Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Emocinė pagalba seneliams – ūkininkų lėšomis

 
2018 01 11 14:30
Kupiškyje pradėjus veikti šio rajono gyventojams skirtai emocinės pagalbos linijai, buvo sulaukta skambučių ir iš kitų Lietuvos vietovių. /
Kupiškyje pradėjus veikti šio rajono gyventojams skirtai emocinės pagalbos linijai, buvo sulaukta skambučių ir iš kitų Lietuvos vietovių. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kupiškėnų bendruomenės iniciatyva telefonu teikti nemokamą emocinę pagalbą garbaus amžiaus žmonėms jau metus gyvuoja dviejų rajono ūkininkų skiriamomis lėšomis, o šio rajono vadovui sumanymas guosti senelius neatrodo vertas dėmesio.

2016-ųjų pabaigoje garbaus amžiaus kupiškėnams pradėta teikti emocine pagalba telefonu jau yra pasinaudoję maždaug pusė šimto žmonių. 20 jų tapo nuolatiniais savanorių pašnekovais. Vien praėjusių metų gruodį pokalbiams telefonu su seneliais skirta apie 14 valandų. Emocinę pagalbą administruojančios Violetos Šabrinskienės teigimu, vos įsibėgėjus iniciatyvai išklausyti pagyvenusius žmones buvo pasirengę 11 savanorių, o dabar jų likę tik šeši. „Bendrauti su seneliais, kurių daugelis – vieniši, kamuojami ligų, nerimo, ilgesio, kaustomi įvairių baimių, labai sunku“, – pabrėžė V. Šabrinskienė. Tačiau tokie pokalbiai labai svarbūs. Ne vienas garbaus amžiaus kupiškėnas prisipažino, kad pasišnekėjęs su savanoriu atgavo norą gyventi.

Kupiškyje pradėjus veikti šio rajono gyventojams skirtai emocinės pagalbos linijai, buvo sulaukta skambučių ir iš kitų Lietuvos vietovių.

Neištveria vienatvės

Praėjusį gruodį suėjo metai, kai Kupiškio medikai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, vadybininkė ir psichologė pradėjo teikti nemokamą emocinę pagalbą telefonu 60 metų ir vyresniems žmonėms. Per tą laiką ja pasinaudojo daugiau kaip 50 gyventojų. Nemaža dalis jų tapo nuolatiniais pagalbos linijos pašnekovais. Besikreipiančiųjų amžiaus vidurkis – 77 metai, bet esama ir 80-mečių, ir 90-mečių. „Anksčiau neįsivaizdavau, kad mūsų rajone yra tiek daug vienatvę išgyvenančių žmonių. Galiu tvirtai pasakyti, kad kone kiekvienas, paskambinęs emocinės pagalbos linija, skundžiasi esantis vienišas, nors neslepia turintis vaikų, anūkų, giminaičių“, – stebėjosi V. Šabrinskienė. Moteris teigė, jog paprašyta vieno kliento, kuris bijojo, kad miręs ilgai nebus rastas, skambindavo jam kiekvieną rytą. „Kartą nesulaukiau jo atsiliepiant į mano skambutį. Skubiai nuvažiavau į to senelio namus ir radau jį mirusį. Tuomet apie nelaimę pranešiau vaikams“, – sakė V. Šabrinskienė.

Kartais pokalbiai su garbaus amžiaus žmonėmis trunka valandą ir ilgiau, o kartais jie tiesiog prisipažįsta, kad išgirdę savanorių balsus aprimsta ir gali imtis kasdienių reikalų. Paprastai seneliai telefonu pasakoja apie šeimos problemas, guodžiasi, kad vaikai su jais nebendrauja arba bendrauja retai ir trumpai. Labai dažnas kalba apie mirtį ir jos baimę, ligas, negalias, sunkumus. „Nors visi savanoriai esame išėję mokymus, kaip atsiriboti nuo pašnekovų bėdų ir pažvelgti į jas dalykiškai, pusė į savanorystę įsitraukusių žmonių nepajėgė ilgiau tęsti šios veiklos“, – apgailestavo emocinės pagalbos administratorė.

Meras nemato naudos

Kupiškyje pradėjus veikti šio rajono gyventojams skirtai emocinės pagalbos linijai, buvo sulaukta skambučių ir iš kitų Lietuvos vietovių. „Tačiau turėjau nuvilti skambinusius žmones, nes ši pagalba teikiama tik vietiniams“, – paaiškino V. Šabrinskienė. Anot jos, lėšų emocinei pagalbai telefonu nuo pat pradžių skyrė Kupiškio krašto ūkininkas Egidijus Černius, o kiek vėliau – ir kupiškėnė ūkininkė Jurgita Pakalnytė.

Ūkininkas E. Černius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad džiaugiasi galintis paremti savanorių darbą, kurio, jei tik turėtų laiko, imtųsi ir pats. J. Pakalnytė prisipažino kartais pagalvojanti, jog ateityje tokios pagalbos gali prireikti ir jai. „Tai skatina mane dalį pinigų skirti senų žmonių poreikiams“, – tvirtino ūkininkė.

Beje, Kupiškio rajono savivaldybė šios savanorystės neremia. Anksčiau socialinės globos namams vadovavęs Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, turintis socialinio darbo magistro diplomą, pareiškė, kad savanoriai oficialiai nesikreipė į savivaldybę ir neprašė pinigų šioms reikmėms. Be to, jis nemano, jog savanorių veikla tikrai yra veiksminga. „Man regis, daugelis kupiškėnų ne tik nesinaudoja, bet ir nėra nieko girdėję apie tokią esą jų labui veikiančią pagalbos liniją“, – atkirto Kupiškio rajono meras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"