Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Į Klaipėdą grįš senovės lobiai

 
2018 07 24 14:40
Papuošalai iš degintinio moters kapo. X–XI a. Girkalių-Ramučių kapinynas. Iš Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus (Berlynas) rinkinio.Claudios Klein nuotrauka
Papuošalai iš degintinio moters kapo. X–XI a. Girkalių-Ramučių kapinynas. Iš Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus (Berlynas) rinkinio.Claudios Klein nuotrauka

Istorijos slėpinių gerbėjų laukia neeilinis įvykis. Minint Klaipėdos 766-ąjį gimtadienį, nuo rugpjūčio 1-osios uostamiesčio Pilies muziejuje duris atvers unikali paroda: pirmą kartą bus eksponuojami radiniai iš devynių Vokietijos ir mūsų šalies muziejų. Nuo akmens amžiaus iki XVII amžiaus.

„Ko gero, labiausiai intriguoja tai, kad žmonės galės išvysti nuo XIX amžiaus antrosios iki XX amžiaus pirmosios pusės mūsų krašte iškastus, o vėliau Vokietijos muziejams perduotus ir niekada viešai nedemonstruotus artefaktus. Ir gintaro dirbinius iš vadinamojo Juodkrantės lobio, ir kuršių bei jų pirmtakų vakarų baltų kapinynų medžiagą. Iš viso parodoje bus eksponuojama per 400 muziejinių vertybių“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius dr. Jonas Genys.

Ekspozicijų archeologinė medžiaga – vien iš etninio Mažosios Lietuvos regiono.

Parodos išskirtinumas susijęs ir su galimybe po vienu stogu išvysti radinių įvairovę, atspindinčią krašto specifiką.

Plati geografija

Viena parodos iniciatorių, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) prof. dr. Audronė Bliujienė atskleidė, kad idėja radosi dar prieš keletą metų.

„BRIAI bendradarbiauja su keletu mokslo institucijų iš Vokietijos, palaikome glaudžius ryšius. Šiemet paskelbti Europos kultūros paveldo metai, Lietuvoje švenčiamas valstybės atkūrimo 100-metis, tad būsimoji paroda taip pat proginė. Ji tikrai unikali, nes nemažai eksponatų dar niekada nebuvo viešai demonstruojami ne tik mūsų šalyje, bet ir Vokietijoje, kurioje jie yra saugomi“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo mokslininkė.

Klaipėdos kraštas iki prijungimo prie didžiosios Lietuvos 1923 metais priklausė Vokietijai, todėl daugybė etninėse kuršių, skalvių, Lamatos žemėse rastų vertybių buvo išvežta ten.

„Darbavosi vokiečių archeologai, o po Antrojo pasaulinio karo artefaktai buvo arba dingę, arba išsibarstę po įvairiausius rinkinius. Dabar žinoma, kad nemažai jų atsidūrė Vokietijos muziejuose. Į Pilies muziejų laikinai eksponuoti bus atvežtas 121 mūsų krašte aptiktas radinys. Dažniausiai artefaktai iš mūsiškių muziejų iškeliauja, yra paskolinami parodoms užsienyje, o atvejis, kad iš svetur būtų atvežami rodyti į Lietuvos muziejų, yra nedažnas“, – tikino profesorė.

Rekonstruotos Mėmelburgo piliavietės šiaurinės kurtinos patalpose lankytojai galės išvysti radinius iš Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus Berlyne (į jį pateko ir buvusio „Prussia“ muziejaus tuomečiame Kenigsberge archeologinio rinkinio dalis), Getingeno Georgo Augusto universiteto rinkinio ir Braunšveigo krašto muziejaus.

Radinių geografija – nuo Ėgliškių kapinyno prie Kretingos piliavietės, Girkalių kapinyno netoli Palangos iki Kuršių nerijos, Rusnės, Linkūnų (dabar – Rževskoje dabartinėje Kaliningrado srityje).

„Kalbame ne tik apie muziejines vertybes iš Vokietijos. Bus eksponuojama radinių ir iš MLIM, Kretingos, Lietuvos nacionalinio, Šilutės Hugo Šojaus, Trakų istorijos, Vytauto Didžiojo karo muziejų rinkinių. Ekspozicijos suskirstytos į 10 temų: nuo Baltijos aukso, akmens amžiaus, baltiškos laidosenos, etnografinių paribių kultūros iki Mėmelburgo piliavietės, Klaipėdos miesto istorijos bruožų“, – teigė dr. J. Genys.

Papuošalai iš degintinio moters kapo. X–XI a. Girkalių-Ramučių kapinynas. Iš Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus (Berlynas) rinkinio.Claudios Klein nuotrauka
Papuošalai iš degintinio moters kapo. X–XI a. Girkalių-Ramučių kapinynas. Iš Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus (Berlynas) rinkinio.Claudios Klein nuotrauka

Gintaro originalai

Pašnekovų teigimu, parodos išskirtinumas susijęs ir su galimybe po vienu stogu išvysti radinių įvairovę, atspindinčią krašto specifiką.

„Valstybės atkūrimo 100-mečio kontekste parodysime Klaipėdos regioną, tai, kokią žinią jis gali nešti. Ta medžiaga leis plačiau pažvelgti į praeitį. Prūsijos imperija, Vokietija, Klaipėdos krašto prijungimas, Pirmasis, Antrasis pasauliniai karai, sovietmetis, nepriklausoma Lietuva... Turime labai margą mozaiką, todėl džiaugiamės, kad pavyko pirmą kartą surengti tokią parodą“, – pasakojo MLIM vadovas.

Lankytojams turėtų būti įdomu išvysti akmens amžiaus gintaro radinius iš Juodkrantės. Gintaro muziejuje Palangoje yra rodomos vadinamojo Juodkrantės lobio (mokslo pasaulyje žinomo Klebso rinkinio pavadinimu, buvo sukaupta ir aprašyta per 400 artefaktų) kopijos.

Trapecinio gintaro kabučio, rasto Juodkrantėje, apatinė dalis. Iš Getingeno Georgo Augusto universiteto rinkinio.Heiko Marxo nuotrauka
Trapecinio gintaro kabučio, rasto Juodkrantėje, apatinė dalis. Iš Getingeno Georgo Augusto universiteto rinkinio.Heiko Marxo nuotrauka

„Pilies muziejuje išvysime net ne Klebso rinkinio originalus. Yra žinoma, kad nemažai Kuršmarėse rastų neolitinių dirbinių vietiniai dovanojo, daug artefaktų tiesiog dingo, nepateko į muziejus. Tačiau Braunšveigo muziejuje ir Getingeno universitete yra keletas padovanotų dirbinių, kurie niekada nebuvo demonstruojami viešai“, – aiškino prof. A. Bliujienė.

Ji atskleidė, kad kalbama apie trapecijos formos, daugybe išgręžtų duobučių papuoštą gintarinį kabutį, laivelio formos sagą, dvigubą skridinį ir kt.

Mėmelburgo piliavietės šiaurinė kurtina jau baigiama tvarkyti. Nuo rugpjūčio 1-osios ji plačiai atvers duris lankytojams.Deniso Nikitenkos nuotrauka
Mėmelburgo piliavietės šiaurinė kurtina jau baigiama tvarkyti. Nuo rugpjūčio 1-osios ji plačiai atvers duris lankytojams.Deniso Nikitenkos nuotrauka

Bus galima išvysti ir geležies amžiaus baltiškus radinius iš buvusio Štangenvaldės kaimo (netoli Rasytės, dabartinio Rybačio Kaliningrado srityje) apylinkių Kuršių nerijoje.

Spektaklis ir katalogas

Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2) įrengtos tarptautinės parodos „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“ atidarymas – 18 valandą. 21 val. pilies kiemo aikštėje renginio dalyviai turės galimybę išvysti Baltijos baleto teatro dramos ir šokio spektaklį pagal Justino Marcinkevičiaus istorinę dramą „Mindaugas“.

Kartu su paroda radosi ir to paties pavadinimo katalogas (leidėjas – MLIM), į kurį įtraukti 836 eksponatai. Per 400 puslapių leidinį parengė ir tekstus parašė 25 lietuvių ir vokiečių mokslininkai bei muziejininkai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"