Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Arsenas tampa vandens tiekėjų galvos skausmu

 
2018 10 24 14:00
Tomo Urbelionio/fotobankas nuotrauka

Nors specialistai tikina, kad Lietuvoje iš žemės gelmių naudojamas vanduo yra vienas švariausių pasaulyje, šiemet jau nebe pirmą kartą gręžinių vandenyje aptinkamas padidėjęs arseno kiekis verčia tuo abejoti. Šiuo metu tiriamas daugelio mažesnių gręžinių vanduo.

Pastaruoju metu padidėjęs arseno kiekis buvo aptiktas viename viešame gręžinyje, jo vanduo centralizuotai tiekiamas dviejų Marijampolės savivaldybės kaimų gyventojams. Vasarą padidintas arseno kiekis buvo nustatytas ir dvejuose privačiuose gręžiniuose Raseinių rajone, taip pat ir viešųjų vandenviečių vandenyje. Mokslininkai vis dar negali atsakyti, kaip ir iš kur vandenyje atsirado arseno. Šiuo metu tiriamas daugelio mažesniųjų gręžinių vanduo.

Jurga Arustienė: „Arsenas gali būti gamtinės kilmės, bet gali būti ir taršos pasekmė, į vandenį gali jo patekti ir su gręžimo ar vandens ėmimo įranga.“

Rado ne tik arseno

Patikrinus netoli Marijampolės esančio Geležinių kaimo gręžinio vandenį, kuris pasiekia dviejų kaimų gyventojus, buvo nustatytas didesnis, nei leidžia higienos normos, sunkiojo metalo – arseno – kiekis. Litre vandens jo buvo 12 mikrogramų, todėl dar penktadienį kaimų gyventojams buvo uždrausta gręžinio vandenį gerti arba jį naudoti maisto gamybai. Geriamuoju vandeniu gyventojai aprūpinami jo atvežus cisternomis.

Kaip ir iš kur daugiau kaip 100 metrų gylio gręžinio vandenyje atsirado žmogui kenksmingo cheminio elemento, dar aiškinamasi. Taip pat neaišku, ar ilgai žmonės gėrė arsenu „paskanintą“ vandenį, nes iki šiol tiriant vandenį jo niekada nebuvo ieškota. „Svarstome atgaivinti netoliese esantį dabar nenaudojamą gretimo kaimo gręžinį, kad iš jo galėtume tiekti vandenį žmonėms. Žinoma, tik tuo atveju, jei vandens tyrimai parodys, kad jis atitinka nustatytus reikalavimus. Jei ne – teks ieškoti vietos, kur būtų galima gręžti naują gręžinį“, – teigė UAB „Sūduvos vandenys“ direktorius Gintautas Jankauskas.

Jo žodžiais, Geležinių kaimo gręžinio vandens kokybė buvo tikrinama pagal planą. Iš viso buvo tikrinamas 29 kaimų gręžinių vanduo. 10 gręžinių vandenyje rasta padidėjusi mangano koncentracija, o arseno norma viršyta tik vieno – Geležinių kaimo – gręžinio vandenyje.

Kovojo su lervomis

Geležinių kaimo vandenvietės „radinys“ – jau antras šiais metais smūgis Marijampolės vandens tiekėjams. Jiems teko ilgai kovoti su uodo trūklio lervomis, kurių vis buvo aptinkama miesto gyventojams tiekiamame vandenyje. Nors vandens tiekėjai teigė, kad ėmėsi visų priemonių viešai tiekiamo vandens tinklams išvalyti – juos plovė, dezinfekavo, kova su uodo trūklio lervomis truko ne vieną mėnesį.

Buvo nustatyta, jog uodai trūkliai į geriamojo vandens tiekimo sistemą pateko senojoje, miesto teritorijoje esančioje vandenvietėje, jos patalpos nebuvo reikiamai sandarintos. Uodai į vidų galėjo patekti pro nesandarius langus, ventiliaciją. O dėl technologinių ypatybių šioje vandenvietėje vanduo išgaunamas kartu su sieros junginiais, o vėliau jis turi nugaruoti atviroje sistemoje, kad neturėtų nemalonaus kvapo.

Dėl per ilgai užsitęsusios kovos su uodais bei tinkamai apie tai neinformavus gyventojų, vasarą pareigų neteko tuometis vandenį tiekiančios bendrovės „Sūduvos vandenys“ direktorius Algis Kadišius.

Nebuvo netikėta

Šią vasarą gręžinių vandenyje arseno rasta ir kitame Lietuvos regione – Raseinių rajono kaimuose. UAB „Raseinių vandenys“ tyrė Ražaitėlių, Šienlaukio vandenviečių ir kai kurių rajono gyventojų privačių gręžinių vandens kokybę. Tuomet tyrimų rezultatai parodė, kad didesnis nei leistina (Lietuvos higienos normoje nustatyta ribinė vertė 10 mikrogramų litre) arseno kiekis nustatytas Poškiškės (15,2 mikrogramo) ir Ražaitėlių (29,6 mikrogramo) kaimuose esančiuose privačiuose gręžiniuose, arti ribinės vertės (9,91 mikrogramo) – ir Ūnikių kaimo gyventojo gręžinyje.

Jurga Arustienė: "Arsenas gali būti gamtinės kilmės, bet gali būti ir taršos pasekmė, į vandenį gali jo patekti ir su gręžimo ar vandens ėmimo įranga." "Jonavos naujienų" nuotrauka
Jurga Arustienė: "Arsenas gali būti gamtinės kilmės, bet gali būti ir taršos pasekmė, į vandenį gali jo patekti ir su gręžimo ar vandens ėmimo įranga." "Jonavos naujienų" nuotrauka

Centralizuotai tiekiamame vandenyje arseno kiekis neviršija nustatytos ribinės vertės, tačiau, palyginti su pernai atliktais tyrimais, arseno koncentracija yra gerokai didesnė. Taip pasakytina net ir apie tuos gręžinius, kurie buvo išgręžti pernai. Pavyzdžiui, Ražaitėlių vandenvietės tiekiamame vandenyje aptikta 8,6 mikrogramo arseno litre, Šienlaukio – 5,8 mikrogramo.

Raseinių rajono vadovai linkę manyti, kad rajono gręžinių vandenyje randamas arsenas yra gamtinės kilmės ir jo išvengti nepavyks, todėl šią toksinę medžiagą ketinama šalinti iš centralizuotai tiekiamo vandens.

Neaišku iš kur

Arsenas į geriamąjį vandenį patenka iš natūralių organinių medžiagų puvimo procesų bei per žemės ūkio ir pramonines nuotekas – iš chemijos, farmacijos, elektronikos, tekstilės, optikos, energetikos, trąšų pramonės įmonių ir jų gaminių. Arseno yra ir akmens anglių pelenuose. Ypač didelė arseno rizika kyla naudojant gręžinį ar šulinius, esančius prie didesnių fermų arba gausiai tręšiamų laukų. Tačiau vandens užterštumo arsenu, neturinčiu nei kvapo, nei skonio, patys gyventojai negali nustatyti, tai galima padaryti tik laboratorijose.

Tuo tarpu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad net labai nedidelis arseno kiekis yra toksiškas. Ši kancerogeninė medžiaga gali būti mažakraujystės, neuritų, odos uždegimų, nuplikimo, galvos skausmų, skrandžio ir žarnyno, kvėpavimo takų, neuropatijos, anemijos, regėjimo, klausos, hemodinamikos sutrikimų bei kitų neigiamų pasekmių priežastis. Arseno sukeltos ligos gali pasireikšti ne iš karto, nes tai sunkusis metalas, kuris paprastai kaupiasi žmogaus organizme.

Iš kur arsenas atsirado Geležinių kaimo gręžinio vandenyje – kol kas neaišku. Vietos maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai mano, kad tai gali būti arba iš kur nors toliau požeminių vandenų atplukdyti teršalai, arba jis yra gamtinės kilmės. „Lietuvos žinių“ kalbinta Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens išteklių poskyrio vedėja Jurga Arustienė sakė, kad negalima tiksliai nustatyti arseno kilmės. Jis gali būti gamtinės kilmės, bet gali būti ir taršos pasekmė, į vandenį gali jo patekti ir su gręžimo ar vandens ėmimo įranga. „Tačiau tai tik spėjimai. Jokių išsamių arseno tyrimų nebuvo atlikta“, – tikino mokslininkė. Anot jos, nuo seno manyta, kad Lietuvos požeminiuose vandenyse arseno neturėtų būti. Tai patvirtindavo ir didžiųjų vandenviečių vandens tyrimai. Tačiau šiemet pradėjus masiškai tirti mažesnių gręžinių vandenį arseno jau aptinkama.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"