Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėda drasko Kuršių neriją Smiltynės oazė – tarp kūjo ir priekalo

 
2018 08 14 9:20
Vasarotojų vis labiau lankomą Smiltynę norima siūlyti pašalinti iš Kuršių nerijos nacionalinio parko žemėlapio. / 
Vasarotojų vis labiau lankomą Smiltynę norima siūlyti pašalinti iš Kuršių nerijos nacionalinio parko žemėlapio. /  Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Uostamiesčio savivaldybėje bręsta planas paskatinti Vyriausybę iš Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritorijos išbraukti šiauriausioje jo dalyje esančią Smiltynę.

Esą taip atsirastų daugiau galimybių pusiasalyje esančioje ir Klaipėdos miestui priklausančioje oazėje plėtoti reikiamą infastruktūrą. UNESCO saugomai Smiltynei jau ne pirmus metus (kol kas nesėkmingai) bandoma iškovoti kurortinės teritorijos statusą.

„Yra parengtas Klaipėdos miesto savivaldybės dalykinių sąlygų sąvadas, vienas jo punktų – išbraukti Smiltynę iš Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos.“

„Absurdas. Labai neigiamai vertinu tokius klaipėdiečių planus. Tai būtų tas pat, kaip nukirsti žmogui galvą ir saugoti tik jo kūną. Jei valdžiai nepavyksta ko nors padaryti Smiltynėje, tai ne jos statuso, o institucijų nesusikalbėjimo problema. Kuršių nerija – nedaloma, ji yra ir turi būti saugoma visa. Nacionaliniai parkai išsidėstę tiek Lietuvos, tiek Rusijos dalyse“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė.

Manoma, jog Vyriausybė gali būti suinteresuota išbraukti Smiltynę iš KNNP žemėlapio dėl planuojamo statyti išorinio uosto Melnragėje.

Varžo draudimai

Klaipėdos politikai dar prieš dvejus metus prabilo apie idėją paversti Smiltynę „tikru europietišku kurortu“, tiksliau – iškovoti jai kurortinės teritorijos statusą, kurį suteikia Vyriausybė. Tačiau norint pasiekti tokį tikslą būtina sukurti ir atitinkamą infrastruktūrą, pasirūpinti, kad vietovė atitiktų jai keliamus reikalavimus. Dabar šiai lietuvių pamėgtai oazei iki kurorto – kaip iki Mėnulio. Paplūdimių prieigose vis dar riogso sovietiniai tualetai, nėra jokios kanalizacijos, o vizitine kortele tapusi vietovė prie Smėlio karčemos kopos, matoma tik išlipus iš kelto, investicijų neregėjo jau dešimtmečius.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad būtent itin griežti KNNP planavimo schemos reikalavimai, draudimai, metų metus trunkančios derinimo procedūros blokuoja Smiltynės infrastruktūros plėtojimą. „Vyriausybė suinteresuota, jog Pirmojoje Melnragėje būtų statomas išorinis uostas Jį įrengus miestas netektų svarbios rekreacinės teritorijos, todėl reikia galvoti apie alternatyvas. Esame parengę Klaipėdos miesto savivaldybės dalykinių sąlygų sąvadą, kuriame – 17 punktų. Vienas jų – išbraukti Smiltynę iš KNNP teritorijos. Tam pritaria ir Klaipėdos miesto tarybos kolegija. Dabar, kai mus visur, kiekviename žingsnyje varžo KNNP statusas, parko planavimo schemoje išdėstyti draudimai, ribojimai ir kita, negalime sklandžiai organizuoti kurortinės infrastruktūros Smiltynėje plėtros“, – pasakojo S. Budinas.

Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Būgštavimai, kad panaikinus Smiltynės, kaip saugomos teritorijos, statusą iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo būtų išmesta visa Kuršių nerija, jo žodžiais, yra nepagrįsti. „UNESCO saugo ne nacionalinį parką, o pusiasalį. Norime paversti Smiltynę europietišku kurortu, kuriame būtų patogu ilsėtis, tačiau joje net kanalizacijos, elektros įvado nėra. Kai tik pabandome ką nors keisti, susiduriame su draudimais, griežčiausiais reikalavimais, nes teritorija – nacionaliniame parke. Statyti galima tik ant senų pamatų“, – tvirtino uostamiesčio savivaldybės administracijos vadovas.

Rūta Baškytė: „Tai būtų tas pat, kaip nukirsti žmogui galvą ir saugoti tik jo kūną. Kuršių nerija yra ir turi būti nedaloma.“

Miesto ketinimai siūlyti išbraukti Smiltynę iš KNNP neseniai pristatyti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Per jį paaiškėjo, kad uostamiesčio savivaldybė ateityje norėtų perimti Smiltynės dalį iki pat kontrolės posto Alksnynėje, kuri dabar patenka į Neringos savivaldybės teritoriją.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotrauka
Klaipėdos miesto savivaldybės nuotrauka

Įžvelgia grėsmių

Klaipėdos valdžios norai sulaukė itin neigiamo aplinkosaugininkų vertinimo. VSTT direktoriaus pavaduotoja R. Baškytė įsitikinusi, kad Smiltynės atgimimą paralyžiuoja ne planavimo dokumentai, statusas, o institucijų negebėjimas priimti abi šalis tenkinančius sprendimus.

„Kažin kodėl nacionalinių parkų teritorijose esančios gyvenvietės – Merkinė, Plateliai ir kitos – įstengė susitvarkyti. Ir kanalizaciją įsivedė, ir naują turistinę infrastruktūrą įsirengė. Galima kalbėti apie KNNP tvarkymo plano peržiūrėjimą, bet ne apie Smiltynės išbraukimą iš parko teritorijos. Kuršių nerija turi būti saugoma visa, o ne dalimis“, – pabrėžė R. Baškytė.

Jos manymu, jei klaipėdiečiams dėl planų šiauriausioje nerijos dalyje kaišiojami pagaliai į ratus, derėtų išsiaiškinti, kokios institucijos tai daro, ir ar pagrįstai. „Reikia pažiūrėti, kaip vykdomos procedūros, kurios valstybinės įstaigos galbūt netinkamai atlieka savo darbą, o gal net piktybiškai nederina projektų. Patys esame nudegę, kai paveldosaugininkai dėl visiškai nepagrįstų argumentų sustabdė Gintaro įlankos pritaikymo pažintiniam turizmui idėją. Taigi problema – ne Smiltynės statusas. Pagaliau, jei ir būtų pasiekta, kad šiauriausia nerijos dalis nebepriklausytų KNNP, išliktų aibė kitokių draudimų, pavyzdžiui, paveldosauginių“, – tikino VSTT atstovė.

Anot jos, „sudraskius“ vientisą KNNP teritoriją, į tai žaibiškai reaguotų UNESCO atstovai. „Tarptautiniai ekspertai tikrai atsilieptų, toks veiksmas neliktų be atgarsio. Daug protingiau būtų susėsti prie stalo ir diskutuoti, susitarti, ko kam reikia. Nematau jokių rimtų argumentų, kodėl vertėtų braukti Smiltynę iš nacionalinio parko teritorijos“, – svarstė R. Baškytė.

Būtini kompromisai

KNNP direktorė Aušra Feser teigė tik iš „Lietuvos žinių“ sužinojusi apie Klaipėdos savivaldybės užmojus. „Dabar, kai Smiltynė yra parko teritorijoje, saugoma UNESCO, uostamiesčio savivaldybė turi galimybę per įvairius fondus pritraukti lėšų. Tačiau nieko nevyksta. Kyla klausimas: jei šiandien reikalai nejuda iš mirties taško, ar situacija pasikeis, kai Smiltynė nebebus saugoma ir Klaipėdos miesto savivaldybė turės investuoti vien savo biudžeto lėšas?“ – abejojo A. Feser.

Parko direkcijos vadovė atkreipė dėmesį, jog į neriją atvykę tarptautiniai UNESCO ekspertai įžvelgia europinio masto stebuklą. „Juos stebina būtent tas faktas, kad visiškai šalia pramoninio miesto ir uosto esanti Smiltynė per dešimtmečius sugebėjo išlikti neurbanizuota, išsaugoti savo unikalumą. Būtų milžiniška klaida tai keisti. Dabartinį kontrastą tarp viename marių krante esančio miesto ir jaukios oazės – Smiltynės – privalu išlaikyti. Juk yra kitų galimybių, kaip pagerinti situaciją šiame kampelyje, padaryti jį daug patrauklesnį turistams, miestiečiams, sukurti gerovę ir nekeičiant statuso. Tik reikia elgtis labai atsargiai“, – pažymėjo KNNP vadovė.

Smiltynės seniūnaitė Inga Dailidienė taip pat sakė esanti įsitikinusi, kad planus galima įgyvendinti ir nekoreguojant KNNP ribų. „Žinoma, Kuršių nerijoje galioja daug ribojimų, draudimų, reikalavimų, tačiau visada įmanoma rasti kompromisų arba pritaikyti tam tikras išimtis teisės aktuose. Mano manymu, KNNP privalo būti vientisas. Smiltynė – neatsiejama jo dalis. Klaipėdos miestas turi rasti būdų, kaip tvarkyti teritoriją nesiimant drastiškų veiksmų. Elektros negali įvesti? Bet juk egzistuoja saulės baterijos ir panašūs dalykai“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė seniūnaitė.

Saulius Budinas: „Dabar, kai mus kiekviename žingsnyje varžo Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas, negalime sklandžiai organizuoti kurortinės infrastruktūros plėtros Smiltynėje.“

Ji apgailestavo, kad per tiek dešimtmečių Klaipėda taip ir nesugebėjo investuoti į Smiltynę, labiau išplėtoti turistinę infrastruktūrą, padaryti oazę patrauklesnę poilsiautojams. „Į kurortą Smiltynė visiškai nepanaši, nors vietovė – unikali, į ją plūsta vis daugiau žmonių. Net nėra kur mašinų statyti, vasarotojai jas palieka miško keliukuose, pakelėse. O jei dar giliavandenį uostą prie šiaurinio molo pastatys, patrauklumo neteks ir Melnragė, ir Giruliai. Smiltynė taps dar svarbesne traukos vieta“, – tvirtino Smiltynės seniūnaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"