Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Gedimino kalno būklė išlieka stabiliai kritinė

 
2018 03 28 16:31
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Gedimino kalno būklė po žiemos išlieka kritinė, bet stabili, pavojus dėl nuošliaužų kyla vakarinio šlaito papėdėje bei ties pietrytinės gynybinės sienos dalimi, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

„Būklė vertinama kaip kritinė, bet situacija yra stabili. Didžiausią pavojų keliantys sektoriai ar vietos yra sutvarkytos, ten pritaikytos visoms įmanomos šiuo metu priemonės. Galime sakyti, kad visos pavojingiausios vietos yra stabilizuotos“, – žurnalistams trečiadienį sakė kultūros viceministras.

Pasak jo, iki sausio mėnesio rizikingiausių vietų buvo pakankamai daug, šiuo metu jos išlieka dvi: vakarinio šlaito apačia bei pietrytinio šlaito viršus, kur 1994–1996 metais atstatyta neautentiška gynybinė siena.

„Jei paklaustumėte, kas kelia didžiausią nerimą, kuri Gedimino kalno dalis, tai – vakarinio šlaito apačia, jo papėdė. Čia matome, kad yra tam tikri grunto įtrūkimai, kurie gali sudaryti prielaidas formuotis naujoms nuošliaužoms“, – sakė jis.

Pasak jo, žiemą buvo operatyviai reaguota į pastebėtas kalno deformacijas, „pritaikytos visos prevencinės priemonės“, o artimiausi darbai orientuoti į rizikingiausias vietas – vakarinio šlaito papėdė, kur turėtų būti pašalinta nuošliaužų grėsmė, t.y., kaip ir kituose šlaituose, suformuotos skalda užpildytos laiptuotos konstrukcijos – gabionai.

Viceministras priminė, kad silpniausios vietos buvo izoliuotos nuo kritulių, sutvirtinti Kunigaikščių rūmai, uždengta stoginė kalno aikštelėje, atstatytas lapkritį sugriuvęs pagrindinis kelias, pavojingiausiame Pietiniame šlaite stabilizuotos nuošliaužos, kaip ir kitose vietose, įrengti konstruktyviniai tinklai.

Pietrytinę sieną anksčiau svarstyta nugriauti. Anot R. Augustinavičiaus, vėlyvą pavasarį ar vasarą dar turėtų būti atlikti tyrimai, kurie padės atsakyti į šį klausimą, kol kas šios dalies gynybinės sienos pamatus numatyta sutvirtinti įgręžiant polius. Siena, pasak jo, šiuo metu atlieka ir paties kalno apsauginę funkciją, kadangi neleidžia kritulių vandeniui tekėti šlaitu ir sukelti gilesnę eroziją.

R. Augustinavičius patikino, kad kol kas kalnas turistams nebus atvertas, nes neįmanoma užtikrinti lankytojų saugumo, taip pat būtų sudėtinga atlikti kalno tvarkymo darbus.

Reaguodamas į mero Remigijaus Šimašiaus kritiką, jog kalno tvarkymo darbai atliekami per lėtai, jis patikino, kad nuo plano neatsiliekama ir visi tvarkymo darbai kalne bus baigti 2020 metų antrojoje pusėje.

„Merui gal palinkėčiau operatyviau reaguoti, kai užsikemša vandeniu gatvės Vilniuje“, – pareiškė R. Augustinavičius.

Be kalno tvarkymo, ir toliau planuojama tęsti archeologinius tyrimus ieškant dar 4 čia palaidotų 1963–1964 metų sukilėlių palaikų, šiuo metu aptikta ir iškelta 17 palaikų, tarp jų, beveik neabejojama, – sukilėlių vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.

Pasak viceministro, kalno Šiaurės vakarinio šlaito tvarkymui per dvejus metus jau skirta apie 3 mln. eurų, ekstremalios situacijos sutvarkymui – apie 3 mln. eurų., šiemet rezervuota dar apie 7,5 mln. eurų, kurie numatyti aikštelės sutvarkymui, pietrytinio šlaito stabilizavimui.

Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto Gedimino kalno būklės pernai gruodį paskelbė ekstremalią situaciją valstybės mastu. Ją žadama atšaukti, kai bus konstatuota, kad kalno gruntas nebetrūkinėja ir nebėra nuošliaužų pavojaus.


DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"