Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kalvarijos sinagogos vėl tapo diskusijų objektu

 
2018 02 01 12:30
Kalvarijos sinagogų kompleksas tapo niekam nereikalingas./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Kalvarijos sinagogų kompleksas tapo niekam nereikalingas./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Kalvarijos savivaldybės administracija Lietuvos žydų bendruomenei (LŽB) pasiūlė nutraukti 2015-ųjų vasarą pasirašytą Kalvarijos sinagogų komplekso panaudos sutartį, pagal kurią perimtuose XVIII-XIX amžiaus pastatuose 50 metų būtų įsikūrusios Kalvarijos kultūros įstaigos.

Merija tokią savo iniciatyvą aiškina tuo, kad esą neturi pinigų pastatams restauruoti, tačiau LŽB atstovai abejoja, ar savivaldybė iš tikrųjų norėjo jų turėti.

Būta plačių užmojų

Kalvarijos sinagogų kompleksą sudaro trys pastatai – dvi XVIII-XIX amžiaus sinagogos ir tarp jų įsikūrusi Talmudo mokykla, dar vadinama rabino namu. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, visas kompleksas buvo grąžintas LŽB. Statiniai yra įtraukti į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašus. Unikalūs pastatai daugiau kaip dešimtmetį badė akis Kalvarijos politikams, nors LŽB ne kartą juos ragino prisidėti prie žydų kultūros paveldo išsaugojimo – pastatus perimti ir įkurti mokyklą arba kitą švietimo, kultūros įstaigą.

Mat LŽB Kalvarijos sinagogų komplekso panaudoti savo reikmėms negali – Kalvarijoje ir jos apylinkėse šiuo metu gyvena tik vienas kitas žydų tautybės žmogus, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė daugiau kaip pusę miesto gyventojų.

Po ne vienus metus trukusių diskusijų Kalvarijos savivaldybė 2015 metų rugpjūtį pasirašė sutartį su LŽB dėl tolesnio XVIII-XIX amžiaus sinagogų komplekso Kalvarijoje panaudojimo.

Pagal šią sutartį 50 metų tapę pastatų komplekso šeimininkais kalvariškiai pirmiausia ketino baigti remontuoti eklektinę sinagogą ir mažiausiai nukentėjusį rabino namą. Buvo numatyta, kad į juos įsikels Kalvarijos kultūros centras, muzikos mokykla, planuota įkurti ir krašto muziejų, nes miestas tokio apskritai neturi.

Kaip elgtis su labiausiai apgriuvusia barokine sinagoga, neapsispręsta. Buvo du galimi jos sutvarkymo variantai – arba visiškai atstatyti, nors tai nelabai realu, nes beliko tik apgriuvusios sienos, arba likučius konservuoti ir, uždengus savotišku sarkofagu, pritaikyti turistams lankytis.

Kultūros paveldo departamentui (KPD) skyrus lėšų restauruotos eklektinės sinagogos pritaikymo projektui koreguoti, buvo parengtas techninis šio proceso projektas ir teliko atlikti archeologinius tyrimus, kitus parengiamuosius darbus, o sulaukus finansavimo – pradėti tvarkybos darbus.

Prieš dešimtmetį skaičiuota, kad eklektinei sinagogai įrengti ir pritaikyti kultūriniams poreikiams, barokinės sinagogos avarinei būklei likviduoti ir rabino namui restauruoti reikėtų apie 2 mln. eurų. Lėšų sinagogų kompleksui atnaujinti tikėtasi iš Europos Sąjungos paramos lėšų, Bendradarbiavimo per sieną programos.

Neturi pinigų

Tačiau LŽB pasiekė Kalvarijos savivaldybės vadovų raštas, kuriame jie LŽB siūlo nutraukti prieš pustrečių metų pasirašytą sinagogų komplekso panaudos sutartį. Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis, pasirašius šią sutartį, mėginta rasti lėšų sinagogų kompleksui atstatyti, tačiau visos paieškos buvo bevaisės – pinigų negauta.

Faina Kukliansky: „Yra programos, yra fondai, iš kurių galima gauti finansavimą, bet reikia ne laukti, kol kas nors pasiūlys, o rodyti iniciatyvą.“

„Vien rabino namui sutvarkyti reikia apie 700 tūkst. eurų. KPD mums duoda 150 tūkst. eurų, o likusius pinigus turime rasti savo biudžete arba gauti iš kokios nors programos. Bet programose tiek lėšų mums, nedidelei savivaldybei, rasti sudėtinga, o iš savo biudžeto atseikėti daugiau kaip 500 tūkst. eurų taip pat negalime – net ir po tokių investicijų pastatas nebus mūsų“, – skundėsi V. Plikaitis.

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pasak jo, gal būtų galima gauti lėšų sinagogoms tvarkyti iš Bendradarbiavimo per sieną programos, tačiau realiai savivaldybė negali pretenduoti į tokią pinigų sumą, kokios reikia. Todėl merija yra pasirengusi šios programos lėšomis tvarkyti kitus Kalvarijos pastatus.

„Jeigu savivaldybei reikėtų prisidėti 10 ar 15 proc., gal ir išgalėtume, tačiau tikrai ne tokiomis sumomis, kokių reikia sinagogoms sutvarkyti. Jas tvarkyti galėtų pati LŽB iš lėšų, kurias gauna pardavusi savo turtą“, – pabrėžė V. Plikaitis.

Nutraukti nenori

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky stebėjosi Kalvarijos savivaldybės vadovų ketinimais nutraukti sinagogų komplekso panaudos sutartį. Anot jos, per laikotarpį, praėjusį nuo sutarties pasirašymo, merijos vadovai beveik nieko nedarė, nerodė jokios iniciatyvos gauti lėšų pastatų kompleksui tvarkyti. Ir dabar, užuot ieškoję finansavimo, jie nori sutartį paprasčiausiai nutraukti.

„Yra programos, yra fondai, iš kurių galima gauti finansavimą, bet reikia ne laukti, kol kas nors pasiūlys, o rodyti iniciatyvą. Svarstėme galimybes savivaldybei pasiūlyti vykdyti bendrą projektą, tačiau net ir tuo atveju, jei LŽB ras galimybių ir fondų, kurie finansuotų pastatų sutvarkymą, be vietos savivaldybės ir vietos bendruomenės tikrai neapsieisime“, – teigė LŽB pirmininkė.

Pasak jos, jau ir taip LŽB iniciatyva 2002–2003 metais, gavus per 280 tūkst. eurų iš Vokietijoje veikiančio Ebelinos ir Gerdo Bucerijų žydų kultūros paminklų išsaugojimo fondo bei KPD, buvo restauruota mažiausiai nuniokota eklektinė sinagoga. Atstatytos sienos, sudėti langai, įstatytos durys, iš vienos pusės aptverta teritorija, pasirengta labiausiai apgriuvusios barokinės sinagogos remonto darbams. Tačiau nutrūkus finansavimui, šie taip ir liko nepradėti.

LŽB paveldosaugininkas Martynas Užpelkis „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog dabartinė situacija yra labai rimta: nykstančią sinagogą jau būtina konservuoti, kad nykimo procesas būtų sustabdytas, o jau paskui rūpintis kitų pastatų pritaikymu. Ir tai geriausiai būtų galima padaryti vadovaujantis dabartine sutartimi. Mat ją nutraukus, susidarytų situacija, kai LŽB turėtų pasirūpinti pastatais, bet jais realiai nesinaudotų.

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vilčių nepraranda

KPD Marijampolės skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti vyriausioji specialistė Violeta Kasperavičiutė „Lietuvos žinioms“ teigė neprarandanti vilčių, jog dar ne viskas prarasta ir pavyks vėl susodinti prie vieno stalo LŽB ir Kalvarijos savivaldybės vadovus, kad sinagogų komplekso panaudos sutartis nebūtų nutraukta ir dar kartą būtų drauge bandoma ieškoti išeities iš dabartinės situacijos.

Vincas Plikaitis: „Jei savivaldybei reikėtų prisidėti 10 ar 15 proc., gal ir išgalėtume, tačiau tikrai ne tokiomis sumomis, kokių reikia sinagogoms sutvarkyti.

„Panaudos sutarties nutraukimas būtų posūkis atgal. Žinoma, Kalvarijos savivaldybė yra nedidelė ir vargu ar jos pečiams yra tokio komplekso sutvarkymas, kai Kalvarijoje yra ir daugiau tvarkytinų kultūros paveldo objektų. Todėl, manau, reikėtų dar kartą tiek Kalvarijos savivaldybei, tiek LŽB bandyti surasti bendrą kalbą ir kartu kreiptis pagalbos į Kultūros ministeriją“, – svarstė V. Kasperavičiūtė.

Ji pažymėjo, kad, ko gero, tokį žingsnį palaikytų ir KPD. Mat kito kelio pasirūpinti Kalvarijos sinagogų kompleksu tiesiog nėra, negalima leisti joms sunykti – tokių išlikusių unikalių XVIII-XIX amžiaus žydų maldos namų kompleksų, be Kalvarijos, tėra Joniškyje ir Kėdainiuose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"