Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Dėl Zabieliškio sąvartyno žalieji kryžiuoja ietis su ministerija

 
2018 03 15 6:00
Ateityje šalyje turėtų likti tik trys veikiantys nacionaliniai sąvartynai, o šiuo metu yra 11 veikiančių sąvartynų.
Ateityje šalyje turėtų likti tik trys veikiantys nacionaliniai sąvartynai, o šiuo metu yra 11 veikiančių sąvartynų. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka 

Kėdainiečiai nepraranda vilties, kad Zabieliškio sąvartynas nebus plečiamas. Diskusija, ar išties būtina tokia šio objekto plėtra, kai Kaune jau prasidėjo atliekų deginimo įmonės statybos, persikėlė į sostinę.

Seimo nariai Darius Kaminskas ir Arvydas Nekrošius, inicijavę susitikimą su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, reikalauja konkrečių skaičiavimų dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros.

Po dvejų metų nebebus kur dėti atliekų – situacijos neišgelbės nė Kaune jau statoma kogeneracinė jėgainė, nes ne visas atliekas galima deginti.

„Lietuvos žinios“ sausio 6 dieną jau rašė, jog kėdainiečiai aktyviai priešinasi tam, kad Zabieliškio sąvartynas būtų išplėstas daugiau kaip dvigubai ir į jį keliautų ne tik jų, bet ir kaimyninių savivaldybių – Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių, Kauno rajono bei miesto – atliekos. Peticiją, prieštaraujančią sąvartyno plėtrai, pasirašė daugiau kaip 2 tūkst. kėdainiečių.

Kogeneracinė visko nesudegins

Iki kitų metų pabaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) planuoja Kėdainių pašonėje 17 ha plote įrengti sąvartyną. Pagal projektą, 70 metrų kalne tilptų 950 tūkst. tonų atliekų ir kasmet jis išskirtų 60 tūkst. kubinių metrų nemalonaus kvapo filtrato. Dvigubai didesnis sąvartynas keltų dar didesnę grėsmę aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Tačiau sąvartyną plėsti svarstoma dar neturint poveikio aplinkai vertinimo. Aplinkos apsaugos agentūra yra įpareigojusi Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą atlikti detalų poveikio aplinkai vertinimą. KRATC direktorius Kęstutis Balčiūnas sakė, kad išvadų kol kas nėra, mat ši procedūra trunka mažiausiai pusę metų. Tebevyksta ir projekto pakeitimo derinimai su aplinkosaugininkais. Mat pirminį Zabieliškio sąvartyno plėtros projektą buvo nuspręsta tikslinti, sąvartyno dugne keičiant drenažiniam sluoksniui anksčiau naudotą skaldą į supresuotų padangų blokus.

Šiuo metu laukiama Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo, ar KRATC bus leista patikslintą projektą įgyvendinti.

Paklaustas, ar galima teigti, kad Zabieliškio sąvartyno plėtra jau yra įstrigusi, K. Balčiūnas tikino: „Turime projektą ir galime vykdyti statybas, parinkę rangovą, belieka laukti savivaldybių tarybų sprendimo, ką daryti toliau.“ Vis dėlto KRATC direktorius neslėpė, kad dar nėra rangovo darbams atlikti, net nepaskelbtas viešųjų pirkimų konkursas jam parinkti.

Jis tikino negalįs prognozuoti, kokie bus KRATC dalininkių sprendimai. „Tai savivaldos reikalas, mes įtakos jų sprendimams neturime. Atliekame techninį darbą ir galime parodyti, kas bus, jei bus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Jeigu per dvejus metus nepastatysime sąvartyno, tada nebus kur dėti atliekų. Situacijos neišgelbės nė Kaune jau statoma kogeneracinė jėgainė, nes ne visas atliekas galima deginti. Dar turime dvejus metus, manau, pavyks įtikinti, kad nugalės sveikas protas, o ne emocijos. Klystama, jei manoma, kad kiti regionai, turintys sąvartynus, mūsų šiukšlių laukia išskėstomis rankomis. Be to, reikia įvertinti, kad padidėtų atliekų transportavimo į juos atstumai, kaip tai atsilieptų kainoms“, ‑ kalbėjo K. Balčiūnas.

Ne atliekos, o žaliavos

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkui Remigijui Lapinskui kyla abejonių ne tik dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros būtinumo, bet ir dėl suderinamumo tiek su ES, tiek su Lietuvos atliekų tvarkymo strategija. „Vertindami atliekas ne kaip šiukšles, o kaip žaliavą, ne tik išvengtume sąvartynų keliamų problemų, apsaugotume aplinką ir žmonių sveikatą, bet ir sukurtume pridėtinę vertę, tačiau kai kas tiesiog renkasi eiti lengviausiu keliu“, ‑ įsitikinęs R. Lapinskas.

Jo teigimu, Lietuva kritikuojama ES dėl pernelyg menkos pažangos atliekų tvarkymo sektoriuje, todėl būtina pagaliau efektyviai skatinti žiedinės ekonomikos diegimą – rūšiavimą, perdirbimą ir pakartotinį naudojimą, o ne sąvartynų kūrimą ar jų plėtrą.

R. Lapinskas pasigenda Aplinkos ministerijos iniciatyvų, technologinių sprendimų siūlymų. „Deja, iki šiol ministerija demonstruoja tikrai per lėtą žiedinės ekonomikos principų diegimą ir norą atsiriboti nuo realaus atliekų tvarkymo problemų sprendimo, šią naštą perkeldama ant savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų pečių“, ‑ įsitikinęs R. Lapinskas.

Pagal ilgalaikę Lietuvos atliekų tvarkymo strategiją, šalyje turėtų likti tik trys veikiantys nacionaliniai sąvartynai. Šiuo metu šalyje atliekos vežamos į 11 veikiančių sąvartynų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"