Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaip Gedimino kalno nuošliauža pakeitė Lietuvos istoriją

 
2018 03 19 12:21
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai, po metus trukusių tyrimų Gedimino kalno viršutinėje aikštelėje išžvalgė 123 kvadratinių metrų plotą, surado septyniolika 1863 – 1864 metų sukilimo dalyvių palaikų ir daugelį identifikavo.

Jei ne Gedimino kalno nuošliaužos, sukilėlių palaikai iki šiol nebūtų surasti. Kai praėjusią vasarą buvo pradėti kalno sutvirtinimo darbai, viršutinėje kalno aikštelėje kasant duobę inkarui, nuo kurio į kalno apačią lynai turėjo eiti iki kalno apačioje esančio sutvirtinančio rostverko, buvo surasti pirmieji palaikai.

Archeologas Gytis Grižas išsamiai pasakojo, kaip, pagal kokius požymius buvo identifikuojami palaikai.Alinos Ožič nuotrauka
Archeologas Gytis Grižas išsamiai pasakojo, kaip, pagal kokius požymius buvo identifikuojami palaikai.Alinos Ožič nuotrauka

Kadangi jie buvo be karstų, sunertomis už nugaros rankomis, daugelis su šautinėmis žaizdomis, iškart tapo aišku, kad tai gali būti egzekucijos aukos. Vienus surastus palaikus identifikuoti buvo nesunku: vestuvinis žiedas su išgraviruotais Zigmanto ir Apolonijos vardais bei data darbą archeologams palengvino – tai buvo vieno iš sukilėlių vadų Zigmanto Sierakausko palaikai.

Išsiaiškinti kieno kiti palaikai, vienuolikoje skirtingų duobių sumesti pavieniui, po du ar tris, užtruko ilgiau.

Užkasti slapčia

1863 – 1864 metų sukilimas vyko carinės Rusijos okupuotose Abiejų Tautų Respublikos žemėse (dabartinės Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos teritorijose).

Tai buvo šių tautų nacionalinis ir socialinis pasipriešinimas Rusijos imperijai. Sukilimui pralaimėjus daug sukilėlių buvo nužudyta ir Varšuvoje, tačiau iš jų nė vieno palaikai kol kas nesurasti. Carinės Rusijos valdžia, baimindamasi, kad per laidotuves nesusirinktų minios žmonių ir nekiltų masiniai neramumai, palaikus užkasdavo kur nors slapčia.

Tokia vieta buvo Gedimino kalnas, kur tuo metu, dar 1831 metais Rusijos caro įsakymu buvo įkurta tvirtovė, tad vieta visuomenei neprieinama. Čia naktimis ir būdavo suvežami Lukiškių aikštėje nužudyti sukilėliai. O, pavyzdžiui, vieno iš sukilėlių vadų kunigo Antano Mackevičiaus, Kaune nužudyto 1863 metų gruodį, palaikai iki šiol nesurasti.

„Turime sąrašą, kokiomis dienomis kam Lukiškių aikštėje buvo įvykdytos mirties bausmės. Jei vieną dieną nužudyti trys, tai jie į duobę ant Gedimino kalno ir būdavo sumesti kartu.

Žinodami jų amžių, su antropologais aiškinomės, ar tai būtent tų, mūsų įtariamųjų palaikai“, – tyrimų metodiką paaiškino Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis. Be to, dar buvo žinoma, kurie sušaudyti, kurie pakarti. Palaikai tai irgi atskleisdavo.

Lukiškių aikštėje egzekucijos vyko nuo 1883 metų gegužės iki 1864 metų kovo 10 dienos – kai buvo nužudytas dar vienas sukilėlių vadas Konstantinas Kalinauskas. Iš viso Lukiškių aikštėje nužudytas 21 sukilėlis.

Jei ne Gedimino kalno nuošliaužos, sukilėlių palaikai iki šiol nebūtų surasti.

Atpažinti padeda ir DNR

„Tiksliai pasakyti, kurie iš surastų 17 palaikų yra K. Kalinausko, dar negalime, dar turime padirbėti su antropologais, – sakė V. Steponaitis. – Daug gali padėti ir DNR tyrimai.“ Kai kurių iš sukilėlių dar yra gyvų palikuonių, kai kurių giminės palaidoti Vilniaus Bernardinų ir Rasų kapinėse, tad mėginius DNR tyrimams yra iš kur paimti.

Kaip pasakojo archeologas Gytis Grižas, vienoje duobėje buvo rasti dviejų vyrų kaulai, amžiaus skirtumas tarp jų – maždaug dešimt metų. Iš nužudytųjų sarašo archeologai žinojo, kad vieną dieną buvo sušaudyti broliai Revkovskiai (36 metų Juozapas ir 27 metų Aleksandras). Išsiaiškinti, kad tai būtent Revkovskių palaikai, padėjo DNR tyrimas, patvirtinęs jų giminystę.

Vieni iš palaikų, kaip matyti, be kultūrinio sluoksnio, užpilti smėliu. Spėjama, kad jie buvo atkasti XX amžiuje ir vėl užkasti.Kęstučio Stoškaus (Lietuvos nacionalinis muziejus) nuotrauka
Vieni iš palaikų, kaip matyti, be kultūrinio sluoksnio, užpilti smėliu. Spėjama, kad jie buvo atkasti XX amžiuje ir vėl užkasti.Kęstučio Stoškaus (Lietuvos nacionalinis muziejus) nuotrauka

Egzekuciją pradėjo nuo kunigų

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykstantys kultūros istorijos vakarai visuomenę išsamiai supažindina su archeologų bei istorikų tyrimais, leidžiančiais susidaryti vaizdą apie 1863 – 1864 metų sukilimo aukas. Anksčiau pranešimą skaičiusi istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė pasakojo apie pirmąją egzekucijos auką – kunigą Stanislovą Išorą, Vilniaus vyskupijos Žaludko parapijos vikarą. Kunigų vaidmuo sukilime buvo ypatingai svarbus, todėl, kaip teigė istorikė, Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas (tai patvirtinęs ir savo prisiminimuose) egzekucijas pradėjo nuo kunigų, kaip svarbiausių ginkluotos kovos iniciatorių.

Šalia daugelio palaikų rasti medaliukai su Aušros Vartų Dievo Motinos, Šnipiškių koplytėlės bei Čenstakavos Dievo Motinos atvaizdais.

„Kai kasant duobę kalno sutvirtinimo inkarui pasimatė pirmieji palaikai, archeologai pakoregavo inkaro vietą, pastūmė šiek tiek į pietus, – per vykusį kultūros istorijos vakarą pilnutėlei salei apie tyrimus pasakojo archeologas G. Grižas. – Maždaug 2 metrų gylyje buvo rasti maždaug 25 metų amžiaus, 170 cm ūgio kalkėmis užpilti vyro palaikai. Rastos sunertos už nugaros, manome, kad jos buvo surištos. Kaklo srityje rastas sidabrinis medalikėlis. Restauravus gana gerai išryškėjo Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas, o kitoje pusėje – Šnipiškių Kristaus koplytėlės atvaizdas. Atidarius medalikėlį, viduje – sidabrinis Nukryžiuotasis ant medinio kryžiuko bei sidabrinė plokštelė su Šv. Kazimiero atvaizdu.“

Šalia daugelio palaikų rasti medaliukai su Aušros Vartų Dievo Motinos, Šnipiškių koplytėlės bei Čenstakavos Dievo Motinos atvaizdais. Kai kurie pakabukai sidabriniai, kai kurie metaliniai, vienas – variniu rėmeliu įrėminta tapyba ant aukso folijos. Rasti ir sagų, uniformų framgentai. Muziejaus restauratoriai daugelį radinių jau puikiai restauravo.

Įdomus radinys – medalikėlis su Šv. Nikolajum Nevskiu ir Šv. Varvara – buvo suvyniotas į popierėlį. Ant popierėlio matosi užrašo fragmentas, tačiau, pasak G. Grižo, jis labai sunykęs, įskaityti sunku.

Palaikų tyrimų detalės

„Iš istorinio sąrašo žinoma, kad 1863 metų rugpjūčio 28 dieną trys sukilėliai buvo pakarti. Tai Jonas Benkovskis, Eduardas Čaplinskis, Jonas Marčevskis. Vienoje duobėje radome trijų žmonių palaikus be šautinio žaizdų. Manome, kai tai minėtų sukilėlių, dėl to beveik neabejojame. Tačiau jų amžius panašus, todėl sunku atskirti, kurie konkrečiai yra kurio“, – teigė G. Grižas. Kaip pasakojo archeologas, yra žinoma, kad tų pačių metų gegužės 24 dieną buvo sušaudytas kunigas Raimundas Ziemackis ir septyniolikmetis Albertas Liaskovičius. Kadangi jų amžiaus skirtumas gana nemažas, vienoje duobėje radus jauno ir pagyvenusio žmogaus palaikus, archeologai dėl jų neabejoja, tai – A. Liaskovičiaus ir R. Ziemackio.

Identifikuoti ir iš Ukrainos kilusio Nikoliajaus Vladyslovo (26 metų amžiaus) palaikai. Kaip pasakojo G. Grižas, iš istorinių šaltinių buvo žinoma, kad jis suimant buvo sužeistas, turėjo daugybę žaizdų, paskui gulėjo ligoninėje. „Ant vienų palaikų antropologai aptiko gijimo požymių, todėl tai leidžia manyti, kad tai būtent šio sukilėlio palaikai', – sakė archeologas.

Numatytoje poliaus - inkaro vietoje pradėjus kasti duobę ir buvo surasti pirmieji palaikai.
Numatytoje poliaus - inkaro vietoje pradėjus kasti duobę ir buvo surasti pirmieji palaikai.

Kasinėjimai vyks dar metus

Kaip pasakojo G. Grižas, kad ant kalno buvo palaidoti sukilėliai, buvo žinoma ir iš senų istorinių nuotraukų. Pavyzdžiui, vienoje nuotraukų – ant kalno stovi 1916 metais Antano Vivulskio suprojektuotas ir pastatytas medinis kryžius. Jis buvo gana greitai nugriautas, vėliau atstatytas, o šalia įrengta plokštė su 21 sukilėlio pavarde. Šie faktai archeologams leidžia tikėtis, kad ir likusių keturių sukilėlių palaikai bus surasti greta. „Kryžius ir plokštė su pavardėmis nuo kalno dingo 1940 metais“, – teigė G. Grižas.

Kaip sakė V. Steponaitis, iš 21 Lukiškių aikštėje nužudyto sukilėlio liko nesurasti tik 4 palaikai. Tačiau darbai vyksta toliau, pastarosiomis dienomis kasinėjant atidengta dar viena kaukolė. Tad archeologai tikisi greitai atsakyti į visus klausimus. Ištyrus visus palaikus, Vyriausybinė komisija spręs, kur juos perlaidoti.

„Dažnai visuomenė stebisi, kodėl taip ilgai tvarkomas Gedimino kalnas ir jis niekaip neatidaromas lankytojams. Kalno sutvarkyti greit negalima ir dėl randamų palaidojimų. Manome, kad tyrimai dar užsitęs apie metus“, – sakė V. Steponaitis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"