Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Gaisras atvėrė ugniagesių „žaizdas“

 
2018 06 19 7:30
Rolando Kalinausko nuotrauka

Prienų rajono gyventojui pranešus apie gaisrą pamiškėje į tai buvo reaguota vangiai. Jam nepakako paskambinti pagalbos telefonu 112, teko pačiam vykti pas Prienų ugniagesius ir įtikinėti šiuos važiuoti gesinti ugnies.

Ugniagesių atstovai dėl to didelės bėdos neįžvelgia – esą viskas buvo daroma taip, kaip priklauso. Tik važiuojant gesinti gaisro ugniagesys pasiklydo, nes neįsijungė navigacinės sistemos.

Užgesinus gaisrą į iškvietimo vietą atvyko ir Bendrojo pagalbos centro pasiųsta Pakuonio miestelio ugniagesių „komanda“, kurią sudarė vos vienas narys –vairuotojas.

Daug klaustukų

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo prieniškis aviatorius Rolandas Kalinauskas, vieną birželio popietę jam paskambinusi žmona pranešė, kad Pošvenčio kaime dega miškas, jį gesina netoliese gyvenantys žmonės. Tačiau net praėjus pusvalandžiui po skambučio bendruoju pagalbos numeriu 112 gaisravietėje ugniagesiai nepasirodė. Todėl R. Kalinauskas nuvažiavo į Prienus (iki jų – 7,5 km) ir apie degantį mišką tiesiogiai pranešė Prienų rajono priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnams. Šie nutarė vykti gesinti gaisro patys. Taip praėjus valandai nuo pirmo pranešimo bendruoju pagalbos numeriu jie pasirodė Pošvenčio kaime. Tuo metu vietos gyventojai jau buvo apmalšinę gaisrą, tad Prienų ugniagesiams beliko baigiamieji darbai. Nuslopinus ugnį į iškvietimo vietą atvyko ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) pasiųsta Pakuonio miestelio ugniagesių „komanda“, kurią sudarė viso labo vienas narys – vairuotojas. Tiesą sakant, gesinti jau nebebuvo ko.

„Keista, kad gesinti degančio miško nuspręsta siųsti ugniagesių „komandą“, įsikūrusią nuo gaisro vietos už 20 kilometrų, o ne iš Prienų, iki kurių – tik 7,5 kilometro. Beje, Pakuonio „komandoje“ tebuvo vienas ugniagesys. Ar tai nėra rizikinga? Man atrodo, taip neturėtų būti“, – svarstė R. Kalinauskas. Pasak jo, tik aktyvių vietos gyventojų veiksmai ir atsitiktinumas (ties gaisraviete augo lapuočių miškas, nors tolėliau vyrauja spygliuočiai) lėmė, kad liepsnos nepadarė didelių nuostolių.

Bėdos nemato

Kaip „Lietuvos žinias“ tikino Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintautas Baltrimas, gaisras Pošvenčio kaimo pamiškėje nebuvo itin pavojingas, todėl ten pasiųsta tik viena gaisrininkų komanda. Didesnės nelaimės atveju (jei būtų degę pastatai, automobiliai ar dar kas nors) į tą pačią vietą vienu metu būtų skubėjusios bent trys gaisrinės autocisternos – ne tik iš Pakuonio, bet ir iš Prienų, Birštono.

„Prienų, Birštono savivaldybės, kaip ir visos Lietuvos teritorija, suskirstytos į atskiras reagavimo zonas. Į jas, priklausomai nuo įvykio pobūdžio ir masto, išvyksta skirtingas skaičius gaisrinių automobilių iš įvairių dislokacijos vietų. Gaisras pamiškėje buvo mažareikšmis, todėl jo gesinti išsiųsta viena Pakuonio komandos autocisterna“, – dėstė G. Baltrimas. Anot viršininko, nepagrįsti ir priekaištai, kad iš Pakuonio atvykusiame automobilyje nebuvo navigacijos prietaiso. Pasirodo, jie įrengti toli gražu ne visuose ir statutinių ugniagesių, ir savivaldybėms priklausančiuose automobiliuose. Minėtu atveju navigacijos sistema buvo, tik budėjęs ugniagesys iš pradžių neteisingai išgirdo kaimo pavadinimą ir važiavo ne ten, kur reikėjo. Vėliau, pasitelkus navigacinę įrangą, nuvykta reikalingu adresu.

G. Baltrimas taip pat paaiškino, kodėl į gaisro vietą iš Pakuonio atskubėjo tik vienas ugniagesys. Esą jų etatų skaičius vienoje komandoje nustatytas vadovaujantis teisės aktais: ugniagesiai budi keturiomis pamainomis, tačiau dėl susidarančių viršvalandžių, atostogų, ligų ir kitų aplinkybių kartais lieka dirbti tik po vieną ugniagesį gelbėtoją.

Viskas – numatytu laiku

BPC atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė teigė, jog centro pareigūnai, sulaukę pranešimo apie pagalbos poreikį, skelbia aliarmą remdamiesi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliems įvykiams likviduoti planais, kuriuos rengia konkrečios apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, o minėtu atveju – Kauno. Būtent tame plane numatomos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, kurios galėtų greičiausiai, kvalifikuočiausiai ir veiksmingiausiai atlikti gelbėjimo darbus. Radijo arba telefoniniu ryšiu perduodamas žodinis pranešimas apie išvykimą, nurodoma, kokio padalinio pajėgos ir kokiu adresu turi važiuoti, koks įvykio tipas.

Pasak V. Juozevičiūtės, skambutis apie gaisrą Pošvenčio kaime BPC buvo priimtas 17 val. 48 min., o Pakuonio ugniagesių komandai pranešta 17 val. 50 min. Vėliau iš jos nesulaukta jokių prašymų patikslinti adresą ar pranešimų apie iškilusias kliūtis. Po pusvalandžio, nesusisiekus su išvykusia Pakuonio ugniagesių komanda, buvo išsiųstos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos. Jos gaisravietėje pasirodė 18 val. 37 minutės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai nekomentavo nei įvykio Pošvenčio kaime, nei R. Kalinausko įtarimų, kad ugniagesių ekipažai ne visuomet važiuoja gesinti gaisro tinkamai pasirengę. PAGD Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Janas Pavliukoicas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, esą dar reikia surinkti visą informaciją, susijusią su minimu atveju. „Pradėtas šio įvykio tyrimas. Kai jis bus baigtas, padarysime ir išvadas“, – pridūrė J. Pavliukoicas.

Stebėtis nereikėtų

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko Sauliaus Džiauto žodžiais, nereikėtų stebėtis tuo, kad gesinti gaisrų atvyksta vienas ugniagesys arba kad jų mašinos neaprūpintos navigacinėmis sistemomis. „Navigacines sistemas kai kuriais atvejais pirkome ir už savo pinigus, nes norėjome turėti automobiliuose. Beje, jos neprivalomos. Dabar dažniau naudojamės išmaniųjų telefonų programėlėmis“, – sakė profesinės sąjungos vadovas.

Anot S. Džiauto, būtent savivaldybės turėtų pasirūpinti jai pavaldžių ugniagesių komandų aprūpinimu. Juk šalyje jau esama pavyzdžių, kai savivaldybių pastangomis kaimo komandų narių atlyginimai beveik suvienodinti su statutinių ugniagesių algomis, jiems nupirkta reikiama technika, būtiniausios priemonės. Žinoma, yra ir tokių savivaldybių, kurios tam skiria labai mažai dėmesio.

Vis dėlto navigacinės sistemos ugniagesių automobiliuose, profsąjungos atstovo nuomone, turėtų būti privalomos. Ugniagesių mašinas jis prilygino greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliams. Beje, greitosios medicinos pagalbos medikai visada gauna ne tik informaciją apie iškvietimą, bet ir tikslų maršrutą, kaip pasiekti reikiamą vietą. Tuo metu ugniagesiai priversti pasikliauti vien savimi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"