Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kauno regionas: žaliosios ekonomikos pavyzdžiai ir perspektyva

 
2018 06 21 6:00
Kauno regionas, kaip ir kiti, susiduria su šiuo metu daugeliui būdingais iššūkiais – emigracija, darbo jėgos, o kartu ir darbo vietų trūkumu. Apie tai kalbėta per konferenciją „Žalioji strategija verslui: planas Kauno regionui“./Vilmos Kasperavičienės nuotraukos
Kauno regionas, kaip ir kiti, susiduria su šiuo metu daugeliui būdingais iššūkiais – emigracija, darbo jėgos, o kartu ir darbo vietų trūkumu. Apie tai kalbėta per konferenciją „Žalioji strategija verslui: planas Kauno regionui“./Vilmos Kasperavičienės nuotraukos

Žaliosios ekonomikos principai ne tik remiasi poveikio aplinkai mažinimu, bet sprendžia ir socialines problemas. Viena esminių žaliosios ekonomikos ašių – naujų darbo vietų kūrimas. Receptų, kaip įsukti šį smagratį, užtikrinti Kauno regiono ekonominį augimą ir konkurencingumą, per konferenciją Raudondvaryje ieškojo ekonomikos ir finansų ekspertai, žaliosios politikos bei socialiai atsakingo verslo atstovai.

Kauno regionas, kaip ir kiti, susiduria su šiuo metu daugeliui būdingais iššūkiais – emigracija, darbo jėgos, o kartu ir darbo vietų trūkumu. Apie tai kalbėta per VšĮ Žaliosios politikos instituto ir Kauno rajono savivaldybės organizuotą konferenciją „Žalioji strategija verslui: planas Kauno regionui“.

Todėl, pasak Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (World Bioenergy Association) prezidento, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ valdybos nario, VšĮ Žaliosios politikos instituto vadovo Remigijaus Lapinsko, būtina nedelsiant imtis priemonių, gerinančių gyvenimo sąlygas, įsidarbinimo galimybes ir verslo plėtrą. „Raktas į šio regiono augimą – gamtos, visuomenės ir verslo darna“, – per konferenciją pabrėžė R. Lapinskas.

„Lietuvos žinių“ generalinis direktorius Virginijus Šmigelskas sakė, kad žiniasklaida turėtų būti aktyvesnė ragindama kurti tvarią aplinką ir viešindama jau esamus teigiamus pavyzdžius. „Tvariai plėtrai konkuruoti nereikia, o kiekviena iniciatyva padeda“, – įsitikinęs V. Šmigelskas. R. Lapinskas pritarė: šiandien svarbu naudotis įvairiomis priemonėmis skleidžiant informaciją, kaip švarinti gamtą, kaip verslui darniai veikti su aplinka ir visuomene, taip pat būtina įvardyti bėdas, susijusias su ekologine situacija.

Ekologinės problemos sienų neturi

R. Lapinskas pasidžiaugė, kad Lietuvai kol kas nereikia spręsti egzistencinių problemų, nes gyvename žalioje ir palyginti švarioje vietoje. „Tačiau pasaulyje vyksta per didelis neatsakingas vartojimas, nesugebama susidoroti su globalumo pasekme ‑ atliekų tvarkymu. Daugelyje šalių sumažėję dirbamos žemės plotai, dirvos eroduoja. Europa kasmet išmeta vis daugiau maisto. Ekologinės problemos neturi sienų, į jas privalu reaguoti jau dabar“, ‑ pažymėjo pranešėjas.

Jo nuomone, jau pats laikas kalbėti apie kitą ekonomikos modelį Lietuvoje, plėtoti žaliąjį verslą ir tvarųjį ūkininkavimą. „Verslas, kuris turi galimybę pasirinkti, galėtų rinktis socialiai atsakingą veiklą, remtis žaliosios ekonomikos principais, numatyti problemas iš anksto ir spręsti jas užbėgdamas už akių pasekmėms. Privalome galvoti, kaip sukurti naują produktą iš to, ką išmetame, atsakingai vartoti vandenį ir jį valyti, kurti inovacijas, plėtoti žaliąją statybą bei transportą“, – dėstė Žaliosios politikos instituto prezidentas.

R. Lapinskas pasigedo sisteminio valstybės požiūrio. Jo žodžiais, „kas antai yra keli žalieji autobusai Klaipėdoje, jei per miesto centrą į uostą rieda tūkstančiai taršių vilkikų ir kito sunkiojo transporto“.

Receptu, kaip pritraukti investicijų į žaliąjį sektorių, pasidalijo Laurynas Suodaitis, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ gamybos projektų vadovas. „Iš esmės reikalingi trys žingsniai: identifikuoti potencialą, kur savivaldybė yra stipri ir kur galėtų būti pranašesnė už kitas, tada tą potencialą išgryninti, sukurti palankią teisinę bazę verslui ateiti ir pagaliau – skleisti žinią apie save kompanijoms, kurios galėtų tapti potencialiomis investuotojoms“, ‑ įvardijo „Investuok Lietuvoje“ gamybos projektų vadovas.

L. Suodaičio teigimu, Lietuvoje jau esama gerų pavyzdžių, tokių kaip „Kaunas IN“, „Go Vilnius“ ar „Klaipėda Idea“. Šios agentūros dirba investicinės aplinkos gerinimo klausimais, stengiasi pritraukti investuotojų. „Mažesnei savivaldybei tikriausiai būtų netikslinga steigti tokios agentūros, pakaktų vieno darbuotojo, kuris gebėtų kalbėti dviem užsienio kalbomis ir savo kasdieninį darbo laiką skirtų investiciniams aplinkos gerinimo projektams. „Investuok Lietuvoje“ per savo praktiką yra susidūrusi su atvejais, kai savivaldybės neturėjo patirties investicijoms pritraukti. Galėtume padėti įgauti pagreitį“, ‑ aiškino L. Suodaitis.

Kaip nelikti proveržio paraštėse

Įžvalgomis apie tankėjantį pasaulio ekonomikos pulsą renginyje pasidalijo „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Kartu ieškota būdų, kaip Kauno regionui nelikti proveržio paraštėse. Pasak analitikės, Lietuva pasirengusi iššūkiams: tiek viešasis sektorius, ties ekonomika gyvena pagal savo išteklius, rodikliai išties neblogi. „Tačiau kad neįstrigtume vidutiniųjų baimių spąstuose, turime keistis. Galime kaip Airija priimti sprendimus ir išsiveržti. Privalome keisti ekonomikos struktūrinį veidą, kuris remiasi pigia darbo jėga ir didelės pridėtinės vertės nekuriančiais produktais. Virsmo tašką pasiekėme, turime pasirinkti tolesnę judėjimo kryptį“, ‑ tikino ji.

Kalbant apie regionus, analitikės žodžiais, išsiskiria Vilnius ir didieji miestai. Kitiems dar reikia dėti daug pastangų ir vytis. Kauno regionas ir rajonas gali didžiuotis sveikais darbo rinkos rodikliais, darbo užmokestis čia kyla sparčiau negu vidutiniškai Lietuvoje, tiesioginės užsienio investicijos auga. „Kauno rajonas šioje srityje yra pastarųjų metų žvaigždė“, ‑ pridūrė I. Genytė-Pikčienė.

Diskusija (iš kairės): Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis, Raseinių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė, Prienų bei Birštono merai Alvydas Vaicekauskas ir Nijolė Dirginčienė, Kauno rajono savivaldybės vicemeras Jonas Gurskas ir „Lietuvos žinių“ generalinis direktorius Virginijus Šmigelskas.
Diskusija (iš kairės): Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis, Raseinių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė, Prienų bei Birštono merai Alvydas Vaicekauskas ir Nijolė Dirginčienė, Kauno rajono savivaldybės vicemeras Jonas Gurskas ir „Lietuvos žinių“ generalinis direktorius Virginijus Šmigelskas.

Kauno rajono savivaldybės Aplinkos, Kultūros, švietimo ir sporto skyrių vadovai Darius Šlapikas bei Irena Marcinkevičienė konferencijos dalyviams atskleidė, ką tvarios aplinkos srityje yra nuveikusi savivaldybė ir kokių siekių dar turi. Žaliojo verslo patirtimi pasidalijo Kauno rajone veikiančios lietuviškos įmonės „Elinta“ atstovas Laurynas Jokužis. Šios bendrovės gaminami varikliai mažiau teršia aplinką. Jie montuojami į transporto priemones, kurios jau važinėja Danijos, Norvegijos, Švedijos, Olandijos, Vokietijos bei kitų šalių keliais.

Kauno regionas, kaip ir kiti, susiduria su šiuo metu daugeliui būdingais iššūkiais – emigracija, darbo jėgos, o kartu ir darbo vietų trūkumu. Apie tai kalbėta per VšĮ Žaliosios politikos instituto ir Kauno rajono savivaldybės organizuotą konferenciją „Žalioji strategija verslui: planas Kauno regionui“.

Tiek Kauno rajone, tiek regione esama ir daugiau žaliosios ekonomikos pavyzdžių. Tačiau vietoje stovėti neketinama. Kaip į Kauno regioną pritraukti investicijų, diskutavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis, Raseinių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė, Prienų bei Birštono merai Alvydas Vaicekauskas ir Nijolė Dirginčienė, Kauno rajono savivaldybės vicemeras Jonas Gurskas ir „Lietuvos žinių“ generalinis direktorius V. Šmigelskas.

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pasidžiaugė, kad Lietuvai kol kas nereikia spręsti egzistencinių problemų, nes gyvename žalioje ir palyginti švarioje vietoje.
Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pasidžiaugė, kad Lietuvai kol kas nereikia spręsti egzistencinių problemų, nes gyvename žalioje ir palyginti švarioje vietoje.

Atliekų tvarkymo sektoriaus inovacijų konsultantas Osvaldas Markevičius patarė, kaip uždirbti iš nereikalingo plastiko, o plačiau apie atliekų tvarkymo sprendimus papasakojo atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ vadovė Jurgita Petrauskienė. Aplinkosaugos klausimais konsultuojančios įmonės „Optimus Monitus“ vadovė Ala Kuzmickienė pristatė, ko kiekviena savivaldybė teritorijų priežiūros srityje gali pasimokyti iš Olandijos.

Iš viso konferencijoje skaityta 13 pranešimų. Tai jau trečias Žaliosios politikos instituto organizuojamo konferencijų ciklo „Žalioji strategija verslui“ renginys. Pirmas vyko 2017 metų rugsėjį Tauragėje, antras – 2018-ųjų kovą Panevėžyje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"