Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Zoologijos sodui – pavojaus signalas

 
2018 04 27 10:20
Rekonstravus sodą kupranugariai liks toje pačioje vietoje. / 
Rekonstravus sodą kupranugariai liks toje pačioje vietoje. /  Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Bręsta precedento mūsų šalyje neturintis atvejis – dėl sustabdyto viešųjų pirkimų konkurso prabilta apie galimą Lietuvos zoologijos sodo (LZS) naikinimą. Tačiau tikėtina, kad aistros kurstomos tenorint atleisti šios įstaigos vadovą ir pertvarkyti jos valdymo struktūrą.

Šiemet 80-metį minintis Lietuvos zoologijos sodas per pastaruosius du dešimtmečius išgyveno įvairių peripetijų: būta atvejo, kai prisirijusi virvių nugaišo žirafa, sklandė kalbų apie sodo iškėlimą už Kauno. Dabar, gavus Europos Sąjungos (ES) finansavimą ir pamažu vykdant rekonstrukciją, Aplinkos ministerijos netenkina LZS veikla.

Aurimas Didžiokas: „Jei stringantį projektą pradėsime 2019 metais, baigsime jį 2022-aisiais, o jei startuosime 2020 metais, turėtume finišuoti skambant paskutiniam skambučiui – 2023-iaisiais.“

Tačiau padėtis nėra tokia apverktina, kaip bandoma vaizduoti. Tai liudija ir faktas, kad balandžio 25 dieną gautas patikinimas, jog LZS trejiems metams pratęstas laikotarpis patekti į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociaciją (EAZA).

LZS nuo 2013 metų įgyvendina europinius projektus. Stringantis trečiasis yra didžiausias. Jo finansavimo sutartyje, anot LZS direktoriaus Aurimo Didžioko, rekonstrukcijai numatyta 12,3 mln. eurų. „Pirmas rangos ir projektavimo darbų konkursas pripažintas neįvykusiu, nes jame dalyvavo vos vienas pretendentas. Šiam LZS siūloma kaina pasirodė per maža. Dalyvis deklaravo galintis atlikti darbus už 26 mln. eurų. Antras konkursas buvo sustabdytas, nes pasikeitė Viešųjų pirkimų įstatymas, o trečias laukia teismo verdikto ir Viešųjų pirkimų tarnybos tyrimo išvadų“, – susidariusią situaciją apibūdino A. Didžiokas.

Patys muša, patys rėkia?

Balandžio 17 dieną Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje diskutuojant apie LZS viešuosius pirkimus šio komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika pareiškė turįs informacijos, jog konkursas, skirtas projektavimo ir statybos darbams pirkti bei gyvūnų gyvenimo sąlygoms gerinti, gali būti sustabdytas dėl to, kad buvo pritaikytas konkrečioms įmonėms. Dėl šio konkurso teismui pateikti dviejų kitų šalių ieškiniai. Komiteto posėdyje nuskambėjo ir radikali nuomonė – jei projektas nepavyks, derėtų apsispręsti, ar Lietuvai apskritai reikia zoologijos sodo.

Tai papiktino LZS direktorių. „Būtina kartą ir galutinai nuspręsti – reikia Lietuvai zoologijos sodo ar ne. Kai žinome, kad jis reikalingas, tada atitinkamai investuojame. Dabar viskas matuojama iš kito galo. Jei ES lėšos stringa, vadinasi, mums zoologijos sodo nereikia?“ – retoriškai klausė A. Didžiokas.

Direktoriaus teigimu, visuomenės aplinkosauginį švietimą skatinančios infrastruktūros atnaujinimo LZS projektas stringa viešųjų pirkimų procedūrose ne vien dėl teisminių ginčų, jis ilgai derintas ir su Aplinkos ministerija bei Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), nuo kurių ir priklauso finansavimas. Esą ministerija pati muša ir pati rėkia.

Aplinkos ministerijos ES investicijų ir ekonominių priemonių departamento direktorius Inesis Kiškis pripažino, kad rekonstrukcijos projektą vilkina ne pats LZS, o tie, kurie skundžia viešųjų pirkimų konkursus. Jo žodžiais, zoologijos sodas yra tarsi įkaitas, nes dėl rangovų skundų negali toliau vykdyti rekonstrukcijos planų.

„Noriu tik pakartoti, kad komitete konstatavau, jog šiemet savo 80-metį švenčiantis sodas buvo vienas pažangiausių, kai pradėjo savo veiklą. Dabar matome visiškai kitą situaciją. Aplinkos ministerijai svarbiausia – gyvūnų gerovė. Todėl jei nebus pasinaudota europinėmis lėšomis ir proga pakeisti sodo veidą, neišvengiamai reikės pereiti prie aptarimo dėl jo ateities ir konkrečios strategijos įgyvendinimo. Išeitys gali būti kelios, bet pagrindinis principas – nevalia leisti, kad keičiantis gyvūnų laikymo standartams ir reikalavimams liktume prie senųjų ir nesugebėtume tinkamai užtikrinti gyvūnų gerovės“, – „Lietuvos žinioms“ atsiųstame komentare dėstė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Jo tikinimu, zoologijos sodo reikia tiek Kauno miestui, tiek visai Lietuvai. „Vis dėlto sodas turi būti modernus, galintis užtikrinti, kad jame esantys gyvūnai nepatiria kančių, kad yra tinkamos sąlygos jiems gydyti, prižiūrėti. Būtina sukurti maksimaliai patogias sąlygas gyventi. Aplinkos ministerija labai atidžiai stebi sodo veiklą. Vyksta tiek politinės vadovybės, tiek specialistų susitikimai su LZS vadovais ir darbuotojais. Zoologijos sodo atnaujinimas, kaip viena pagrindinių užduočių, ne kartą įvardyta jo vadovybei. Šiuo etapu svarbiausia, kad sodo darbuotojai susitelktų į pastangas įgyvendinti planuojamus projektus ir užtikrinti gyvūnų gerovės klausimų sprendimą, kai prasidės rekonstrukcija“, – aiškino viceministras.

Veiksmai priklausys nuo tyrimo išvadų

LZS direktorius A. Didžiokas tikino, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) tyrimo išvados dar neturi, todėl nesiryžta imtis konkrečių veiksmų. „Viskas priklausys nuo to, kas ten bus parašyta. VPT, reaguodama į skundus, atlieka tyrimus, išreiškia savo nuomonę, tad jos atsakymas mums svarbus. Tačiau dėl to, ar nepažeidėme kokių nors įstatymų, nuspręs teismas. Jo posėdis suplanuotas gegužės 14 dieną. Vienu atveju galėsime tęsti pirkimą, kitu – turėsime skelbti naują“, ‑ kalbėjo jis.

APVA vadovas Ignotas Šalavėjus „Lietuvos žinioms“ sakė, kad apie tolesnę įvykių eigą bus galima spręsti tik gavus VPT išvadas. „Tačiau pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, perkančioji organizacija bet kada, iki pasiūlymų pateikimo termino, gali nutraukti pirkimo procedūras ir pradėti jas iš naujo“, – pridūrė jis.

I. Šalavėjus patikino, jog dar nėra susidūręs su atveju, kai dėl nepavykusio viešųjų pirkimų konkurso būtų uždaromas objektas ar kalbama apie jo naikinimą. Užsiminus, kad galbūt vertėtų inicijuoti viešųjų pirkimų taisyklių ir metodikos peržiūrėjimą, jis pažymėjo: „Už pirkimų taisykles ir metodiką yra atsakinga VPT. Jos atstovai per susitikimus buvo informuoti apie agentūros matomą riziką dėl LZS pirkimo.“

A. Didžiokas įsitikinęs, kad LZS pavyks panaudoti ES lėšas. „Jei stringantį projektą pradėsime 2019 metais, baigsime jį 2022-aisiais, o jei startuosime 2020 metais, turėtume finišuoti skambant paskutiniam skambučiui – 2023-iaisiais“, – skaičiavo sodo vadovas.

Suplanuota daug permainų

Kol verda aistros, LZS rengiamasi griauti du senus statinius. Vietoj jų planuojama statyti modernų veterinarijos ir karantino pastatą.

Įgyvendinant projektą daugiausia dėmesio bus skiriama terariumams, akvariumams ir paukščių zonai. Dabar pastatas, kuriame laikomi egzotiniai ropliai, žuvys ar sparnuočiai, yra 800 kv. metrų. Naujojo plotas sieks iki 3 tūkst. kv. metrų.

Ketinama pakeisti daugumą voljerų, tačiau gyvūnai „gyvenamosios“ vietos, galima sakyti, nekeis. Kitur iškelti planuojama tik leopardus, tigrus ir beždžiones. Pastarųjų vietoje už maždaug 3 mln. eurų norima įrengti edukacijos ir informacijos centrus bei muziejų.

Aurimas Didžiokas./Vilmos Kasperavičienės nuotrauka
Aurimas Didžiokas./Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Minėtame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje parlamentarą Liną Balsį papiktino LZS vadovo ataskaitoje paminėtas faktas, kad gyvūnams trūksta maisto. „Tada tikrai svarstykime, ką daryti ir su zoologijos sodu, ir su direktoriumi“, – siūlė jis.

Tokios kalbos leidžia manyti, jog triukšmas sukeltas norint pakeisti LZS direktorių. „Lietuvos žinių“ duomenimis, rudenį planuojama pertvarkyti LZS valdymo struktūrą.

„Atlikau pašarų skaičiavimą dar „prie lito“, 2013-aisiais. Žirafos pašarams per metus reikėjo 30 tūkst. litų (9 tūkst. eurų), tigro – 20 tūkst. litų (6 tūkst. eurų), nykštukinio begemoto – 10 tūkst. litų (3 tūkst. eurų). 2016 metais, jau cirkuliuojant eurui, perskaičiavau: žirafos pašarams įsigyti prireikė 16 tūkst. eurų, tigro – 8 tūkst. eurų, nykštukinio begemoto – 5 tūkst. eurų“, ‑ vardijo A. Didžiokas.

Per metus zoologijos sodo gyvūnai suėda 500 tonų įvairių pašarų: 150 tonų šieno, 100 tonų žolės, 40 tonų mėsos, 6 tonas baltos duonos, 4 tonas bananų, 41 tūkst. kiaušinių, išgeria 1400 litrų mineralinio vandens.

Asignavimai LZS ir gyvūnų pašarams panaudotos lėšos (LZS duomenys)

MS Word

Metai Išleista pašarams, eurais Skirta biudžeto lėšų ir gauta pajamų už suteiktas paslaugas, eurais
2014 234 329 1 718 836
2015 271 067 2 285 900
2016 293 793 1 731 000
2017 299 500 1 965 500

Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų panaudojimas (Aplinkos ministerijos duomenys)

2014 m. – 72,4 tūkst. eurų pašarams, 43,3 tūkst. eurų paukščių voljerų remontui.

2015 m. – 5,2 tūkst. eurų baliniams vėžliams išsaugoti, 72,4 tūkst. eurų pašarams, 20 tūkst. eurų asmens apsaugos priemonėms.

2016 m. – 75 tūkst. eurų pašarams, 2,6 tūkst. eurų edukaciniams renginiams, 3 tūkst. eurų narystės tarptautinėse organizacijose mokesčiams, 5 tūkst. eurų asmens apsaugos priemonėms.

2017 m. – 100 tūkst. eurų pašarams, 20 tūkst. eurų asmens apsaugos priemonėms, 1 tūkst. eurų inkubatorinei įrangai.

2018 m. – 100 tūkst. eurų pašarams.

ES parama

2007–2013 metų finansavimo periodas

2 projektai, kurie baigti įgyvendinti 2015 metais. Išmokėtos visos lėšos – 652,3 tūkst. eurų.

„Lietuvos zoologijos sodo teritorijos galimybių studijos ir detaliojo plano parengimas“ – 65,1 tūkst. eurų (tik ES lėšos).

„Pasirengimas Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimui“ – 587,2 tūkst. eurų (tik ES lėšos).

2014–2020 metų finansavimo periodas

„Visuomenės aplinkosauginį švietimą skatinančios infrastruktūros atnaujinimas Lietuvos zoologijos sode“. Projekto vertė be papildomo finansavimo – 12,3 mln. eurų.

Be to, lėšų skirta pagal įvairius investicinius projektus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"