Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Darbo ieškančius užsieniečius vilioja ir Tauragė

 
Pasak „Darbo turo“ vadovo Tomo Juodikio, įdarbinti užsieniečius – vienintelis kelias Lietuvai siekiant, kad būtų surenkama daugiau mokesčių. Autorės nuotrauka
Pasak „Darbo turo“ vadovo Tomo Juodikio, įdarbinti užsieniečius – vienintelis kelias Lietuvai siekiant, kad būtų surenkama daugiau mokesčių. Autorės nuotrauka Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kad Lietuva yra emigracijos valstybė, akivaizdu: šalies emigracijos rodikliai – vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Atgavus nepriklausomybę iš šalies išvyko apie ketvirtadalį gyventojų. Fiksuojama ir palaipsniui auganti imigracija, bet išvykstančiųjų vis dar daugiau nei atvykstančių. Dauguma šalį paliekančiųjų – jauni darbingi asmenys. Darbdaviai skelbia patiriantys darbo jėgos trūkumą, tad nuolat diskutuojama apie užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje poreikį. Ir jau ne tik diskutuojama – įmonės viena po kitos įdarbina užsieniečius. Net ir Tauragėje.

Įdarbinimo tvarka tapo paprastesnė

Nuo sausio įsigaliojus naujovei, supaprastinančiai ir paspartinančiai migracijos procedūras, taikomas į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams, juos įdarbinančios įmonės gali pretenduoti į „baltąjį“ įmonių sąrašą – joms taikoma mažiau formalumų įdarbinimo procese.

Taip palengvintas dokumentų daugkartinėms nacionalinėms vizoms pateikimo procesas, sutrumpinti prašymų išduoti šias vizas nagrinėjimo terminai. Taigi Lietuvos darbdaviai gali greičiau ir paprasčiau įdarbinti užsieniečius.

Įmonės, pageidaujančios patekti į „baltąjį“ sąrašą, turi atitikti bent 4 iš 10 papildomų kriterijų (pvz., įmonės pajamos sudaro ne mažiau kaip 500 000 eurų per metus, įmonė vykdo licencijuojamą veiklą, įmonėje dirba daugiau kaip 10 darbuotojų, įmonės vykdomai veiklai užtikrinti yra būtinas įdarbinimas darbuotojų, turinčių Lietuvoje trūkstamą profesiją). Sprendimą dėl įtraukimo į sąrašą Migracijos departamentas priima per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos, į šį sąrašą įmonė įtraukiama trejiems metams.

Į sąrašą neįtraukiamos įmonės, turinčios skolų valstybės ar savivaldybių biudžetams, nesumokėtų baudų, neteikiančios mokesčių deklaracijų. Sąrašas bus skelbiamas viešai, o nustačius, kad įmonė neatitinka kriterijų, ji iš sąrašo bus išbraukiama.

Per „Darbo turą“ įdarbinta 20

Tarptautinės darbo paieškos ir pasiūlos agentūros „Darbo turas“, padedančios vietos darbdaviams rasti kvalifikuotų darbuotojų iš visos Europos, taip pat ir NVS šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, direktorius Tomas Juodikis patvirtino, kad jau nuo rugsėjo per jo vadovaujamą įmonę Tauragėje įdarbinti apie 20 užsieniečių – „Egersund Net“, „Vilkyškių pieninėje“, vairuotojais „GBY“. Visi jie iš Ukrainos. Dėl apgyvendinimo, pasak T.Juodikio, įmonės sprendžia pačios. Pavyzdžiui, vairuotojai važiuoja į reisą, o tarp reisų važiuoja namo.

– Atlyginimai tokie pat kaip lietuvių. Pagal įstatymus užsieniečiai negali gauti mažesnio atlyginimo nei tos pačios specialybės įmonės darbuotojų vidurkis. Kad užsieniečiai čia vergauja – mitas. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Tarkim, statybininkų labai didelis poreikis būtų, bet įdarbinimo procedūros labai sudėtingos. Tai yra įmonių, kurios įdarbina žmones Lenkijoje, o tada siunčia į komandiruotę į Lietuvą. Visus mokesčius sumoka Lenkijoje. Atlyginimus įmonės moka normalius, bet jos moka tai įmonei Lenkijoje, o kiek žmogui ji atiduos, kas ten žino. Buvo kilę net skandalų dėl to, kad žmonės buvo apgauti – tai vis dėl to, kad buvo įdarbinti kitoje šalyje ir komandiruoti į Lietuvą, – pasakojo T.Juodikis.

Jo įsitikinimu, įdarbinti užsieniečius – vienintelis kelias Lietuvai siekiant, kad būtų surenkama daugiau mokesčių: tie žmonės dirba, mokesčius moka, o pensijos gauti nepretenduoja, nes tikimybė, kad jie dirbs čia bent 15 metų, labai maža.

Pasak „Darbo turo“ vadovo Tomo Juodikio, įdarbinti užsieniečius – vienintelis kelias Lietuvai siekiant, kad būtų surenkama daugiau mokesčių. Autorės nuotrauka
Pasak „Darbo turo“ vadovo Tomo Juodikio, įdarbinti užsieniečius – vienintelis kelias Lietuvai siekiant, kad būtų surenkama daugiau mokesčių. Autorės nuotrauka

– Mes įdarbiname tiesiogiai iš Ukrainos, tiksliau, įmonės darbina tiesiogiai, o mes turime partnerius Ukrainoje, kurie padeda rasti darbuotojų. Mes tik padedam sutvarkyti dokumentus. O tai neretai užtrunka. Yra daugybė reikalavimų. Žmogus turi turėti ir diplomą, ir specialybę būtent pagal tą poreikį. Jei specialybė – elektrikas, tai elektromechaniku dirbti jau netinka, – sakė T.Juodikis.

Pasak jo, darbuotojų poreikis didžiulis – kalbėdamas su įmonių vadovais jis įsitikino, kad daugelis įmonių norėtų plėstis, tačiau pagrindinė kliūtis – darbuotojų trūkumas. UAB „Darbo turas“ dirba su visa Lietuva. Pasak T.Juodikio, darbuotojų ypač trūksta žemės ūkio sektoriui.

– Ūkininkai nori darbuotojų ir sezoniniams darbams, ir nuolatiniam darbui – pavyzdžiui, nesurenka melžėjų. Sezoniniams darbams dokumentai tvarkomi kiek paprasčiau. Dabar bandysim tvarkyti dokumentus keliems ūkiams, – pasakojo T.Juodikis.

Kalbėtis nepanoro

„Tauragės kurjerį“ pasiekė žinia, kad Tauragėje, UAB „Tauraplastas“, kuri specializuojasi vėjo jėgainių korpusų iš stiklo plastiko gamyboje, įdarbinti 10 rumunų. Norėdami išsamiau sužinoti, kodėl prireikė įdarbinti užsieniečius, kokiu būdu jie įdarbinti, kokius darbus atlieka, susisiekėme su „Tauraplasto“ direktoriumi Irmantu Arlauskiu. Deja, jis kalbėti nepanoro – teigė, kad tai komercinė įmonės informacija.

Kaip skelbia rekvizitai.lt, vidutinis atlyginimas „Tauraplaste“ – 953,88 Eur.

Pasikalbėti su Tauragės industriniame parke įsikūrusios norvegų kapitalo bendrovės „Egersund Net“, gaminančios pramoninėje žvejyboje ir akvakultūros fermose naudojamus tinklus, vadovu taip pat nepavyko. Šiuo metu, anot rekvizitai.lt, „Egersund Net“ dirba 289 darbuotojai, vidutinis jų atlyginimas – 955,61 Eur.

Pernai įdarbinti 45 užsieniečiai

Tauragės darbo biržos EURES biuro vyriausioji specialistė Loreta Zdaniauskienė informavo, kad 2017 metais Tauragės teritorinėje darbo biržoje buvo išduoti 55 leidimai dirbti užsieniečiams, iš jų 2 – Rusijos Federacijos, kiti – Ukrainos Respublikos piliečiai. Įdarbinti 45 asmenys.

„Darbo leidimai išduoti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui, elektromontuotojams, virėjui ir muzikos mokytojai. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2018 m. I pusmečiui skelbiamas internete. Šių profesijų atstovams darbo leidimų nereikia, darbdaviai turi kreiptis tiesiai į Migracijos departamentą dėl vizos“, – informavo L.Zdaniauskienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"