Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

VMVT smūgis gyvūnų globėjams: badaujantys arkliai – kontroliuojama situacija

 
2018 06 02 13:43
2015 metais iš A. Šaulio ūkio perimtas arklys Genijus neišgyveno 
2015 metais iš A. Šaulio ūkio perimtas arklys Genijus neišgyveno  ŽGA nuotrauka

Pusbadžiu gyvenantys arkliai ankštuose garduose, šieną iš mėšlo po kojų iš bado traukiantys kumeliukai, kuriems nepadėta nei maisto, nei vandens – visa tai Lazdijų rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovams atrodo, kad „situacija kontroliuojama“ ir nekelia grėsmės arklių gyvybei. 

Lietuvoje veikiančiai Žirgų globos asociacijai (ŽGA) – intensyvus metas. Prieš kurį laiką gelbėję apleistus keturkojus Širvintų rajone, dabar prašo visuomenės pagalbos sprendžiant kitą, nepalyginamai katastrofiškesnę gyvūnų nepriežiūros bėdą.

„Kiek tų gyvūnų nebūtų gaila, ir jų baisiausiai gaila, plyšta širdis, kai tu kiekvieną kartą nuvažiavęs, apžiūrėjęs, turi pripažinti, jog tu eilinį kartą pralaimėjai, turi nusisukti ir išeiti tuščiomis rankomis, palikdamas tuos gyvūnus ten kentėti.“

ŽGA savo Feisbuko paskyroje platina istoriją apie Lazdijų rajone esančiame Antano Šaulio ūkyje aptiktus siaubingai kenčiančius arklius. Pasakojama, kad pirmą kartą į ŽGA akiratį A. Šaulys pateko dar 2015 metais. Tuo metu ūkyje buvusių arklių būklė pašiurpintų net visko mačiusius: vienos kumelės koja buvo apimta gangrenos. Nepaisant to, A. Šaulys vertė ją vaikščioti, taip bandydamas įrodyti savo filosofiją, esą, jis savo ūkyje bando išveisti „superarklius“, kurie nepaiso sveikatos problemų ir gali ilgą laiką pratempti be vandens ar maisto, yra nereiklūs patalpoms, kuriose laikomi, ir net tokiomis sąlygomis yra produktyvesni nei kiti.

A.Šaulys tuomet savanoriškai perdavė tris prasčiausios būklės arklius ŽGA globai, tarp jų ir kumelę gangrenuojančia koja. Po veterinaro apžiūros paaiškėjo, kad ji kentė su gyvenimu nesuderinamus, siaubingus skausmus, dėl to ją nuspręsta užmigdyti iš karto. Kiti du arkliai taip pat neišgyveno.

Kumelė gangrenuojančia koja kentė nepakeliamus skausmus. 2015 m. / ŽGA nuotrauka
Kumelė gangrenuojančia koja kentė nepakeliamus skausmus. 2015 m. / ŽGA nuotrauka

Tarp išliesėjimo ir prasto įmitimo yra skirtumas, kurį mato VMVT specialistai, bet neįžvelgia gyvūnų mylėtojai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lazdijų skyriaus viršininko Aurido Marcinkaus vertinimu, 2015 metais ūkyje arkliams trūko maisto, tačiau jie „buvo tiesiog prasto įmitimo, bet neišliesėję“. Anot jo, grėsmės jų gyvybei VMVT nematė ir nemato iki šiol. Dėl to kreipimesi į teismą nurodė, jog prašo tik ištirti situaciją, o ne konfiskuoti gyvūnus. A. Marcinkus paaiškino kokiose situacijose tas pavojus vis gi atsiranda: „Kai buvo tie žirgai trys perleisti asociacijai, tai va tiems žirgams buvo pavojus. Dėl to mes bandėm visais įmanomais būdais įkalbėti, kad jis pats sutiktų, jeigu jis nebūtų sutikęs, tada mes būtume kreipęsį į teismą su prašymu konfiskuoti.“

„Man susidaro toks įspūdis, kad ŽGA stengiasi ne tai, kad žirgams padėti, bet stengiasi, kad jie būtų konfiskuoti. Mano tokia nuomonė. Mes stengiamės padėti, kad tie žirgai gautų kuo geresnes sąlygas, kiek tai įmanoma“, – pridūrė jis.

Priminus pašnekovui, kad gyvūnai neišgyveno, A. Marcinkus atkirto: „Jie neišgyveno dėl to, kad juos užmigdė ŽGA. Išsivežė. O ar jie būtų išgyvenę ar ne, tai čia dar klausimas didelis. Bet jie matė tikslą, kad juos išvežti iš to ūkininko, juos užmigdyti ir utilizuoti.“

Jo manymu, globėjai paskubėjo užmigdyti iš A. Šaulio paimtus keturkojus: „Ta viena, kur gangrenuota koja buvo, taip, bet kitus arklius kur užmigdė, aš būčiau linkęs palaikyti juos geresnėmis sąlygomis ir jie tikrai būtų atsigavę.“

Gyvūnų globėjai apie tai turi savo nuomonę ir net tai patvirtinančius dokumentus. Likę du arkliai, kurie „tikrai turėjo atsigauti“ pragyveno dar apie porą mėnesių – nepaisant intensyvios priežiūros, gero maisto ir brangių vitaminų. Pirmoji krito kumelė – vieną rytą ji tiesiog nebesugebėjo atsikelti. Po visų įmanomų bandymų pastatyti ją ant kojų buvo nuspręsta užmigdyti. Mat gulintys arkliai pasmerkti lėtai mirčiai. Netrukus po to sava mirtimi krito eržilas. Jis išvežtas skrodimui į Vilnių, kur, be kitų bėdų, nustatyta, kad organizmas buvo pernelyg nusilpęs, kad atsistatytų.

Bėdos nesibaigė

2018 metų vasarį ŽGA vėl sulaukė skambučio apie A. Šaulio ūkyje esančius kritinės būklės arklius. VMVT inspektoriaus tą kartą prisikviesti nebuvo galimybių, nes buvo savaitgalis, tad ŽGA atstovai kreipėsi tiesiai į policiją. Policininkų dėka patekus į ūkį gyvūnų globėjai atrado jame net daugiau arklių nei 2015 metais.

„Šio apsilankymo metu radome 16 arklių. Gyvūnai neturėjo vandens, pašaro, atrodė išliesėję, gardai nemėžti, tamsūs bei ypatingai mažo dydžio, gyvūnai akivaizdžiai neturi jokio judėjimo, sutrikusi psichinė būklė, ūkininkui bandant prie jų prieiti, paniškai bijojo“, – rašoma Feisbuko įraše.

ŽGA atstovė Olga Choroškova sako, kad ir tuomet ūkininkas bandė įrodinėti, jog viskas tvarkoje – išsivedęs vieną kumeliuką į lauką varinėjo jį išsigandusį po kiemą. Jo neglumino net tai, kad kumeliukas ne kartą klupo, nes neturėdamas raumenų masės ir jėgų, ilgai nešertas, tiesiog nesugebėjo risnoti.

Vizito metu vienas policijos pareigūnų nuėjo apžiūrėti teritoriją ir joje aptiko dar vieną tvartą, kuriame buvo laikomi keturi visiškai jauno amžiaus kumeliukai. Visame tvarte nebuvo nei žiupsnelio šieno ar vandens.

„Iš to bado jie rinko šieną iš po savęs, traukė iš to nežinia kiek laiko nevalyto mėšlo, kuriame stovi“, – liudija Olga.

Padėtis nepagerėjo ir 2018 metais / ŽGA nuotrauka
Padėtis nepagerėjo ir 2018 metais / ŽGA nuotrauka

Tarnyba panikos nekelia

Tačiau VMVT nepraranda optimizmo ir šįkart. „Jeigu būtų grėsmė gyvybei, tai per penkis metus bent vienas, du ar trys žirgai tikrai būtų kritę“, – sakė A. Marcinkus.

Pastebėjus faktą, kad žirgai nečipuoti ir neįmanoma atsekti kiek jų krito ar atsirado naujų, valdininkas aiškina, jog visos reikiamos mikroshhemos nupirktos ir šiuo metu yra pas veterinarą, tačiau A. Šaulys atsisako juos pažymėti. „Tai man ką dabar, su policija eiti su juo muštis?“ – retoriškai klausė valdininkas.

Jis užtikrino, kad situacija ūkyje nuolat stebima ir kontroliuojama: „Mes mažiausiai tris kartus per metus ten lankomės oficialiai, dar tarp patikrinimų užvažiuoja inspektoriai taip, pro šalį važiuodami į šventę kokią ar pan. Pagal reglamentą privalome ten lankytis nustatytais, dažnesniais intervalais, mat ūkis įtrauktas į padidintos rizikos grupę“, – tikino A. Marcinkus.

Tiesa, realybė kiek kitokia. LŽ paprašius pateikti informaciją kiek kartų pas A. Šaulį lankėsi VMVT bei kiek skirta nuobaudų, buvo gautas ne kartą šį ūkį tikrinusio gyvūnų gerovės specialisto Rolando Žuko raštiškas atsakymas: „Nuo 2013 metų ūkis tikrintas 6 kartus, skirtos 3 administracinės nuobaudos, taip pat uždraustas arklių įvežimas, išvežimas dėl ženklinimo reikalavimų nesilaikymo.“

Nors pats R. Žukas su žurnalistais tiesiogiai bendrauti atsisakė, ŽGA pateiktas susirašinėjimas su inspektoriumi – daugiau nei iškalbingas: „Pamąstykite, gal kartais kas nupirktų kelis arklius iš jo – yra ir jauniklių, nes vienas iš sprendimo būdų yra ir arklių skaičiaus mažinimas, ir šėrimo gerinimas“, – išeitį gyvūnų globėjams siūlo VMVT inspektorius.

Jo viršininko nuomone, tai visiškai normali situacija, kuomet inspektorius, matydamas prastą padėtį ūkyje bando siūlyti sprendimus.

Savo ruožtu gyvūnų globėjai tokių pasiūlymų neskuba priimti, motyvuodami tuo, kad problemos esmės tai neišspręs – išsipirkus net visus A. Šaulio arklius nėra jokios garantijos, kad jis už tuos pinigus nenusipirks naujų. Be to, žirgus globojančios organizcijos pagrindinis siekis, kad VMVT pakeistų savo požiūrį į gyvūnų kančias ir aktyviau veiktų užtikrinant jų gerovę.

„Man asmeniškai kartais būna labai sunku suvokti, kodėl valstybinė įstaiga, kuri turėtų būti ta, kuri gina gyvūnų teises, nesugeba atstovėti gyvūnų teisių net tokiais akivaizdžiai kraupiais atvejais kaip A. Šaulio. Kur pažeidimai tęsiasi daugybę metų ir yra pernelyg akivaizdūs. Atrodo, tarsi jie paduoda jį į teismą tik tam, kad mes atsikabintume“, – apmaudo neslėpė O. Choroškova.

„Plyšta širdis, kai tu kiekvieną kartą nuvažiavęs, apžiūrėjęs, turi pripažinti, jog tu eilinį kartą pralaimėjai, turi nusisukti ir išeiti tuščiomis rankomis, palikdamas tuos gyvūnus ten kentėti. Ir viskas tik dėl to, kad valstybės patikėtą misiją juos saugoti vykdantys asmenys, kurie gauna už tai atlyginimus, labiau nori ramios biurokratinės kasdienybės nei spręsti tokias kritines situacijas“, – ašarų nesulaikydama kalbėjo gyvūnų gynėja.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"