Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Šimtmečio miškasodyje – 100 klonuotų garsių ąžuolų

 
2018 04 27 16:15
Stelmužės ąžuolas
Stelmužės ąžuolas Wikipedia.org nuotrauka

Balandžio 28 dieną visoje šalyje vyks valstybės atkūrimo šimtmečio nacionalinis miškasodis. 

Išskirtinis jo renginys – Lietuvos senolių ąžuolų „perkėlimo“ akcija Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje. Jis prasidės 11 val. ir truks apie pusantros valandos. Čia pasodinti šimtą ąžuolų yra pakviesti Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių ambasadoriai, politikai, valstybės institucijų, visuomenės atstovai.

Rumšiškių miškapievėje bus įkurdinta 100 seniausių Lietuvoje augančių ar augusių ąžuolų klonų: Stelmužės, Mikalojaus Daukšos, Sandariškių, Ramanavo, Šaravų ir kitų arti penkiasdešimties garsių ąžuolų senolių įskiepiai.

Senieji garsiausi Lietuvos ąžuolai

Stelmužės ąžuolas (Imbrado sen., Zarasų r.) – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje – jam apie 1500 metų. Lietuvos gamtos paminklas. Auga Stelmužės kaime.

Mikalojaus Daukšos ąžuolas (Kėdainių m., Babėnai) – pasakojama, kad apie XVI a. vidurį jį sodino lietuvių raštijos pradininkas Mikalojus Daukša, nes jis auga netoli jo buvusios gimtosios sodybos.

Sandariškių ąžuolas (Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų r.) – pasakojama, kad XVI a. per vieną mūšį lietuvių kariuomenė sumušė švedus ir pasiūlė taiką sudaryti neįprastu būdu – ne popieriuje pasirašyti, o pasodinti tris sandoros (taikos) ąžuolus. Nuo tada, kai buvo sudaryta sandoros sutartis, vietovė bei ąžuolas gavę Sandariškių vardą. Jis nulūžo 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžioje. Ant sutrupėjusios kamieno dalies liko tik viena šaka.

Ramanavo ąžuolas – tikslus jo amžius nėra žinomas. Manoma, kad šis galiūnas auga ant Prūskapio. Apie jį pasakoja padavimas: „Dar tuo metu, kai čia tebestūksojo giria, buvo apsistoję kryžiuočiai. Juos užpuolė lietuviai ir visus nugalabijo. Nukautus kryžiuočius suguldė į krūvą ir apipylė žemėmis, kadangi buvo pelkėta vieta, nebuvo įmanoma iškasti duobę. Taip atsiradusi kalvelė, ant jos išaugo ąžuolas.“

Šaravų ąžuolas (Kėdainių r., Šaravų miškas) – 1960 m. paskelbtas saugomu. Šis labai įspūdingas ąžuolas turėjęs dvi viršūnes. 1981 m. vieną iš jų nulaužė audra. 2010 m. ąžuolas nudžiūvo.

Rozalimo ąžuolas (Rozalimas, Pakruojo r.) – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas nuo 1999 m. Aukštis – 25 m, kamienas – daugiau kaip 5,75 m apimties.

Mingėlos ąžuolas (Vieštovėnų k., Plungės r.) – manoma, kad jam gali būti 600–700 metų. Botaninis gamtos paminklas, vienas iš kelių išskirtinių ąžuolų Lietuvoje, turintis daugiau kaip 7 m apimties kamieną. Vadinamas Mingėlos ąžuolu, nes šalia tebegyvena žmonės tokia pavarde. Jų penkios kartos rūpinasi šiuo medžiu.

Adamavo ąžuolas (Adamavo k., Švenčionių r.) – skaičiuoja šeštąjį šimtmetį. Respublikinės reikšmės gamtos paveldo objektas. Aukštis – 26,5 m, kamieno apimtis – 6,65 m.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"