Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

J. Minkevičiaus gatvės Vilniuje dar nebus

 
2018 08 03 6:00
Jei XXI amžiuje Vilniaus gatvės būtų vadinamos ir vardais žmonių, turėjusių juodesnių gyvenimo laikotarpių, tai būtų ne tik istoriškai neteisinga, bet ir grėstų miesto bendruomenės kiršinimu.
Jei XXI amžiuje Vilniaus gatvės būtų vadinamos ir vardais žmonių, turėjusių juodesnių gyvenimo laikotarpių, tai būtų ne tik istoriškai neteisinga, bet ir grėstų miesto bendruomenės kiršinimu. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Vilniaus miesto savivaldybė, ketinusi kai kurias sostinės gatves pavadinti anapilin išėjusių Kovo 11-osios akto signatarų vardais, tokį sumanymą atidėjo, nes pasiūlymu suabejojo dalis Vilniaus miesto tarybos narių.

Sostinės politikai paprašė Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos (PPALK) narių išsamiau išnagrinėti šį klausimą.

Jei Vilniaus miesto taryba būtų pritarusi pasiūlymui, sostinėje būtų atsiradę 15 naujų gatvių pavadinimų, skirtų signatarams Romualdui Ozolui, Vladimirui Beriozovui, Kazimierui Uokai, Eduardui Vilkui, Medardui Čobotui, Valerijonui Šadreikai, Jokūbui Minkevičiui, Petrui Poškui, Stanislovui Gediminui Ilgūnui, Jonui Mačiui, Juozui Dringeliui, Pranciškui Tupikui, Gintautui Iešmantui, Nijolei Ambrazaitytei ir Romualdai Hofertienei. Tačiau idėja įstrigo, nes suabejota, ar toks sprendimas nesupriešintų Vilniaus bendruomenės.

Nuopelnai nevienodi

Sostinės gatvės paprastai pavadinamos miestui arba Lietuvai nusipelniusių žmonių vardais. Tačiau kai kurie Kovo 11-osios akto signatarai su Vilniumi turėjo tik minimalias sąsajas. Svarbiausia diskusijų sukėlusi priežastis buvo tai, kad kelių signatarų veikla sovietinės okupacijos metais vertintina itin prieštaringai.

Štai Kovo 11-osios akto signataras J. Minkevičius siejamas su represinėmis sovietų valdžios struktūromis (nors Vilniaus miesto savivaldybės tarybos aiškinamajame rašte tai nepaminėta). J. Minkevičius, wikipedia.org duomenimis, 1940–1941 metais dirbo NKVD Šiaulių apskrities kontržvalgybos skyriaus viršininko pavaduotoju, dalyvavo organizuojant trėmimus. Vėliau buvo aukštas sovietinis funkcionierius. Be to, 1992 metų gegužės 12 dienos Aukščiausiosios Tarybos (AT) nutarimu, atsižvelgiant į tuometės AT laikinosios tyrimo komisijos SSRS KGB veiklai Lietuvoje tirti išvadas ir remiantis įstatymo Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo“ 13-uoju straipsniu bei įstatymo Dėl LR AT deputato statuso 3-iuoju straipsniu, buvo patenkintas J. Minkevičiaus prašymas dėl jo atsistatydinimo iš AT deputato pareigų. Todėl tremtinių ir disidentų bendruomenei, jų palikuonims bei daugeliui vilniečių šio asmens vardo įamžinimas naujos gatvės pavadinimu būtų daugiau negu nepriimtinas.

Kovo 11-osios akto signataro V. Beriozovo situacija šiek tiek kitokia, nes nurodoma, kad jis iki 1950 metų Kauno apskrityje galėjo dirbti su sovietų represinėmis struktūromis. Vertinant įvairių šaltinių informaciją sunku tiksliai išsiaiškinti, nuo kurių metų V. Beriozovas vykdė šią veiklą (galbūt nuo 1948-ųjų ar 1949-ųjų). Šio signataro galimas ryšys su represinėmis sovietų struktūromis paminėtas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos projekto „Dėl gatvių pavadinimo suteikimo ir jų ribų“ šių metų kovo 1-ąją paskelbtame aiškinamajame rašte. Jame teigiama, jog V. Beriozovas buvo pripažintas bendradarbiavęs su sovietų valstybės saugumu.

Be konkrečių pavardžių

Būtent dėl minėtų etinių prieštaravimų Vilniaus miesto PPALK buvo priversta išsamiau apsvarstyti pasiūlymą sostinės gatves pavadinti jau mirusių Kovo 11-osios akto signatarų vardais.

Darius Kuolys: "Turėdami Signatarų gatvę ateityje vilniečiai, jei norės, galės apsispręsti, kurių Lietuvos valstybei ir jos sostinei nusipelniusių Kovo 11-osios akto signatarų vardais pavadinti kitas Vilniaus gatves.“
Darius Kuolys: "Turėdami Signatarų gatvę ateityje vilniečiai, jei norės, galės apsispręsti, kurių Lietuvos valstybei ir jos sostinei nusipelniusių Kovo 11-osios akto signatarų vardais pavadinti kitas Vilniaus gatves.“

Įamžinti gatvių pavadinimuose tik dalį jau mirusių signatarų būtų neteisinga – juk jie visi pasirašė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Tad jei XXI amžiuje Vilniaus gatvės būtų vadinamos ir vardais žmonių, turėjusių juodesnių gyvenimo laikotarpių, tai būtų ne tik istoriškai neteisinga, bet ir grėstų miesto bendruomenės kiršinimu. Todėl sostinės PPALK teko ieškoti alternatyvių sprendimų.

„Buvo pasiūlyta vieną naujų sostinės gatvių tiesiog pavadinti Kovo 11-osios akto signatarų vardu, nesiejant pavadinimo su konkrečiomis pavardėmis. Komisija bendru sprendimu tam pritarė. Dabar tariamasi, kuriai gatvei suteikti tokį reikšmingą pavadinimą. Turėdami Signatarų gatvę ateityje vilniečiai, jei norės, galės apsispręsti, kurių Lietuvos valstybei ir jos sostinei nusipelniusių Kovo 11-osios akto signatarų vardais pavadinti kitas Vilniaus gatves“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo vienas PPALK narių, Vilniaus universiteto docentas ir kultūros istorikas dr. Darius Kuolys.

Kol diskutuojama dėl Signatarų gatvės, 15 sostinės gatvių pavadinimai jau suteikti. Naujojoje Vilnioje atsiras Valų, Kartvelų, Galų, Kurdų, Azerių, Albanų gatvės. Iki šiol buvusi bevardė alėja Justiniškėse pavadinta Sigito Gedos vardu. Nauji pavadinimai taip pat suteikti gatvėms Antakalnio (Saulašarių), Naujininkų (Karužiškių), Panerių (Lukonių, Rūdos), Pašilaičių (Giesvės), Verkių (Palemono, Kerniaus), Naujamiesčio (Vlado Putvinskio-Pūtvio) seniūnijose.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"