Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaip iš dirvonuojančio valstybinio sklypo išpešti pusę milijono eurų

 
2018 11 02 6:00
Taip atrodo valstybinis žemės sklypas, kurį šiandien prižiūri bendrovė "Investicijų srautas"./
Taip atrodo valstybinis žemės sklypas, kurį šiandien prižiūri bendrovė "Investicijų srautas"./ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniaus Trakų Vokės bendruomenė pašiurpusi – greta gyvenamųjų namų ilgus metus dirvonavęs valstybinis sklypas verčiamas pramoniniu sandėliu. Kol valstybinį sklypą išnuomojusi Vilniaus valdžia laukia parengto statinio projekto, nuomininkas teises į valstybinį sklypą jau pardavinėja internetu už pusę milijono eurų.

Siūlo panaikinti nuomos teises

Šių metų spalio pradžioje Trakų Vokės gyventojai buvo supažindinti su E. Pliaterytės gatvėje planuojamomis pramoninio sandėlio statybomis. Statinio projektą rengianti bendrovė „FlexiForma“ nurodė, kad valstybiniame sklype iškils 9,3 tūkst. kv. metrų pastatas, kurio numatomas aukštingumas siekia 13 m. bendruomenės supažindinimas vyko spalio 4 dieną, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė sąlygas statinio projektavimui išdavė gerokai ankščiau – rugsėjo 24 dieną.

Išgirdusi apie planuojamas statybas Trakų Vokės bendruomenė pasijuto it šlapiu skuduru trenka. Mat prieš kiekvienus rinkimus Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tikina, kad nesiims jokių projektų, prieš tai nepasitarę su bendruomene. Antra – apie pramoninio sandėlio statybą šioje teritorijoje nėra jokių duomenų miesto bendrajame plane.

Trakų Vokės gyventojų nuomone, Vilniaus miesto valdžiai derėtų ne rūpintis projektavimo sąlygų išdavimu, o ieškoti būdų, kaip nutraukti sklypo nuomos sutartį su bendrove „Investicijų srautas“. Gyventojų nuomone, bendrovė valstybinio sklypo tinkamai neprižiūrėjo, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, o tokiu atveju, remiantis šalyje galiojančią teismų praktika, sutartis su nuomininku privalo būti nutraukta.

„Vieną darbuotoją turinti bendrovė „Investicijų srautas“ imituoja veiklą valstybės nuomojamame žemės sklype. Net neprasidėjus projektinių pasiūlymų svarstymams bendrovė jau pardavinėja nuomos teises „į sklypą be infrastruktūros, bet su pažadais. Dešimtmetį apleistas E. Pliaterytės g. 2 sklypas nuo nuomos sutarties pasirašymo niekada nebuvo tinkamai naudojamas pagal paskirtį, šiandien yra apleistas, dirvonuojantis, didžiąją dalį nuomos termino apskritai buvo tuščias. Vėliau iš statybinių atliekų buvo suformuotas keliukas su keliomis aikštelėmis, kuriose įmanoma pastatyti pora lengvųjų automobilių ir šiuo metu tai jų vadinamos sandėliavimo aikštelės – ar tai investicijos?“ –skunde Vilniaus miesto savivaldybei bei Nacionalinei žemės tarnybai piktinasi Trakų Vokės bendruomenė.

Netikrino, ar sklypas naudojamas pagal paskirtį

Į kovą gyventojai pasitelkė ir antstolį, kurio paprašyta įvertinti faktines sklypo aplinkybes. Spalio 18 dieną antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole rašoma, kad teritorija, esanti adresu E. Pliaterytės g. 2, yra apaugusi sumedėjusiais augalais, nešienauta, joje yra netvarkingai laikomų statybinių atliekų. Apžiūros metu (t.y. ketvirtadienį, 15 val. – aut. past.) jokia ūkinė-komercinė veikla nevyko, nenustatyta jokių statinių naudojimo požymių. Privažiavimų prie sklype esančių statinių nėra. Iš viso sklype stovi penki pastatai. Keturi iš jų pakankamai nauji, vienas apleistas. Kiemo statinių – aikštelių ribos neaiškios. Sklypo pievoje užfiksuoti pavieniai betono plotai ir statybinių atliekų likučiai, apžėlę žole.

Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė tikina, kad valstybinės žemės sklypus nuomoti ir prižiūrėti, ar sklypas yra naudojamas pagal paskirtį, yra ne savivaldybės, o Nacionalinės žemės tarnybos pareiga. Tik ši institucija turi teisę nutraukti nuomos sutartį su bendrove „Investicijų srautas“.

Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis bendrovė minėta sklypą nuomoja tik nuo 2015 metų. Sudarant žemės sklypo nuomą, jame buvo ir statiniai, įregistruoti Registrų centre. Tai patvirtina ir bendrovės „Investicijų srautas“ direktorė Rima Kerienė.

„Sklypas išnuomotas vykdyti įmonės veiklą. Terminas – 2096 m. Veikla buvo vykdoma nuo 2015 m. etapais, tiriant nekilnojamojo turto rinkos poreikius. Teritorija yra reguliariai tvarkoma“, – tvirtina Rima Kerienė.

Sklypo savininkė – Nacionalinė žemės tarnyba – iki šiol netikrino, ar bendrovė „Investicijų srautas“ valstybinį 2,6 ha plotą tinkamai prižiūri. Tai susizgribta padaryti tik dabar.

„Atsižvelgiant į galimai pasikeitusią situaciją, bei viešoje erdvėje pateikiamą informaciją, mūsų tarnybos Vilniaus miesto skyrius artimiausiu laiku numatė atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje. Pasitvirtinus informacijai, kad statinių žemės sklype nėra, bus sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo“, – tikino nacionalinės žemės tarnybos viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.

Valstybinį sklypą pardavinėti galima

Kol valstybės institucijos aiškinasi, ar sklypas E. Pliaterytės gatvėje buvo naudojamas pagal paskirtį, jo nuomininkas valstybinę žemę pardavinėja nekilnojamojo turto portale. Skelbime nurodoma, kad parduodamos nuomos teisės į didžiulį 258 arų valstybinį sklypą. Pabrėžiama, kad žemė išsinuomota iki 2096 m. Sklypo kaina – 0,6 mln. eurų. Kaip privalumai nurodyti patogus privažiavimas, parengtas detalusis planas ir sklype esančios reikalingos komunikacijos: vanduo, lietaus ir nuotekų kanalizacija, elektra bei dujos. Prie plėtros galimybių vardijama, kad sklype galima statyti sandėlį arba 58 gyvenamuosius namus po 100 kv. metrų.

Nacionalinės žemės tarnybos atstovas tikina nematąs tame jokio pažeidimo. Mat šalyje galiojantys įstatymai leidžia bendrovei parduoti nuomos teises į valstybinį sklypą bei jame esančius statinius.

Rimos Kerienės teigimu, teisės į sklypą parduodamos vienu tikslu – norint pritraukti papildomų lėšų teritorijos plėtrai. Tokiu būdu ieškoma investuotojų.

Skirtingai skaito miesto bendrąjį planą

Be netinkamo disponavimo sklypu gyventojai įžvelgia ir daugiau pažeidimų. Jų tikinimu, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, nurodyto sklypo teritorija nėra skirta sandėliavimo objektų statybai. Jos naudojimo pobūdis – rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos. Reiškia – jose nėra leidžiama sandėliavimo paskirties objektų statyba. Pagal 2018 m. balandžio 28 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, konkrečiame sklype numatyta paslaugų zona, kas, gyventojų nuomone, reiškia komercinę paskirtį. Bendruomenė įsitikinusi, kad išdavusi projektavimo sąlygas Vilniaus miesto valdžia prieštarauja tarybos patvirtintam bendrajam planui.

Vilniaus savivaldybės specialistų nuomone, sandėlio statyba numatytoje teritorijoje galima ir tai neprieštarauja miesto bendrajam planui.

„Miesto vyriausiasis architektas patvirtino priešprojektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Atkreiptas dėmesys į pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, intensyvumą, galimą užstatymo tipą ir kitus parametrus. Užduotis patvirtinta su teritorijos architekto pastabomis, kad projektas turi atitikti bendrojo plano sprendinius. Statytojo ir projektuotojo prievolė atsižvelgti į pastabas. Savivaldybė iki šiol dar negavo prašymo pritarti projektiniams pasiūlymams. Statybą leidžiantis dokumentas taip pat neišduotas“, – komentavo Raimonda Rudukienė.

Sandėlio poveikis aplinkai nežinomas

Gyventojus neramina ir tai, kad rengiant sandėlio projektą nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Bendruomenės nuomone, sandėlys, kuriame kasdien važinės krovininiai automobiliai, kenks Trakų Vokės bendruomenės gyvenimo kokybei: kels triukšmą, terš aplinką. Be to, gadins kelio dangą, kuri šiuo metu nepritaikyta sunkiasvoriam transportui.

„Statyti tokį ypatingą statinį neatlikus poveikio aplinkai vertinimo yra neatsakingas požiūris. Juo labiau, kad šalia esančioje Panerių seniūnijoje apstu apleistų, seniai nebenaudojamų pramoninių sandėlių“, – rašoma bendruomenės skunde.

Vilniaus miesto savivaldybės tvirtinimu poveikio aplinkai vertinimas atliekamas tik tuomet, kai rengiamas statinio techninis projektas.

Nerasdama sutarimo su Vilniaus miesto savivaldybe bei sklypo nuomininku Trakų Vokės bendruomenė dėl galimai neleistinų statybų projektavimo bendruomenė kreipėsi į nacionalinę žemės tarnybą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei bendruomenės interesus atstovaujantį Seimo narį Liną Balsį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"