Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Juodkrantės uosto vizija sklaidosi

 
2018 06 07 6:00
Modernus Juodkrantės uostas greičiausiai ir liks tik ilgai puoselėta vizija.
Modernus Juodkrantės uostas greičiausiai ir liks tik ilgai puoselėta vizija. G.Janulytės-Bernotienės studijos vizualizacija

Neringos savivaldybė, kone dešimtmetį puoselėjusi planus Juodkrantėje pastatyti modernų jachtų ir pramoginių laivų uostą, greičiausiai liks prie suskilusios geldos.

Nors vietos politikai buvo nusprendę iš savivaldybės biudžeto finansuoti šio objekto techninį projektą (jis kainuotų apie 86 tūkst. eurų), paaiškėjo, kad reikia papildomų 100 tūkst. eurų.

„Šiuo metu parengti uosto projektiniai pasiūlymai pristatomi visuomenei. Kitas etapas būtų buvęs techninis projektas ir statybos leidimas. Tačiau netikėtai sužinojome, kad reikės geologinių Kuršių marių dugno tyrimų. Jie kainuotų apie 100 tūkst. eurų. Savivaldybės taryba nepritarė pasiūlymui iš vietos biudžeto skirti tokią sumą. Tad gali būti, kad techninis projektas nebebus rengiamas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Šiuo metu Juodkrantėje yra tik laivams švartuotis skirta prieplauka./Deniso Nikitenkos nuotraukos
Šiuo metu Juodkrantėje yra tik laivams švartuotis skirta prieplauka./Deniso Nikitenkos nuotraukos

Neoficialiai užsimenama, jog tai reiškia viena – Juodkrantėje apskritai nebus statoma naujo uosto.

Graži idėja

Dabar Juodkrantėje, priešais Liudviko Rėzos kultūros centrą, yra tik ankšta prieplauka. Naujame uoste galėtų švartuotis apie 60 laivų – jachtų, pramoginių laivelių, katerių, o išorinėje uostelio pusėje – ir didesnių.

Pernai po ilgų derybų, derinimo su paveldosaugininkais Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija patvirtino naujojo uosto detalųjį planą. Šiemet buvo baigti ir su visuomene jau derinami projektiniai pasiūlymai, parengtos vizualizacijos.

Pradiniais skaičiavimais, uosto statybos kainuotų 10–15 mln. eurų. Statant uostą atsirastų molas, saugantis jį nuo bangų, vėjo. Pagrindiniame pastate galėtų įsikurti jachtklubas, vadinamasis kapitonatas, būtų įrengtos nedidelės jachtų priežiūros patalpos, kavinė. Elingų jachtoms laikyti žiemą nenumatyta statyti.

Pastatas turėtų išsiskirti medinėmis terasomis, primenančiomis kopas. Jos būtų naudojamos kaip poilsio erdvės. Užlipę ant terasų žmonės galėtų sėdėti, degintis. Vakarais jos būtų apšviečiamos.

Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis „Lietuvos žinioms“ yra minėjęs, kad per dešimtmetį jachtų, pramoginių laivų Lietuvoje padaugėjo dvigubai. „Todėl tragiškai trūksta uostelių. Klaipėda, Nida – perpildytos. Pažįstu ne vieną žmogų, kuris norėtų įsigyti katerį, jachtą, tačiau to nedaro, nes žino, kad nebus kur švartuotis, laikyti plaukiojančių transporto priemonių. Dar vienas uostas Kuršių nerijoje būtų labai naudingas“, – tikino jis.

Apie vis didėjantį turizmo Kuršių mariose potencialą kalbėjo ir Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė. „Akivaizdus to pavyzdys – vasarą tarp Drevernos ir Juodkrantės pradėjęs plaukioti pramoginis laivas. Jis plukdo žmones kasdien po kelis kartus. Reiso populiarumas pranoko visus lūkesčius. Pernai, išplaukus maršrutiniam laivui, jam iš paskos neretai plaukdavo dar 3–4 privatūs laivai, pilni žmonių. Esame atlikę vandens turizmo mariose analizę – potencialas kyla kaip ant mielių. Žmonėms labai įdomu ir patogu nuplaukti į Juodkrantę, pasivaikščioti po kurortą, nueiti prie jūros, o vakare grįžti į Dreverną“, – pasakojo D. Buivydienė.

Ateitis – miglota

Tačiau modernaus uosto Juodkrantėje, regis, apskritai gali nebūti, nes Neringos savivaldybė susidūrė su finansinėmis problemomis.

„Patys tokio uosto pastatyti neįstengtume. Kreipėmės į Vyriausybę, tačiau ji atsisakė skirti pinigų. Naudotis Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis statydami tokį objektą negalime. Todėl pamanėme, kad gerai būtų turėti bent patvirtintą techninį projektą, statybos leidimą ir viltis, jog ateityje atsiras privatus investuotojas. Deja, ir šis planas gali subliūkšti“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Anot jo, iš pradžių skaičiuota, kad techninei dokumentacijai parengti ir paruošiamiesiems darbams pakaks savivaldybės biudžete numatytų 86 tūkst. eurų. „Bet projektuotojai nurodė būtinai atlikti geologinius tyrimus. Anksčiau mums neoficialiai buvo sakoma, kad tų 86 tūkst. užteks. Atlikus apklausą paaiškėjo, jog geologiniai tyrimai mūsų savivaldybei atsieitų papildomus 100 tūkst. eurų. Tokių pinigų skirti iš biudžeto negalime“, – aiškino meras.

Darius Jasaitis: “Kai neturi pinigų geologiniams tyrimams, nėra prasmės finansuoti ir techninio projekto parengimo."
Darius Jasaitis: “Kai neturi pinigų geologiniams tyrimams, nėra prasmės finansuoti ir techninio projekto parengimo."

Vis dėlto, pasak politiko, rankų nuleisti neketinama – bus bandoma eiti kitu keliu. Tiesa, jis labiau utopinis nei realus.

„Kai neturi pinigų geologiniams tyrimams, nėra prasmės finansuoti ir techninio projekto parengimo. Dabar merija rengs privačios ir viešosios partnerystės projekto sąlygas. Kitaip tariant, bandysime ieškoti privataus investuotojo, koncesininko, kuris savo lėšomis finansuotų ir techninės dokumentacijos projektą, ir tyrimus, ir pačias statybas. Savivaldybė prisidėtų pagal išgales. Toks variantas įmanomas – taip įrengtas Drevernos uostelis. Tačiau mūsų situaciją komplikuoja tai, kad esame saugomoje teritorijoje, nacionaliniame parke“, – pripažino D. Jasaitis.

Esą ilgai puoselėti planai pakibo ant plauko dėl itin sudėtingų ir užsitęsusių derinimo procedūrų. „To uostelio vizija buvo pradėta kurti prieš 6 ar 10 metų. Tada dar būtume gavę ir ES finansavimą. Tačiau kol viską suderinome su nacionaliniu parku, Kultūros paveldo departamentu, europinių pinigų čiaupas buvo užsuktas. Jei ne tie biurokratiniai niuansai, dabar turėtume naują uostą“, – apgailestavo Neringos vadovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"