Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Alytaus neįgaliesiems talkins pagalbininkai

 
2018 08 22 16:00
Kristina Dūdonytė: "Tereikia greitesnių ir tikrų sisteminių pokyčių, o ne jų imitacijos.“
Kristina Dūdonytė: "Tereikia greitesnių ir tikrų sisteminių pokyčių, o ne jų imitacijos.“ Asmeninio archyvo nuotrauka

Nuo šiol Alytaus neįgalieji gali tikėtis didesnės pagalbos namuose – miesto savivaldybė finansuoja asmeninio asistento paslaugas, jos neįgaliesiems nieko nekainuos.

Alytus yra pirma šalies savivaldybė, mėginanti neįgaliems gyventojams siūlyti asmeninio asistento paslaugas. Negalią turintys žmonės tikina, kad šis bandymas tėra menka dalis to, ką gali gauti kitų Europos Sąjungos (ES) šalių neįgalieji.

Finansuos iš sutaupytų lėšų

Apie tai, kad yra asmeninių asistentų poreikis, Lietuvos neįgalieji kalba jau nebe vienus metus. Kol kas mūsų šalyje tam tikros srities asmeninio asistento paslaugas savo nariams siūlo nevyriausybinės organizacijos, gavusios tam pinigų iš vadinamųjų reabilitacijos projektų, finansuojamų valstybės ar ES biudžetų lėšomis. Tačiau tokių projektų įgyvendinimo laikas yra trumpas. Be to, neįgalusis, jei to jam reikia, paslaugas turėtų gauti kur kas daugiau nei keturias valandas, kaip yra dabar.

Alytuje gyvena per 5 tūkst. neįgaliųjų, daliai jų padeda šešios nevyriausybinės organizacijos. Tačiau, kaip pripažino Alytaus miesto merijos Socialinio skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė, šių organizacijų pagalba apima tik nedidelę dalį miesto neįgaliųjų – 138 asmenis.

„Asmeninio asistento pagalba turėtų būti įteisinta ne tik socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintomis tokių paslaugų organizavimo ir teikimo bei asmeninio asistento veiklos gairėmis, bet ir kitais įstatymų įgyvendinamaisiais aktais. Kol kas jų visų nėra, o pagalbos neįgaliesiems reikia jau dabar“, – tikino S. Dumbliauskienė.

Pasak jos, todėl Alytaus miesto valdžia ir nutarė, kad tokios paslaugos būtų pradėtos teikti iš sutaupytų socialinės paramos lėšų.

Keturiems asmeniniams asistentams įdarbinti planuojama skirti 14,75 tūkst. eurų. Jau surengtas darbdavių atrankos konkursas. Paraiškas pateikė trys Alytuje veikiančios nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus skyrius, VšĮ „Gerumo skraistė“ ir Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centras.

„Kol kas neturime nė vieno prašymo skirti asmeninį asistentą, tačiau tikrai yra žmonių, kuriems jis reikalingas. Šiemet tik bandome išsiaiškinti tokių paslaugų poreikį. Jei eksperimentas pasiteisins, tikimės kitąmet tokias paslaugas teikti didesniam neįgaliųjų ratui „, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino S. Dumbliauskienė. Anot jos, kol nėra reikiamų teisės aktų, neįgaliesiems, kuriems teikiamos asmeninio asistento paslaugos, už jas primokėti nereikės.

Nuo ryto iki vakaro

„Asmeninis asistentas turėtų būti savarankiško gyvenimo įrankis. Švedijoje ši paslauga apima keletą poreikių – asmeninę higieną, apsitarnavimą (nusirengimą, apsirengimą, maitinimąsi), komunikavimą ir judėjimą. Pats neįgalusis pasirenka, kada ir kur reikės paslaugos, bei nusprendžia, kaip ji bus suteikta. Žmogus renkasi ne tik paslaugas, bet ir patį asistentą. Jis turi teisę jo atsisakyti, jei šis dėl kokių nors priežasčių netinka“, – „Lietuvos žinioms“ teigė viena iš asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ steigėjų alytiškė Kristina Dūdonytė. Stažuodamasi Švedijoje, ji analizavo asmeninio asistento paslaugų teikimo sistemą šioje šalyje.

Anot K. Dūdonytės, Švedijoje yra 21 tūkst. neįgaliųjų, kuriems teikiamos tokios paslaugos. 60 tūkst. žmonių dirba asmeniniais asistentais, tarp jų yra ir lietuvių. Negalią turintis asmuo gauna tiesiogines išmokas, priklausančias nuo paskirto darbo valandų skaičiaus. Jas neįgalusis gauna iš socialinio draudimo agentūros, jei paslaugų poreikis viršija 20 val. per savaitę. Kitais atvejais išmokas moka savivaldybė, kurioje asmuo gyvena.

„Nors Lietuvoje deklaruojama, kad asmeninio asistento paslaugos teikiamos, realiai jas būtų galima vadinti socialinio darbuotojo paslaugomis“, – tikino K. Dūdonytė.

Nėra sistemos

Lietuvoje šiuo metu rengiamasi naujovei – bandomajam projektui, kai Kauno ir Šiaulių miestų neįgalieji galės prašyti asmeninio asistento paslaugų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Daiva Zabarauskienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad jau yra pasibaigęs konkursas parenkant organizacijas, teiksiančias šias paslaugas.

„Asmeninio asistento paslaugos bus teikiamos ne visiems šių miestų neįgaliesiems, o tik turintiesiems psichikos ir proto negalią – aktyviems neįgaliesiems nuo 16 iki 65 metų, lankantiems kokį nors užimtumo centrą ar turintiems darbą, jo ieškantiems, išėjusiems iš stacionarių globos įstaigų. Tai bus paslaugos, susijusios su asmens higiena, asmens mobilumu, jo užimtumu, socialiniais santykiais“, – pasakojo ji.

Anot D. Zabarauskienės, tam, kad visi Lietuvoje gyvenantys neįgalieji galėtų pasirinkti asmeninį asistentą, kol kas nėra finansinių resursų. Be to, neaišku, kaip turėtų veikti tokia sistema.

K. Dūdonytės teigimu, asmeninio asistento paslaugos yra teikiamos daugiau nei 25-iose Europos valstybėse, todėl vargu ar reikia bandymų, pakanka išanalizuoti kitų šalių patirtį ir pritaikyti Lietuvai tinkamus principus. Pavyzdžiui, Latvijoje jau penkerius metus neįgalūs žmonės gali pasinaudoti viena pagrindinių savarankiško gyvenimo pagalbos priemonių, savivaldybės rūpinasi darbo užmokesčiu asmeniniams asistentams. Valstybė skiria tiesiogines išmokas negalią turintiems žmonėms, ir jie patys disponuoja skirtais pinigais bei atsiskaito su asmeniniu asistentu, taip pat pateikia atitinkamas ataskaitas.

„Lietuvoje neįgalieji tokios galimybės vis dar neturi, bet ir mūsų šalyje gali būti taip pat, kaip ir kitose ES valstybėse, tereikia greitesnių ir tikrų sisteminių pokyčių, o ne jų imitacijos“, – įsitikinusi K. Dūdonytė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"