Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Atgimsta Tiškevičių koplyčia

 
2018 05 08 16:00
Kretingos grafų Tiškevičių koplyčia turėtų būti atvira visuomenei jau šį rudenį.
Kretingos grafų Tiškevičių koplyčia turėtų būti atvira visuomenei jau šį rudenį. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Kretingoje esanti garsioji grafų Tiškevičių koplyčia, kurią planuojama baigti restauruoti jau šią vasarą, neabejotinai bus naujas šio Žemaitijos perlo turistų traukos taškas.

Paslėptus grafų Tiškevičių sarkofagus saugojusią ir istorine sensacija tapusią koplyčios kriptą visuomenė tikriausiai išvys nuo rudens.

„Į koplyčią bus grąžinti visi šeši karstai, iš jų keturi – sarkofaguose. Grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas jau baigiamas restauruoti. Įrengsime šešis stendus, kuriuose bus pateikiama iliustruota informacija apie koplyčią, jos istoriją ir tuos, kurie čia atgulė amžinojo poilsio. Nuspręsta sarkofaguose rastų įkapių neeksponuoti, palikti karstuose, kaip ir buvo. Grafo Tiškevičiaus kardas irgi bus padėtas prie sarkorfago šono“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Be kita ko, kriptoje prieš restauraciją jau lankęsi žmonės gerokai nustebs: patalpoje atkurti langai, pro kuriuos skverbiasi šviesa.

Dėmesys – autentikai

Tiškevičių koplyčia Kretingoje pradėta restauruoti pernai rudenį. XIX amžiuje statytas neogotikinis kultūros paveldo objektas už beveik 213,5 tūkst. eurų jau šiemet bus pritaikytas lankytojams ir taps atviras visuomenei.

1893 metais paskutinio Kretingos grafo Aleksandro Tiškevičiaus (1864–1945) pastangomis pastatyta raudonų plytų koplyčia prikaustė visuomenės dėmesį 2014-aisiais, kai archeologai pastato rūsyje, betoniniuose postamentuose, aptiko paslėptus didikų palaikus. Vienoje slėptuvių buvo užmūryti Žiemos sodo įkūrėjo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) ir jo žmonos Sofijos Tiškevičienės (1837–1919) palaikai. Grafai palaidoti prašmatniuose sarkofaguose.

Mokslininkams ir muziejininkams praardžius sutuoktinių palaikų slaptavietę paaiškėjo, kad jų amžinojo poilsio vieta prieš kelis dešimtmečius buvo apiplėšta. Kituose betoniniuose postamentuose rasti dar du sarkofagai. Viename – vos penkerių metukų grafų anūkės Marijos palaikai. Kitame sarkofage palaidotos moters tapatybė iki šiol nežinoma.

Toje pačioje kriptoje prieš kelis dešimtmečius aptikti ir trys mediniai karstai. Kaip paaiškėjo, vienas jų buvo tuščias, kituose – XVII amžiuje gyvenusių Kazimiero ir Jadvygos Tiškevičių palaikai. Kretingos muziejaus iniciatyva pernai koplyčia pradėta restauruoti, nes norima naują turistinę vietą atverti lankytojams ir pagerbti Kretingos grafus. Ankstesni jos tvarkymo darbai buvo atlikti nekokybiški, kriptoje nuolat kaupėsi drėgmė. Dabar čia atsivers visai kitas vaizdas.

Kaip tvirtino koplyčią restauruojančios UAB „Pamario restauratorius“ darbų vadovas Valdemaras Montvydas, iššūkis buvęs nemenkas. „Atlikta apie 70–80 proc. darbų. Visus juos turėtume baigti birželio mėnesį. Jau dabar iš išorės matyti kitoks koplyčios vaizdas, nes atstatėme atramines raudonų plytų sienas ir laiptus. Vadovavomės ikonografija. Anksčiau buvo tik žemių pylimas be sienelių. Daugiausia vargome tvarkydami pamatus. Teko nukasti apie 3,5 metro aukščio žemių pylimą, kad galėtume pasiekti koplyčios pamatus, juos hidroizoliuoti, sutvirtinti, o paskui pylimą vėl atkurti“, – dėstė V. Montvydas.

Restauratoriai kriptoje įrengs grindų šildymą, drenažą, ventiliaciją. Lankytojai nustebs išvydę langus.

„Koplyčios šonuose būta šviesduobių, bet jos kadaise užpiltos. Kriptoje radome užmūrytas langų arkas, tad atkūrėme tuos langus. Natūrali šviesa į kriptą pateks pro jų viršutinę dalį“, – teigė darbų vadovas.

Julius Kanarskas: „Į koplyčią bus grąžinti visi šeši karstai, iš jų keturi - sarkofaguose."
Julius Kanarskas: „Į koplyčią bus grąžinti visi šeši karstai, iš jų keturi - sarkofaguose."

Pagarba ir pažinimas

Pasakodamas apie būsimą Tiškevičių koplyčios pritaikymą visuomenei, Kretingos muziejaus istorikas J. Kanarskas akcentavo pagarbą grafams.

„Svarstome palikti koplyčią atvirą visomis dienomis, kaip muziejų, bet tik vasarą. Joje, prieangyje, bus įrengta stiklinė pertvara. Nenorime, kad sarkofagai ir karstai taptų atrakcija. Susitarus su muziejumi, organizuojant ekskursijas, lankytojams bus galima patekti už tos stiklo sienos ir iš arti apžiūrėti palaidojimo paminklus“, – aiškino jis.

Anot istoriko, šiuo metu už Kultūros paveldo departamento ir Kretingos rajono savivaldybės skirtus 34 tūkst. eurų baigiamas restauruoti prašmatniausias iš rastų grafo J. Tiškevičiaus sarkofagas. „Jis turėtų sugrįžti į koplyčią birželį. Šiemet bus pradėtas restauruoti Juozapo žmonos Sofijos sarkofagas. Kol vyks darbai, grafienės palaikai bus saugomi mediniame karste koplyčioje. Tos betoninės slėptuvės, išskyrus vieną, nugriautos. Kaip istorinė detalė palikta tik viena, esanti kriptos dešinėje. Šioje slėptuvėje buvo grafų anūkės Marijos sarkofagas“, – kalbėjo J. Kanarskas.

Koplyčios antžeminė dalis taip pat tvarkoma ir turėtų būti atvira visuomenei baigus darbus. Kretingos muziejininkai nusprendė šiose patalpose įrengti išgelbėtų kaltinių koplytstulpių, kryžių ekspoziciją.

„Muziejininkas Juozas Mickevičius nuo 1962-ųjų iki 1978-ųjų važinėjo po Kretingos rajono kaimus ir rinko ornamentuotus metalinius koplytėlių, koplytstulpių, stogastulpių kryžius. Buvo tokie laikai, kai, vykstant melioracijos vajui, naikintos sodybos“, – pasakojo J. Kanarskas.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė „Lietuvos žinioms“ yra minėjusi, kad Tiškevičių koplyčią norima pritaikyti ir sakralinės muzikos, poezijos skaitymo vakarams. „Tai turėtų būti teminiai ir prasmingi renginiai. Pavyzdžiui, skirti Kretingai nusipelniusiems, miesto kapinėse palaidotiems žmonėms. Būtų galima skaityti paskaitas apie juos, viešinti biografijas. Norime atiduoti duoklę ne tik grafams Tiškevičiams, bet ir kitiems Kretingos šviesuoliams“, – tuomet sakė ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"