Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Griovio istorija

 
2018 09 05 15:56
Janas Bulhakas. „Evangelikų reformatų kolegijos kiemas Pylimo gatvėje“./ 7md.lt nuotrauka
Janas Bulhakas. „Evangelikų reformatų kolegijos kiemas Pylimo gatvėje“./ 7md.lt nuotrauka

Reformatų (tuomet taip nevadintą) skverą atsimenu nuo 1954 metų, nuo vaikystės.

Kapinės jau buvo sunaikintos, voliojosi vos vienas antkapinis akmuo ir skvero gilumoje stovėjo XVIII a. barokinė Šreterių (veikiausiai Schroetherių šeimos) koplyčia – „LTSR architektūros paminklas, saugomas valstybės“. Tačiau buvo išlikusi pagrindinė senosios posesijos ašis – plati senų tuopų alėja, nuo kitapus gatvės stovinčios bažnyčios įkalniui vedanti prie sinodo pastato.

Dabar šios ašies veik neįmanoma įžvelgti – statant paminklą tarybiniams partizanams ir pogrindininkams, vilniečių pramintiems „skenduoliais“, po pat Kultūros ministerijos langais buvo nušluota Šreterių koplytėlė, o išilgai skvero, suardant buvusį reljefą, išgremžtas gilus „prieštankinis griovys“, ant kurio pakopų ir buvo patupdyta skulptūrinė „skenduolių“ grupė. Sinodo pastatas, beje, puikus XVIII a. vilnietiško baroko pavyzdys, kad netrukdytų „skenduoliams“, buvo nuo jų atitvertas aukšta silikatinių plytų siena. Štai ir visa istorija…

Nuostabu, kad galų gale kilo vilniečių sujudimas prieš istorines miesto erdves niokojančius valdininkų ir verslo interesus, tad diskutuojant apie Reformatų skvero pertvarką būtina atsižvelgti ir į tai, kas buvo, ir į ne itin stiprią reformatų bendruomenę, tiksliau – visuomenės pastangomis šią bendruomenę, jos istorinį paveldą simboliškai apginti. O to neįmanoma padaryti neužpylus „prieštankinio griovio“, kad ir kaip smagu ant šių laiptukų pasėdėti.

Prisėsti galima ir kitur, jei tau tai siūloma gražiai ir apgalvojus. Manau, tokių pasisėdėjimo vietų būsimame Reformatų skvere tikrai atsirastų, sykiu įamžinant ir buvusias kapines, o svarbiausia – atkuriant centrinę architektūros ansamblio jungtį… jei, žinoma, pavyktų išsaugoti dar ir griūvantį sinodo pastatą. Nežinau, ar jis bepriklauso reformatų bendruomenei, gal jau „pivatizuotas“, bet jam be pėdsako sunykti miestiečių sujudimas taip pat neturėtų leisti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"