų: 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. eurų investicijų, 40 tūkst. naujų gyventojų, dukart didesni atlyginimai ir dvigubai didesnis turistų nakvynių skaičius. Skeptikams Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas aiškina, kad rodiklių matematinis skirstymas pagal kiekvienus metus čia netinka, esą tikslams reikia įsibėgėjimo laikotarpio. Be to, savivaldybė gali kliautis tik savo ryžtu mažinti kliūtis investuotojams, o paveikti Vyriausybės politikos ji nepajėgi, tad pradžioje rizikos įgyvendinant tikslus sunku išvengti.

Didžiausios ekonominio proveržio viltys sudėtos į pramonę ir uosto plėtrą. Neabejojama, kad turizmas, ypač jūrinis, bus viena prioritetinių miesto sričių.

Investicijas numatoma kreipti į priemones, kuriančias palankias sąlygas verslui ir talentams, į švietimo ir mokslo sistemą bei regiono pasiekiamumą iš užsienio. Finansavimas numatytas mišrus: ES fondų, nacionalinių programų ir savivaldybės, partnerių bei skolintos lėšos.

Be veiksmų verslo sektoriuje, kurių jau imtasi (uosto plėtra, Jūrinio slėnio veikla, SGD klasteris), taip pat Vyriausybės pradėtos aukštojo mokslo institucijų reorganizacijos (aukštųjų mokyklų sujungimas, tarptautinė mokykla, naujos studijų programos), į strategiją įtrauktos ir urbanistinio planavimo priemones. Jas turėtų matyti ir jausti kiekvienas gyventojas. Tai – pietinis aplinkkelis, Baltijos prospekto rekonstrukcija, senamiesčio gaivinimas, urbanistinių pocentrių formavimas, naujos vandens linijos, Smiltynės, Girulių, Vilhelmo kanalo panaudojimas turizmui.

Kels mokslo lygį

„Ernst and Young Baltic“ partneris Linas Didžpetris pristatydamas „Mėlynojo proveržio“ priemonių planą teigė, jog numatytomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią miestui mažėti. Strategijos stiprybė yra tai, kad ji suderinta su partnerių – Klaipėdos pramonininkų asociacijos, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, Klaipėdos prekybos ir amatų rūmų, Klaipėdos uosto ir Klaipėdos universiteto – planavimo dokumentais bei veiklos tikslais. „Skaičiai ambicingi, bet ir planas stiprus. Verslas turi sukurti papildomą pridėtinę vertę ir naujų darbo vietų. Strategija bus gyvas dokumentas, nuolat pildomas, o nepasitvirtinusios priemonės – išbraukiamos“, – prognozavo konsultantas.

Pramonės atstovams strategija teikia optimizmo, kad pritraukus investicijų bus atidaroma gamyklų, kuriančių didelės pridėtinės vertės paslaugų poreikį, kurį galėtų tenkinti vietos verslas ir mokslo įstaigos. Dabar tos paslaugos perkamos iš užsienio, todėl šioje srityje pažanga būtina. Uosto žvilgsniai taip pat nukreipti į mokslo įstaigas ir vietos mokslininkus. Jie turėtų siūlyti krovos procesų naujoves ir kurti ekologišką aplinką gyventojams.

Klaipėdos universitetas uždėtą naštą vertina kaip atramos tašką, kuris padės įgyvendinti aukštojo mokslo ir švietimo reformą uostamiestyje, pritraukti studentų. Tačiau Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovu prieš pusmetį paskirtas Simas Simanauskas neslepia – dirbti teks pasiraitojus rankoves, reikės daug pastangų, kad uostamiesčio verslą pasiektų naujovės. Kol kas Klaipėda nusileidžia kitiems miestams. Čia dar tik kuriama bazė startuoliams, o verslo lygis, anot S. Simanausko, yra žemas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"