Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėda revizuos sovietinį palikimą

 
2018 01 17 8:00
Anot istorikų, menamas Klaipėdos išvadavimas 1945 metais išties reiškė ilgametę sovietinę okupaciją / 
Anot istorikų, menamas Klaipėdos išvadavimas 1945 metais išties reiškė ilgametę sovietinę okupaciją /  Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Uostamiesčio savivaldybės administracija artimiausiu metu planuoja sudaryti specialią komisiją, kuri turės įvertinti sovietinius, politizuotus, istorinę tiesą iškraipančius reliktus ir pasiūlyti, ką reikėtų keisti.

Jau nebe pirmą kartą Klaipėdos politikų taikiklyje atsidūrė memorialas Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti Skulptūrų parke, mat ten kabo lentelė su užrašu „Miestas išvaduotas...“

Vytautas Čepas: „Pradėję draskyti karių memorialą tik supykdytume jų giminaičius, gausią Klaipėdos rusakalbių bendruomenę.“

„Tai yra akivaizdus istorinės tiesos neatitinkantis užrašas, buvęs parankus to meto sovietinei propagandai. Visi žinome, kad po karo mūsų šalis buvo okupuota sovietų. Klaipėdos atvejis – išskirtinis, nes tie menami išvaduotojai rado tuščią miestą, visi gyventojai evakavosi. Tad koks čia išvadavimas, jei nuo menamų išvaduotojų bėgama?“ – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo Klaipėdos universiteto (KU) doc. dr. Silva Pocytė.

Planuojama peržiūrėti ne tik diskusijų keliančių informacinių užrašų turinį, bet ir aikščių, gatvių pavadinimus, kurie gali būti siejami su sovietine propaganda.

Komisija – be politikų

Dar praėjusių metų lapkritį visuomeninė taryba prie Seimo Laisvės kovų komisijos kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir paragino visas jas valstybės atkūrimo šimtmetį pasitikti atsikračius užsilikusios sovietinės propagandos.

Komisija ragino išsiaiškinti visus okupacijos metais pastatytus sovietinės ideologijos paminklus ir juos pašalinti iš viešųjų erdvių. Taip pat pasiūlyta iš paminklų žuvusiems sovietinės armijos kariams užrašų lentelių pašalinti žodžius, neatitinkančius istorinės tiesos, klaidinančius ir žeidžiančius visuomenę, arba pastatyti lenteles su paaiškinamuoju tekstu.

Užsiminta ir apie tai, kad daugelyje šalies miestų dar yra gatvių, pavadintų sovietinių aktyvistų, pokario metais aktyviai veikusių įtvirtinant vietinę okupacinę valdžią, pavardėmis.

Praėjusią savaitę šis visuomeninės tarybos raštas buvo nagrinėjamas Klaipėdos miesto tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijoje. Anot jos vadovo Vytauto Čepo, nutarta kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių.

klaipeda.lt nuotrauka
klaipeda.lt nuotrauka

„Jo pavedimu būtų sudaryta speciali komisija be politikų: vien istorikai, ekspertai, savo srities žinovai. Visgi nesiūlyčiau šalinti tokių lentelių kaip „Klaipėda išvaduota...“ Žinoma, kad ji nebuvo išvaduota, o užimta sovietinės armijos. Taip būtų tiksliau. Tačiau kariauti su mirusiaisiais nereikėtų, ta lentelė galėtų likti, o greta jos turėtų atsirasti papildoma, patikslinta informacija. Pradėję draskyti karių memorialą tik supykdytume jų giminaičius, gausią Klaipėdos rusakalbių bendruomenę. Tačiau pateikti informaciją šalia tos propagandinės būtų teisinga“, – „Lietuvos žinioms“ teigė jis.

Esą derėtų pastatyti ir ženklą su QR kodu, kurį nuskenavus būtų galima paskaityti, kaip vyko Lietuvos okupacija.

„Priminsiu, kad Klaipėda iš didmiesčių buvo pirma, kuri po nepriklausomybės atgavimo atsikratė sovietinių stabų aikštėse: buvo nuverstas Leninas, pašalinta patranka“, – sakė V. Čepas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, paklaustas, ką mano apie tokios komisijos sudarymą, tikino nesantis nusiteikęs prieš tokį tyrimą.

„Tik klausimas, ar direktoriaus, ar tarybos pavedimu turėtų būti sudaroma ta komisija, tvirtinama jos sudėtis. Tema yra labai slidi, nesunku supriešinti visuomenę, todėl komisijoje turėtų dirbti labai kompetentingi žmonės“, – pažymėjo jis.

Užmaskuota okupacija

Remiantis Kultūros paveldo departamento informacija, Skulptūrų parko (buvusių miesto kapinių) pakraštyje Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta įsteigta 1945 metais. Po 1975 metų palaidojimo vietos rekonstrukcijos dalis palaikų į ją perkelta iš Klaipėdos rajono.

Greta trijų sovietinių karių skulptūros – dvi lentelės lietuvių ir rusų kalbomis. Jose parašyta: „Miestas išvaduotas 1945 m. sausio 28 d. Mūšiuose dalyvavo 4-osios smogiamosios armijos junginiai ir daliniai.“ Jie įvardijami.

Sovietinių karių memorialas yra ir Palangoje, priešais bažnyčią. Ant didelio obelisko iš tolo šviečia bronzinis Sovietų Sąjungos herbas, tačiau užrašas informacinėje lentelėje – neutralesnis: „Amžina garbė didvyriams, žuvusiems 1941–1945 m. Didžiajame tėvynės kare“. Kitaip nei Klaipėdoje, įvykius interpretuojančios frazės apie menamą išvadavimą nėra.

Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus dr. Jono Genio, nuo sovietinių laikų užsilikusių, dabartinių istorikų interpretacijų neatitinkančių tam tikrų sąvokų ir siužetų viešosiose erdvėse išties esama.

„XX amžiaus vidurys buvo Klaipėdos tragedija – miestas liko be žmonių. Jei tu ką nors išvaduoji, tave turi su gėlėmis pasitikti, o ne bėgti kuo tolyn. Tas įrašas apie Klaipėdos išvadavimą išties yra senosios sovietinės sistemos palikimas, neatitinkantis istorinių vertinimų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Kaip pažymėjo KU doc. dr. S. Pocytė, sovietinė politinė sistema tarsi bandė ne tik pateisinti, bet ir įteisinti savo armijos atėjimą į svetimą kraštą.

„Todėl ir atsirado žodis „išvadavo“. Žinoma, tais laikais buvo traktuojama, kad įvyko išvadavimas nuo fašizmo, tačiau vieną totalitarinį rėžimą pakeitė kitas. Tai – joks išvadavimas. Po šia fraze paslėpta krašto okupacija. Tai buvo „valymas“ nuo žmonių, kurie čia šimtus metų gyveno. Todėl negalima pateisinti nė vienos totalitarinės santvarkos. Manyčiau, jog šalinti tų lentelių nereikėtų, tačiau greta pastatyti naujas su įrašu, kad senosiose skelbiama istorinės tiesos neatitinkanti informacija, būtų teisinga“, – dėstė ji.

Klaipėdos miesto tarybos nario Arūno Barbšio nuomone, specialiai suburta ekspertų komisija turėtų atsigręžti ir į gatvių pavadinimus.

„Salomėjo Nėries, Liudo Giros gatvės. Jau buvome siūlę keisti jų pavadinimus. Šiemet minime valstybės atkūrimo šimtmetį, todėl turime gerą progą apsivalyti ir nebetoleruoti sovietinės propagandos bei melo“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"