Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Į marias nuleido penktąjį kurėną

 
2018 07 06 19:07
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Pamario baldininkų rankomis pagal istorines  graviūras laisvalaikiu sukurta plokščiadugnė burvaltė papildė Kuršių marių etnografinį laivyną ir tapo  ryškiu  Klaipėdos krašto kultūriniu akcentu Valstybės dienos renginių programoje. 

Į pirmąją kelionę liepos 5-ąją naujasis 8 metrų ilgio kurėnas „Germanika“ buvo išlydėtas pagal autentiškas kuršių tradicijas – stiebe iškelta unikali vėtrungė, simbolizuojanti savininko kilmę ir sakanti, kad šis yra iš vėjo malūnų krašto greta Vilkyčių. Ji leis atskirti laivą iš tolo nuo anksčiau pastatytų kitų keturių istorinių kurėnų.

. Bet naujausiojo kurėno šventinimo ceremonija vyko pagal aprašytus autentiškus papročius: seniausias Pamario krašto žvejas Remigijus Rimkus ir Rusnės etnografinio kolektyvo „Sklada“moterys druska apibarstė kurėno denį, laivo bortai buvo pašlakstyti alumi, o vaikai laivo pirmagalį apmėtė svogūnais – kad bloga akis nenužiūrėtų. Ant stiebo iškeltas šermukšnių vainikas, šermukšnio šaka apvedžiotoas laivo bortas – apsaugai nuo nelaimių. Pirmajai kurėno įgulai įteiktas duonos kepalas su priesaku trupinius sumesti į vandenį – Kuršių marių dievybėms pamaloninti.

Šaltiniai teigia, kad prieškariu tokių laivų Kuršių mariose plaukiojo arti šimto ir jie naudoti žvejybai, plukdytos prekės ir keleiviai. Sovietmečio neišgyveno nė vienas.

„Kai burvaltes pakeitė motoriniai laivai, liko tik prisiminimai ir ilgesys. O juk Kuršių marios be kurėnų ir burių – kaip žmogus be sielos“, – sakė baldų gamybos bendrovės „Germanika“ direktorius Rolandas Baltuonis.

Šios Sakutėlikų kaime vikinčios įmonės baldininkai prieš pusmetį nusprendė savo rankomis atkurti vieną iš kadaise išnykusių plokščiadugnių marių laivų, o jiems talkino didžiulę patirtį turintis laivų statybos meistras rusniškis Simas Knapkis. Prie laivo statybų prisidėjo ne tik 300 „Germanikos“ darbuotojų, bet ir jų šeimų nariai.

„Mūsų įmonė įsikūrusi kaimo vietovėje, suvažiuojame dirbti iš aplinkinių rajonų, o paskui išsiskirstome. Pamanėme, kad žmones gali vienyti ne vien tik darbas, bet ir kokia nors prasminga, visus uždeganti idėja – taip kilo mintis pastatyti kurėną. Džiaugiuosi, kad taip ir įvyko, tiesą sakant, net nesitikėjome, jog darbuotojai taip noriai įsitrauks į šį sumanymą. Įdomiausia tai, kad į statybą įsitraukė ir tie, kurie iš pradžių labiausiai raukėsi ir netikėjo, kad pavyks. Tad kurėnas – tai viso kolektyvo dovana nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai. Tačiau laivas – tik projekto pradžia, dabar reikia parengti kapitonus ir išmokyti visus norinčius juo plaukti , – kalbėjo R.Baltuonis.

Visas laivo dalis „Germanikos“ darbuotojai kūrė patys – ruošė pušines lentas, tašė, obliavo, dervavo, pjovė, impregnavo, žymėjo ir jungė lentas, montavo laivo ragus ir špantus, gamino įvairias kurėno konstrukcijos detales, buriavimo inventorių. Pasak meistrų, net ir patyrusiems baldininkams kurėno statyba buvo nemenkas iššūkis – fabrike įdiegtos modernios technologijos, daugelį darbų atlieka darbuotojų prižiūrimi robotai, o šio laivo statybos darbus teko atlikti rankomis. Sunkiausia buvo įvaldyti instrumentus.

Planuojama, kad laivybos metu kurėnas stovės Kintų uoste, o kitu metų laiku bus saugomas fabriko teritorijoje. Juo plaukti gali iki 10 žmonių.

Koncerno SBA įmonė „Germanika“ garsėja kaip viena didžiausių vilktų korpusinių baldų gamintojų Europoje – tiekia baldus skandinavų koncernui „Ikea“. „Lietuvos žinioms“ R. Baltuonis sakė, kad šių metų pirmojo pusmečio pardavimai šoktelėjo į viršų, tada tikimasi gerų metų rezultatų. Dėl darbuotojų tenka konkuruoti ne tik su Klaipėdos įmonėmis, bet ir to paties koncerno įmone Šilutėje. Nors „Germanikoje“ daug dirba artimaisių apylinkių gyventojų, tačiau dalį darbuotojų tenka atsivežti iš Priekulės ir Šilutės. Anot jo, kurėno statyba neabejotinai pagerino klimatą kolektyve, nes įrodė, kad ko negali vienas žmogus, tą įveikia komanda.

Šio šūkio galia buvo galima įsitikinti ir per laivo nuleidimo į vandenį ceremoniją – ant seklaus marių dugno įstrigęs kurėnas nepabijojusių sušlapti dešimties vyrų pastangomis netrukus buvo nustumtas giliau, kur jau galėjo plaukti ir kur jo laukė išsirikiavę kitti istoriniai kurėnai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"