Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Baroko šedevras atgims nauju pavidalu

 
2018 02 28 16:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sostinės Antakalnio rajone esantis baroko architektūros paminklas – Sapiegų rūmai – netrukus turėtų būti perleisti Šiuolaikinio meno centrui (ŠMC). Puoselėjama idėja juose įkurti Kultūros pažinimo centrą.

Preliminariai planuojama, kad Kultūros paveldo departamento (KPD) žinioje šiuo metu esantys Sapiegų rūmai ŠMC turėtų būti perduoti valdyti per artimiausias kelias savaites. Tiksli perdavimo data dar nežinoma, bet procesas pradėtas sausio mėnesį.

Žadama, kad Sapiegų rūmai ir pasikeitus valdytojui bus atviri – ŠMC įsileis gidus ir ekskursijas tokiomis pat sąlygomis, kaip dabar tai daro KPD. Po rekonstrukcijos rūmuose duris turėtų atverti centras, supažindinsiantis visuomenę su kultūra.

Tikimasi, kad kuriant ekspozicijas ir kultūrinę-edukacinę programą sutiks bendradarbiauti istorikai, tyrinėtojai ir kuratoriai, nebūtinai gyvenantys ar mokęsi Lietuvoje.

Sulaukė užduoties

Pasiūlyti Sapiegų rūmų veiklos viziją Kultūros ministerija pakvietė ŠMC 2017 metų vasarą. Centro direktoriaus Kęstučio Kuizino teigimu, tuo metu kaip tik į pabaigą ėjo vienas iš šio baroko architektūros paminklo rekonstrukcijos etapų, tad reikėjo spręsti, kas rūmuose bus ateityje, kad būtų galima tęsti jų atkūrimo darbus. „Ministerija į mus kreipėsi su užduotimi – suformuoti Kultūros pažinimo centro viziją. Džiaugėmės šia mintimi ir mums pareikštu pasitikėjimu, bet labiausiai tuo, kad Vilniuje gali atsirasti dar vienas įdomus, patrauklus kultūros centras, kuris galbūt taptų šiuo metu atgyjančio Antakalnio rajono dalimi. Kultūros pažinimo centro idėja dar tik pradėta plėtoti, be abejo, ji ateityje keisis, tačiau dėl kelių svarbių atspirties taškų jau sutariama“, – kalbėjo ŠMC direktorius.

Pasak K. Kuizino, naujasis centras jokiu būdu neturėtų tapti ŠMC, kuris koncentruojasi į naujausius šiuolaikinio meno reiškinius (čia pristatomos Lietuvos ir užsienio šalių šiuolaikinio meno tendencijos; siekiama ugdyti visuomenės sampratą apie šiuolaikinį meną, jo ištakas, savitumą, kultūrinę vertę, ryšius su tarptautiniais meno ir kultūros procesais). Sapiegų rūmuose, kaip planuojama, būtų vykdomos platesnės Kultūros pažinimo centro funkcijos, apimant įvairius laikotarpius, meno sritis ir formas, siekiant pritraukti įvairias auditorijas, atskleisti skirtingų periodų, meno sričių ir formų sąsajas, istorinę kultūros bei meno raidos dinamiką.

Netaps tradiciniu muziejumi

K. Kuizinas tvirtina, kad barokinis Sapiegų rūmų ansamblis, jo istorija ir išlikusios freskos – puikus atspirties taškas kurti pasakojimus apie kultūros ir visuomenės vertybes įvairiuose kontekstuose bei įvairiais laikotarpiais, pradedant nuo seniausių laikų iki šiandienos. „Kviestume lankytojus susipažinti su šiomis istorijomis parodose, ekskursijose ir kitose edukacinėse programose. Rūmų erdvės taptų scena įvairiems šiandienos kultūros renginiams – koncertams, konferencijoms. Numatoma įrengti ir darbo erdves, kurių kol kas taip trūksta miesto menininkams bei kultūros organizacijoms“, – dalijosi planais ŠMC vadovas.

Ši nauja institucija nevirstų tradiciniu muziejumi, nes nekauptų muziejinės kolekcijos. Tiesa, dalis ekspozicijų, kaip numatoma, bus nuolatinės – juk minėtas freskas ar rūmų erdvėse įrengtą skaityklą lankytojai galės rasti bet kada. „Mūsų, šios vizijos autorių, tikslas – į pažinimo centro veiklą įtraukti kitų valstybinių ir privačių muziejų, archyvų fondus, esančius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, įskaitant universitetines kolekcijas ir rašytojų ar architektų paveldą. Tikimės, kad kuriant ekspozicijas ir kultūrinę-edukacinę programą sutiks bendradarbiauti istorikai, tyrinėtojai ir kuratoriai, nebūtinai gyvenantys ar mokęsi Lietuvoje“, – vylėsi K. Kuizinas.

Jo nuomone, naujasis Kultūros pažinimo centras turėtų atspindėti šiuolaikinę tendenciją, kai vis daugiau dėmesio skiriama sąsajoms tarp skirtingų disciplinų, ir prisidėti prie būtinų pokyčių švietimo srityje. „Manome, kad jo veikla galėtų padėti sumažinti ir kultūrinį atotrūkį, kurį nemažai miestiečių jaučia tarp savo kultūrinio konteksto ir to, kurį puoselėja ir kuriam atstovauja ŠMC ar kitos meno institucijos. Jų visų bendras tikslas – prisidėti ugdant sąmoningą, kūrybingą, atsakingą visuomenę, kurstyti jos smalsumą, – aiškino K. Kuizinas. – Programai toliau plėtoti ir įgyvendinti reikia milžiniškų išteklių, tačiau esame tikri, kad tokio centro veiklos rezultatai būtų neįkainojami. ŠMC tam skiria per daugiau kaip du veiklos dešimtmečius sukauptą patirtį įgyvendinant įvairius kūrybinius, edukacinius, tarptautinius projektus ir įtraukiant į šią veiklą įvairių sričių profesionalus bei organizacijas.“

Vieni gražiausių ir puošniausių

Sapiegos – rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų giminė, labiausiai sustiprėjusi XVII amžiuje. Net 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas. Prabangius rūmus Vilniuje XVII amžiaus pabaigoje pastatė aktyvus ir žinomas karvedys bei politikas Kazimieras Jonas Sapiega.

Kaip teigiama Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės parengtame pristatyme, barokinius Sapiegų rūmus projektavo architektas Giovanni Battista Frediani. Jis aktyviai dalyvavo statant ir kitus garsiausius XVII amžiaus antrosios pusės baroko paminklus Lietuvoje (Šv. Petro ir Povilo bei Pažaislio bažnyčias). Rūmus puošė žymiausi Lietuvos baroko dailės atstovai: stiuko lipdytojas Pietro Perti, tapytojas Michelangelo Paloni. Visą XVIII šimtmetį Sapiegų rūmai ir parkas buvo vieni gražiausių, puošniausių ne tik Vilniuje, bet ir visoje LDK.

Dabartinę išvaizdą rūmai įgavo po XIX amžiaus viduryje vykusios rekonstrukcijos. Cariniais metais čia veikė karinė ligoninė, tarpukariu pastatas buvo pritaikytas universitetinei akių klinikai. 1992 metais jis perduotas Martyno Mažvydo bibliotekai ir nuo tada stovi tuščias. 2005-aisiais rūmai atiteko Valstybės turto fondui, o 2009-aisiais – KPD. Pirmajam rekonstrukcijos etapui buvo skirta Europos Sąjungos finansinė parama.

D. Varnaitės pristatyme pabrėžiama, kad Sapiegų rūmai yra ypatingas, nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas. Tai – vienintelis Lietuvoje išlikęs baroko laikotarpio rūmų ir parko kompleksas, išsaugojęs pirminę architektūrą bei fasadų dekorą. Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių kompleksas dėl išskirtinės architektūrinės bei urbanistinės vertės įtrauktas į kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės. Ryškiausia ansamblio vertybė – rūmai, išsaugoję pagrindiniame fasade autentiškus langų apvadus ir lipdybą. Rūsiuose ir dalyje pirmo aukšto patalpų išliko skliautai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"