Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Gyventojų prašoma pasverti stogus

 
2018 07 13 12:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Savivaldybės įpareigotos skaičiuoti, kiek jų teritorijose ant pastatų stogų yra asbestinio šiferio, o statiniuose – kitokių asbesto turinčių gaminių.

Vienos merijos tai jau padarė pasitelkusios seniūnus, kitos tikisi, kad savo „turtą“ suskaičiuos patys gyventojai. Šie to daryti neskuba, mat nežino nei stogo kvadratūros, nei kiek gali sverti jo šiferis.

Lietuvoje gali būti panaudota maždaug 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių, iš kurių apie 96 proc. sudaro šiferinės stogų dangos.

Laukia artimųjų pagalbos

Alytuje nuosavame name gyvenanti Stefanija Pakutkienė „Lietuvos žinioms“ prisipažino laukianti, kada šią vasarą pasisvečiuoti iš Anglijos atvyks arba dukra, arba sūnus su vaikais. Ne vien todėl, kad jų pasiilgo, bet ir dėl kur kas proziškesnės priežasties – artimieji padės suskaičiuoti, kiek yra seno šiferio lakštų ant gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, statytų beveik prieš keturis dešimtmečius.

„Apie tai, jog reikia suskaičiuoti ir savivaldybei pranešti tokią informaciją, sužinojau iš kaimynės. Tačiau kaip tai padaryti, jei nežinau stogų ploto? Seniai statyta, pats stogas „keturčytis“, šiferio lakštai pjaustyti. Negi man, senai moteriškei, kartis ant viršaus ir skaičiuoti, kiek ten to šiferio yra?“ – retoriškai klausė S. Pakutkienė.

Toks klausimas, anot jos, kamuoja ir kitus garbingesnio amžiaus sulaukusius vienišus alytiškius, gyvenančius prieš keletą dešimtmečių statytuose individualiuose namuose. Dėl lėšų stokos daugelis iki šiol taip ir nepakeitė senųjų stogų dangos.

Sugalvojo ne patys

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Zelenė patvirtino, kad merija iš tiesų kreipėsi į alytiškius ir paprašė statinių savininkų, naudotojų bei valdytojų iki kitų metų sausio pabaigos pateikti duomenis apie asbesto turinčių gaminių kiekį. „Tai ne mūsų išsigalvojimas. Yra aplinkos ministro patvirtinta tokių duomenų teikimo tvarka“, – pridūrė ji.

Pasak J. Zelenės, merijos yra įpareigotos kas dvejus metus iki kovo 31 dienos Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti surinktą informaciją ir paskelbti ją savo interneto svetainėse. Gyventojai specialios formos ataskaitą turi pildyti dėl kiekvieno turimo statinio. Ataskaitoje reikia ne tik surašyti duomenis apie asbesto turinčius gaminius, jų kiekį, bet ir nurodyti pastato paskirtį, adresą, unikalų numerį, pastatymo metus.

Gaminių, kuriuose yra asbesto, svoris apskaičiuojamas kilogramais. Kiekis vertinamas pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis, matavimo arba skaičiavimo būdu. Apskaičiuojant asbesto turinčio gaminių svorį kilogramais, jei nežinoma, koks jis tiksliai, rekomenduojama laikytis normos, kad kvadratinis metras šiferio sveria 11 kilogramų, kubinis metras izoliacinės medžiagos, kurioje yra asbesto, – 300 kilogramų, metras vamzdžių – 40 kilogramų, kvadratinis metras asbesto turinčio popieriaus ar kartono – 1,5 kilogramo, kvadratinis metras PVC dangos plokštės, kurioje yra asbesto, – 5 kilogramai, ugniai atsparių plytų – 20 kilogramų, asbestcemenčio sujungimų, palangių – 15 kilogramų. Jei nėra galimybės apskaičiuoti asbesto turinčių gaminių svorio kilogramais, kiekis pateikiamas kvadratiniais metrais.

J. Zelenės teigimu, kol kas merija tokios informacijos nesulaukė nė iš vieno alytiškio. „Tikiuosi, jie tikrai nelauks paskutinių dienų duomenims pateikti“, – sakė ji. Anot valdininkės, asbesto šiferiu dengtų stogų Alytuje dar yra labai daug.

Senų individualių namų savininkai neskuba jų keisti, nors Alytuje tam sudarytos palankios sąlygos. Šiemet savivaldybė jau ne kartą rinko iš miestiečių asbesto atliekas ir vežė į Alytaus atliekų tvarkymo centrą. „Gyventojams tai nieko nekainuoja, nes išvežimas ir šalinimas finansuojami lėšomis, gautomis iš Aplinkos projektų valdymo agentūros“, – tvirtino Alytaus miesto merijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vida Mačernienė.

Problemų nekilo

Kai kurios savivaldybės jau spėjo įvykdyti aplinkos ministro nurodymą. Kėdainių rajono savivaldybės administracija skelbia, kad rajone yra per 47 tūkst. tonų asbesto gaminių, daugiausia – 38 tūkst. tonų – individualiuose gyvenamuosiuose namuose ar kituose privačiuose pastatuose.

Kretingos rajono merija informuoja turinti rajone per 32 tūkst. tonų asbesto gaminių, daugiausia – gyvenamuosiuose namuose. Šilutės rajono merija praneša, jog rajone asbesto gaminių yra tik kiek daugiau kaip 6 tūkst. tonų.

„Mes viso šio rūpesčio neužkrovėme vien gyventojams ar įmonėms. Merijoje turime specialistų, kurie ir užsiėmė pastatų priežiūra bei eksploatavimu. Seniūnijose dirbantys seniūnai irgi žino, kur kas gyvena, kokie ten pastatai. Tad pasitelkę juos ir suskaičiavome“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Šilutės rajono merijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus.

Jo manymu, jei informacija renkama nuolat ir sistemingai, jei yra analizuojama ir apibendrinama, gauti duomenis apie asbestinius gaminius galima ir nereikalaujant skaičiavimų iš gyventojų, nes šie tikrai ne visada žino, ką ir kaip skaičiuoti.

Likę dar daug

Aplinkos ministerija skelbia, kad asbesto turinčių gaminių kiekio apskaičiavimo ataskaitų teikimo tikslas – nustatyti tvarką, užtikrinančią saugų šių gaminių pašalinimą iš aplinkos ir tinkamą jų atliekų tvarkymą.

Nuo 1961 metų Lietuvoje gaminant asbestcemenčio gaminius sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto. Jo yra beveik visuose sovietiniu laikotarpiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose. Ekspertų vertinimais, Lietuvoje gali būti panaudota maždaug 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių, iš kurių apie 96 proc. sudaro šiferinės stogų dangos.

Nuo 2000 metų Lietuvoje neleidžiama naudoti lygių ir banguotų asbestcemenčio šiferio lakštų statomuose bei remontuojamuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomeninės paskirties objektuose, o nuo 2005-ųjų uždrausta gaminti ir importuoti asbestinį šiferį, įvežti ir naudoti asbestą bei jo turinčius gaminius.

Visos asbesto atmainos yra pirmos kategorijos kancerogenai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"