Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

SOS gyvūnai pavergė globėjos širdį

 
2018 02 11 12:00
"SOS gyvūnai" vadovės Ilonos Mezencevos numylėtis Gaurius į prieglaudą buvo atvežtas išbadėjęs, styrančiais šonkauliais.
"SOS gyvūnai" vadovės Ilonos Mezencevos numylėtis Gaurius į prieglaudą buvo atvežtas išbadėjęs, styrančiais šonkauliais. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilnietė Ilona Mezenceva puikiai prisimena 2006 metų sausio 12 dieną – tada ji pirmą kartą savo namuose priglobė keletą užmigdyti pasmerktų gyvūnų. Šiandien jos įkurtuose VšĮ „SOS gyvūnai“ globos namuose gyvena per 130 šeimininkams nebereikalingų šunų ir apie 60 kačių.

Per tuos dvylika metų, kai savo širdį paskyrė beglobiams gyvūnams, Ilona nuo garantuotos mirties išgelbėjo apie 20 tūkst. šunų ir kačių. Nedejuodama dėl žmonių žiauraus abejingumo, ji priglaudžia visus keturkojus – patylomis šeimininkų pririštus prie „SOS gyvūnai“ tvoros stipinų ar gretimų medžių, atvežtus automobiliu ir išmestus prieglaudos prieigose, dėžėse sukrautus nepageidaujamus mažylius kačiukus ir šuniukus.

„Prisimenu visų savo bendražygių vardus ir veidus nuo pat pirmos dienos, kai prieš dvylika metų ėmiau gelbėti pirmuosius keletą gyvūnų.“

Asmeniniai interesai – į antrą planą

„Čia mūsų senbuvis Mėnulis – jis aklas, gyvena prieglaudoje jau ketvertą metų, paėmėme jį iš „Grindos“, kur jis turėjo būti užmigdytas. Šiltai ir sočiai jis pagyvens dar ne vienus metus, kol ateis laikas iškeliauti į vaivorykštės šalį“, – kasydama šiltu paltuku vilkinčio rudžio paausius, šypsojosi gyvūnų prieglaudos šeimininkė. Ilona buvo gyvūnų globos namų Lietuvoje steigimo pradininkė, jos pirmieji bendražygiai šiandien taip pat jau įkūrę gyvūnų prieglaudas. Pradėjusi nuo asmeninės iniciatyvos savo jėgomis gelbėti benamius ir šeimininkų netekusius gyvūnus, moteris pirmoji ėmė kurti struktūrą, veikiančią oficialiai ir legaliai.

„Steigėme viešąją įstaigą, kad galėtume prašyti savo veiklai paramos, turėjome viziją, kaip reikia dirbti. Pirmoji mūsų prieglauda mano mylimo šuns garbei buvo pavadinta „Pifas“, ji glaudėsi mano namuose. Jau vėliau sukūrėme „SOS gyvūnus“, nes globotinių nuolat daugėjo – prižiūrėjome ne tik šunis, bet ir kates“, – pasakojo I. Mezenceva. Jos teigimu, šiandien prieglauda gyvuoja tik geros širdies žmonių nuopelnu: jie aukoja pinigų, perveda 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio kaip paramą „SOS gyvūnų“ prieglaudai, kad čia atsidūrę gyvūnai būtų pamaitinti, prižiūrėti, išgydyti, paskiepyti.

Ilona mato savo veiklos svarbą ir nekreipia dėmesio į tuos, kurie į gyvūnų globą žvelgia skeptiškai – kiekvienas pasirenka tai, kas jam atrodo prasminga. Kai pradėjo šią veiklą, iš pradžių sulaukė ir sutuoktinio pritarimo, tačiau ilgainiui jis pavargo nuo gyvūnų gausos jų namuose. „Buvome radę kompromisą: jis visa galva neria į savo darbus, aš užsiimu savo veikla. Gana ilgai toks susitarimas veikė, tačiau galiausiai vis tiek įvyko skyrybos. O vaikai labai palaiko mano veiklą – ir aštuoniolikmetis sūnus, ir trylikametė dukra supranta mano atsidavimą gyvūnų globai ir patys kiek galėdami prisideda, kad kuo daugiau gyvūnų išgelbėtume“, – pasidžiaugė prieglaudos šeimininkė.

Kūrėsi nuo nulio

Lankantis „SOS gyvūnų“ prieglaudoje, įsikūrusioje Minsko plente, akį džiugino erdvūs ir tvarkingi voljerai, apšiltinti nameliai šunims, specialiai įrengtos patalpos nusenusiems gyvūnams, kačių namai. Tačiau Ilona pripažino, kad kūrimosi pradžia buvo labai sunki – neturėdama nieko, savanorių komanda nuėjo ilgą ir duobėtą kelią, kol pasiekė tai, kuo šiandien gali didžiuotis.

„Dirbome po dvylika valandų per parą, o kartais ir ištisomis paromis, tačiau padarėme savo, ir dabar, nors gyvūnų turime kur kas daugiau, darbo gerokai sumažėjo. Nors buvo tikrai sunku, tuos kūrimosi laikus prisimename su didele meile ir pagarba vieni kitiems“, – prisipažino pašnekovė. Ją supa ištikimų bendražygių būrys, kurie savo laiką skiria beglobiams gyvūnams ir jų gerovei užtikrinti.

Moteris sakė, kad gyvūnai į prieglaudą pakliūva įvairiais būdais – vienus atveža šeimininkai, kurie nori atsikratyti nepageidaujamo ar sergančio augintinio, išvykstantys gyventi į užsienį žmonės atiduoda savo keturkojus tikėdamiesi, kad čia jie suras kitus namus, dėžutėse atkeliauja nepageidaujami mažyliai, kuriuos atsivedė namuose laikomi nesterilizuoti augintiniai.

Kai kurie šunys čia gyvena daugelį metų, nes niekas nenori jų pasiimti. „Šie senjorai pas mus labai mylimi ir gerbiami. Gyvendami kartu septynis, dešimt metų esame labai prie jų prisirišę. Daug gyvūnų esame perėmę iš „Grindos“, kur jiems grėsė būti užmigdytiems. Mūsų senbuviai visi yra ypatingi – luošiukai, akliukai, trikojukai, jie be mūsų globos neišgyventų. Šių globotinių net nesiūlome atėjusiems augintinio žmonėms, mūsų krašte dar nėra įprasta pasiimti iš prieglaudos išskirtinės priežiūros reikalaujantį gyvūną. Tad jie jaukiai leidžia dienas čia – pastatėme jiems „SOS vilties apartamentus“ su šildomomis grindimis, yra atskiras išėjimas į kiemelį, kur jie jaučiasi saugūs“, – aiškino Ilona.

Į Minsko plente esančią prieglaudą atkeliauja ir valkataujantys gyvūnai, apie kuriuos čia dirbantiems savanoriams praneša juos pastebėję žmonės, taip pat netinkamomis sąlygomis laikomi keturkojai. Pasak Ilonos, kartais šeimininkai patys atiduoda blogai prižiūrimą gyvūną pagrasinus baudomis už žiaurų elgesį, tačiau neretai prieglaudos darbuotojams tenka gerokai pakovoti, kol išlaisvina badu marintą ar kitaip kankintą keturkojį.

Antras šansas

Nemažai į prieglaudą patekusių gyvūnų sėkmingai randa naujus mylinčius šeimininkus. Prie šio proceso labai prisideda prekybos centre „Akropolis“ įkurtas „SOS gyvūnų namelis“. Ilona pasidžiaugė, kad žmonės jau žino apie jį ir dažnai ateina čia ieškoti sau augintinio. Per dieną bent vienas prieglaudos gyvūnas iš šio namelio iškeliauja pas naujus šeimininkus. Iš pačios prieglaudos taip pat bene kasdien vienas ar du keturkojai išvyksta į naujus namus. Žiemą šis procesas kiek sulėtėja, tačiau savanoriai su viltimi laukia pavasario, kai vėl galės į naują gyvenimą išlydėti kai kuriuos savo globotinius.

Gyvūnų prieglaudos šeimininkė apgailestavo, kad kai kurie žmonių paimti gyvūnai kartais vėl grįžta atgal. Neįvertinę galimybių juos prižiūrėti, žmonės augintinius grąžina. „Apmaudu, kai paėmęs mažą šuniuką asmuo po kurio laiko atveža jį atgal, nes jis užaugo ir šeimininkas su juo nesusidoroja. Būna atvejų, kai iš mūsų prieglaudos paimtas šuo grąžinamas į kitą prieglaudą. Visus tokius atvejus žinome, nes visi mūsų gyvūnai yra ženklinti ir kitai prieglaudai atiduotas keturkojis iš karto atpažįstamas iš mūsų lusto. Tokių atvejų, ačiū Dievui, nėra daug, bet pasitaiko“, – sakė pašnekovė. Jos teigimu, augintinį kartais priversti grąžinti žmonės, kuriems pasireiškia stipri alerginė reakcija, apie kurią jie iki pasiimdami šunį ar katę net nežinojo.

Iš prieglaudos bene kasdien vienas ar du keturkojai iškeliauja į naujus namus. Žiemą šis procesas kiek sulėtėjo, tad savanoriai su viltimi laukia pavasario.

Siekdami išvengti tokių atvejų, prieglaudos darbuotojai pradėjo taikyti bandomąjį laikotarpį: atėjusiajam ieškoti augintinio siūloma porą mėnesių laikyti pasiimtą šunį ar katę, įvertinti, kaip jie vienas prie kito adaptuojasi, ir tada priimti galutinį sprendimą. Dažnai pirmą kartą augintinį nutarę įsigyti žmonės baiminasi, kad nemokės jo tinkamai prižiūrėti. „Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad būtent tokie „pirmokai“ beveik visada tampa gerais šeimininkais“, – nusijuokė pašnekovė.

Įrengė klinikos patalpas

Visi į prieglaudą pakliuvę gyvūnai pirmiausia apžiūrimi veterinarų, „SOS gyvūnai“ bendradarbiauja su keletu klinikų. Jeigu šuo ar katė turi sveikatos problemų, jis gydomas, vėliau skiepijamas ir būtinai sterilizuojamas arba kastruojamas. Taip pat visiems globotiniams po oda implantuojamas atpažinimo lustas. Nuo praėjusių metų prieglauda vykdo naują projektą – šalia pagyvenusiems šunims skirtų „SOS vilties apartamentų“ įrengti nuosavą veterinarijos gydyklą.

„Čia galėsime suteikti reikalingą gydymą globojamiems gyvūnams, juos skiepyti. Taip pat turime tikslą padėti vienišiems žmonėms, kurie savo iniciatyva globoja, maitina ir sterilizuoja lauko katinukus, kad šie nesidaugintų ir laukinukų būtų kuo mažiau. Dažniausiai tai geros širdies žmonės, tačiau patys sunkiai verčiasi. Taigi galėsime padėti savo veterinarijos klinikoje“, – vylėsi „SOS gyvūnų“ prieglaudos įkūrėja. Gyvūnų globėjos pastangomis klinikos patalpos per metus buvo įrengtos, surastas čia dirbsiantis kvalifikuotas veterinaras, liko sutvarkyti kai kuriuos dokumentus bei formalumus ir planuoti atidarymą bei įkurtuves. „Tai naujas mūsų veiklos etapas, prie kurio taip ilgai ir atkakliai ėjome. Prisimenu visų savo bendražygių vardus ir veidus nuo pat pirmos dienos, kai prieš dvylika metų ėmiau gelbėti pirmuosius kelis gyvūnus. Labiausiai džiaugiuosi, kad sutikau daug žmonių, kuriems taip pat rūpėjo gyvūnai, skaudėjo dėl jų širdį ir jie neliko abejingi“, – gražių žodžių bendraminčiams negailėjo I. Mezenceva.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"