Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Šylant orams su nerimu laukiama žolės gaisrų

 
2018 04 07 20:52
LŽ archyvo nuotrauka

Sausus ir saulėtus orus ugniagesiai ir aplinkosaugininkai sutinka su nerimu: būtent tokiu oru padaugėja žolės degintojų.

Nors šiemet žolė dega rečiau ir mažiau, neišvengta skaudžių nelaimių, kai nuo žolės užsiliepsnojo gyvenamieji pastatai, o Molėtų rajone toks gaisras nusinešė žmogaus gyvybę.

Žolės degintojams ar savo žemės neprižiūrintiems savininkams už sudegusius plotus gali būti skiriamos baudos, be to, tenka atlyginti gamtai padarytą žalą: ji gali siekti nuo šimto iki kelių tūkstančių eurų.

Šiemet gaisrų mažiau

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, šiemet gaisrų pievose kilo mažiau: į iškvietimus ugniagesiai iki trečiadienio vyko 759 kartus, pernai per tą patį laikotarpį – 881 kartą. Mažesnis ir išdegęs žolės plotas: 55,8 tūkst. arų, pernai jis siekė 79,1 tūkst. arų.

Kaip BNS sakė Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, tai iš dalies lemia oro sąlygos, todėl pasitaisius orams, saulei ir vėjui išdžiovinus pievas, nerimaujama, kad gaisrų gali kilti daugiau.

„Degintojams sutrukdė oras, bet va vakar viena diena buvo geresnė, šilta, gera buvo, tai iš karto gaisrininkai praneša, kad buvo septyniolika išvažiavimų. (...) Savaitgalį, matyt, gaisrininkai darbo turės per akis, tokia bent jau yra nuojauta“, – ketvirtadienį sakė G. Markauskas.

Anot jo, ilgainiui auga ir žmonių sąmoningumas, tačiau aplinkosaugininkas abejoja, ar įprotį deginti žolę artimiausiu metu pavyks išgyvendinti.

„Čia turi užaugti nauja karta. Tie, kurie yra, jiems gali kuolą ant galvos tašyti, išauklėti jų – nebeišauklėsi“, – kalbėjo aplinkosaugininkas.

Pasak jo, žolės gaisrų mažėja ir vykstant žemės grąžinimams: paprastai deginami apleisti plotai, nes žemės savininkas už sudegusią pievą gali būti nubaustas net ir tuo atveju, jei nėra įrodoma, kad būtent jis ją padegė.

Patys padega, patys kviečia ugniagesius

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per sausą žolę ugnis keliauja 25 kilometrų per valandą greičiu, tuo metu einančio žmogaus greitis siekia apie keturis kilometrus per valandą. Sparčiausiai dega aukšta ir sausa žolė, jos liepsnos gali pasiekti net dviejų-keturių metrų aukštį. Ligotiems žmonėms ypač pavojingi degančios žolės dūmai.

„Dažnai žmonės patys padega, o paskui kviečia gaisrininkus: gelbėkite, mano namai sudegs, nesuvaldo tos ugnies. Tada gaisrininkai skambina mums: atvažiuokite, patys „prisiduoda“ padegėjai“, – pasakojo G. Markauskas.

Šiemet aplinkosaugininkai nubaudė septynis padegėjus, tačiau bausmių gali sulaukti daugiau žemės savininkų, nes informacija apie sudegusius plotus perduodama Nacionalinei mokėjimo agentūrai, ji nustato savininką ir taiko jam finansines sankcijas.

Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Dar didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą.

Pasak G. Markausko, už patį padegimo faktą suskaičiuojama 100 eurų siekianti žala gamtai, net jei išdegė nedidelis žemės lopinėlis. Už didesnius plotus, taip pat už saugomose teritorijose padegtą žolę, žala gamtai gali siekti ir iki kelių tūkstančių eurų.

Ugniagesių duomenimis, šiemet užfiksuoti du atvejai, kai nuo žolės nukentėjo žmonių turtas, vieno gaisro metu žuvo žmogus.

Kovo 20 dieną Vilniaus rajone, Klevinų kaime, degė keliems savininkams priklausantis medinis gyvenamasis namas, garažas ir ūkinis pastatas. Atvykus ugniagesiams, jie jau buvo apimti liepsnos, ugnis sunaikino visus pastatus.

Gaisro metu sudegė ir automobiliai „Opel Vectra“ ir „Toyota“, apdegė automobilis „Lada“. Išdegė apie 50 arų žolės. Nuo ugnies pareigūnams pavyko apsaugoti už 20 metrų esantį gyvenamąjį namą.

Pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti ir dėl padegtos žolės.

Kovo 28 dieną Molėtų rajone, Kužų kaime, ugniagesiams pranešta apie degančią žolę, tačiau atvykus paaiškėjo, jog liepsnoja ne tik 20 hektarų pievos, bet ir rąstinis namas. Gaisravietę tvarkę ugniagesiai rado sudegusį žmogų. Šoką patyrusi moteris buvo išgabenta medikų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"