Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Jonas Burokas: tai ne provokacija, o vandalizmas

 
2018 06 25 12:46
Išniekinto relikvijos Lukiškių aikštėje /
Išniekinto relikvijos Lukiškių aikštėje / Lietuvos Žinių nuotrauka

Šiandien naktį, Lukiškių aikštėje išniekintos tūkstantmečio rato, skirto Lietuvos šimtmečio minėjimui, memoriale esančios relikvijos, įamžintos sausio 12-ąją ir vasario 16-ąją. Iš viso 110 relikvijų. 

Lukiškių aikštėje palaidotų relikvijų buvo iš Žalgirio mūšio vietos, iš Salaspilio mūšio su švedais, iš Gedimino kalno, taip pat yra žymaus partizano Adolfo Ramanausko – Vanago relikvijos, partizano Antano Kraujalio plaukų sruoga, Juozo Lukšos-Daumanto relikvijos. Lukiškių aikštėje buvo įrengta niša, į kurią buvo įdėta (per du kartus) po dvi kapsules (sudėtos viena ant kitos) su relikvijomis bei jų aprašais. Niša buvo uždengta plastikiniu dangčiu, polistirolu, o ant viršaus betonuotas paminklinis akmuo su užrašais. Memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turėjo būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1-osios, tačiau darbai nepradėti. Patriotinės organizacijos šiemet palaidojo kapsules su šimtu relikvijų, susijusių su Lietuvos laisvės kovomis – sutarta, kad jos nebus judinamos taip išlaikant pagarbą, praneša BNS.

Jonas Burokas: „Tai yra vandalizmo aktas. Tai ne provokacija. Manyčiau, kad mūsų protuose dar yra Tarybų Lietuva. Tai padarė mūsų Lietuvos priešas.“

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Įstatymas tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, – numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

Apie išniekintą memorialą LŽ kalbėjosi su į įvykio vietą atskubėjusiu Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos Garbės pirmininku Jonu Buroku.

– Kada sužinojote apie įvykį?

– Šiandien po 8:15, paskambino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas, kad išniekintos relikvijos esančios Lukiškių aikštėje: iškeltos relikvijos, rastos duženos ir taip toliau. Iš karto paskambinau policijai ir pats atvažiavau. Atėjo policija, apžiūrėjo ir iškvietė ekspertus. Dabar atvažiavo ekspertai, paims pačias relikvijas, ieškos pirštų antspaudų. Vienu žodžiu, likusias kapsules ištraukė policija kartu su Lukiškių aikštės darbuotojais, tačiau dėl, to, kad jos buvo giliai, kažkur 130 centimetrų gylyje, pavogta tik viena iš keturių buvusių – kapsulė su dokumentais, o abi kapsulės su relikvijomis – sveikos.

– Kokios relikvijos buvo įdėtos į kapsules?

– Čia suvežtos relikvijos iš visos respublikos, taip pat iš kitų respublikų: iš Žalgirio mūšio vietos, iš Salaspilio mūšio su švedais, iš Gedimino kalno, taip pat yra žymaus partizano Adolfo Ramanausko – Vanago relikvijos – megztinio siūleliai, partizano Antano Kraujalio plaukų sruoga, Juozo Lukšos-Daumanto relikvijos.

Jonas Burokas./ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Jonas Burokas./ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Taip pat iš Kražių skerdynių, iš Saulės mūšio. Relikvijas rinko komisijos, yra aktai, patvirtinantys tai, tame procese dalyvavo apie trys šimtai žmonių.

– Kaip vertinate, tai kas atsitiko?

– Vertinam, kad tai yra respublikos problema, Lietuvos vyriausybės, prezidentės, Seimo problema, kadangi per šitą laikotarpį nuo Lietuvos atgimimo, esame vienintelė Europos valstybė, kurios sostinėje nėra pagerbti kovotojai už laisvę. Ir niekas neleido mums šito daryti, tačiau visuomeninės organizacijos ėmėsi šito reikalo ir mes tai padarėme. Vertinu, kad tai yra vandalizmo aktas. Tai ne provokacija. Manyčiau, kad mūsų protuose dar yra Tarybų Lietuva. Tai padarė mūsų Lietuvos priešas.

Čia yra didžiausias nusikaltimas, koks tik galėjo būti padarytas nepriklausomybės metu, kadangi relikvijos buvo pašventintos. Buvo padarytas didelis darbas ir buvo siekis, Seimas pritarė, kad čia būtų relikvijos, Šimtmečio ratas, o šalimais turėjo atjoti Vytis, tačiau Vytis, po visų įvykių, išjojo į Kauną ir paliko mus čia vienus. Mūsų tikslas buvo, kad čia stovėtų Vytis kartu su paminklu kovojusiems už Lietuvą. Prie Vyčio ar kito paminklo mes gėlių nedėsim, čia (Šimtmečio ratas) yra švenčiausia vieta, tai dabar laukiame kada atsiras Vytis – yra labai gražus Žirgulio projektas, tikimės, kad atjos.

Pavogta tik viena iš keturių buvusių – kapsulė su dokumentais, o abi kapsulės su relikvijomis – sveikos.

– Ar įsivaizduojate, kas galėjo taip pasielgti?

– Aš manyčiau, kad čia ne vaikai padarė tai, čia aiškiai užplanuotas tikslas. Prieš kurį laiką čia stovėjo toks žirgelis, jeigu kas atsimenat, prie vėliavos. Vieną dieną – sudaužytas. Perdavėm policijai, tačiau iki šio laiko nėra nieko žinoma. Manyčiau, kad tai yra aiškiai apgalvotas tikslas, man kai kurie net sakė, kad kapsulių ertmė užkišta raudonu skuduru, bet čia ne raudonas skuduras, o tik buvęs oranžinis dangtelis.

Atsimenu Baltijos kelią, tryliktame kilometre pastatėme paminklą ir vieną kartą važiuodami iš Ukmergės pastebėjome, kad du vaikučiai griauna paminklą, tai mes greitai, dar jauni buvom, pasivijom ir klausėm, kodėl jūs griaunat, sakė, kad du dėdės liepė, kad reikia griauti.

Tuomet informavau apie tą paminklą tuometinei miliciją, tai jie mane ėmė tardyti: iš kur gavau cemento, akmenų, iš kur sulipdžiau paminklą, tai pasakiau jiems, kad mūsų netardytų, mes pradedame kurti Lietuvą. O dabar – išlikusios sovietinės jėgos. Turiu pažįstamų, nenoriu minėti pavardėmis, profesorių, skulptorių, kurie po to, kai pasakėme, kodėl Vilniuje nėra statomi valstybiniai paminklai, o periferijoje visur statomi, pasakė, kad mes banditams statom paminklus.

Manyčiau, kad pagrindinis tikslas yra tai, kad Lukiškių aikštėje nebūtų paminklo kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę, kadangi dar daugelio galvose likęs sovietinis mentalitetas.

– Ar įvykį nufilmavo saugumo kameros ir kokia žala padaryta?

– Kaip suprantu, kalbėjau su mero patarėja, kad čia dar nėra kamerų, bet meras ir kultūros ministerija yra informuoti apie tai. Mes prašėme, kad čia būtų vaizdo kameros, tai nežinau tiksliai, ar jos yra. Žala yra moralinė, čia sudėtos relikvijos, ačiū Dievui, kad jos nebuvo pavogtos. Tik nežinom, ar buvo pavogta sausio 12-os ar vasario 16-os kapsulė su dokumentacija. Viskas buvo įkasta, pašventinta ir užmūryta.

Manyčiau, kad pagrindinis tikslas yra tai, kad Lukiškių aikštėje nebūtų paminklo kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę, kadangi dar daugelio galvose likęs sovietinis mentalitetas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"