Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Redakcijos paštas. Barbarai sunaikino jūrinio erelio lizdą

 
2018 06 06 11:30
Šis jūrinio erelio jauniklis sužieduotas 2015 metų birželio 1 dieną. Paukštis didelis pavojingas, agresyvus, jaunikliai sveria iki penkių kilogramų. Šiuos paukščius dėl savo paties ir paukščio saugumo gali žieduoti tik profesionalūs ornitologai-aukštalipiai. /
Šis jūrinio erelio jauniklis sužieduotas 2015 metų birželio 1 dieną. Paukštis didelis pavojingas, agresyvus, jaunikliai sveria iki penkių kilogramų. Šiuos paukščius dėl savo paties ir paukščio saugumo gali žieduoti tik profesionalūs ornitologai-aukštalipiai. / Dariaus Musteikio nuotrauka

Jūrinis erelis nekaltas, kad susisuko lizdą brandžiame, sename kažkieno pušyne, o lizdui iškritus, tame pačiame medyje buvo įrengta dirbtinė lizdavietė, atstatyta lizdinė teritorija. Tačiau medis, kuriame buvo Lietuvos raudonosios knygos saugomo paukščio lizdas, – nukirstas. Pats mano padarytas dirbtinis lizdas voliosi ant žemės vienoje krūvoje su šakomis.

Aprašysiu labai liūdną Lietuvos raudonosios knygos saugomo paukščio jūrinio erelio istoriją. Tiesiog nežinau, kur kreiptis dėl pagalbos, stabdant miško kirtėjų barbariškus veiksmus.

2014 metais iš buvusios VĮ „Druskininkų miškų ūrėdijos“ miško inžinieriaus Audriaus Norkūno sužinojau, kad Utiekoje netoli Žeimių kaimo prie Nemuno,Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, peri jūrinis erelis ir turi natūralų lizdą pušyje. Šis lizdas buvo įtrauktas į Saugomų rūšių informacinę (SRIS) sistemą.

Medis buvo nukirstas ir aplinkui iškirstos stambios pušys, eglės. Viskas išvežta stambia technika. Lizdavietė sunaikinta, mano padarytas dirbtinis lizdas voliosi ant žemės vienoje krūvoje su šakomis.

Kadangi esu ornitologas-aukštalipys-žieduotojas, atvykau 2015 metų birželio 1 dieną prie minėto lizdo. Radau jį stambioje pušyje netoli pelkutės. Lizdas buvo įspūdingo dydžio. Pagal baltas išmatas po lizdu buvo matyti, kad jis yra užimtas ir jame yra jauniklių.

Užlipus į lizdą alpinistinės įrangos pagalba, kadangi aukštis nemažas apie 24–25 metrus, lizde radome vieną didelį jūrinio erelio jauniklį. Jauniklis tėvų buvo maitinamas lydekomis ir antimis, sumedžiotomis turbūt Nemune, kadangi lizdas buvo nuklotas šių paukščių ir lydekų kaulais. Jauniklis saugiai buvo nuleistas ant žemės ir sužieduotas žiedais, jų numeriai. Lietuviškas raudona-mėlyna LITHUANIA KA757 ir spalvinis juodas L207. Jauniklis užkeltas saugiai atgal į lizdą.

Šio žieduoto jauniklio labai įdomi istorija.

Pasirodo, jis stebėtas 2015 metų gruodžio 19 ir 2016 sausio 17 dieną prie dirbtinės lesyklos maita, Pogorzelse,Podlaskie, Lenkijoje. Žiedai buvo nuskaityti Pawel Mazurek ir Jaroslawa Kochinio teleskopo pagalba šių lenkų kolegų ornitologų.

Taipogi 2017 vasario 5 dieną prie dirbtinės lesyklos maita, šis erelis stebėtas Punios šile, Lietuvoje. Žiedus teleskopo pagalba nuskaitė ornitologas Renatas Jakaitis.

Kitais metais, tai yra 2016-ųjų gegužės 26 dieną, atvykęs prie šio lizdo labai nuliūdau, nes jis buvo ant žemės. Pasirodo, lūžo apatinė šaka ne perėjimo metu, ir visas lizdas nugarmėjo žemėn. Kadangi žinau, kad jūriniai ereliai labai prieraišūs savo lizdinei teritorijai, nusprendžiau savo lėšomis padaryti dirbtinį lizdą. Tai maždaug kainuoja nuo 410 iki 450 eurų, priklausomai nuo to, kur jis daromas Lietuvoje. Tai man nemaži pinigai, bet ko nepadarysi dėl erelių išsaugojimo, kad galėtum lizdą atstatyti tame pačiame medyje, padaryti jį stiprų, saugų, ilgalaikį.

2017 metų kovo 25 dieną su kolegomis aukštalipiu Egidijumi Adomaičiu ir pagalbininku Juozu Kalinausku atvykome į minėtą vietą daryti jūriniui ereliui dirbtinį lizdą. Eidami link lizdinės buvusios vietos pastebėjome, kad nemažai stambių pušų, beržų buvo nukirsta, bet galvojome, kad tai – vėjo sunaikinti medžiai ir miškininkų gal sutvarkyti.

Daromas dirbtinis lizdas, darbo daug, aukštis didelis. Labai pavojingas ir sunkus darbas.
Daromas dirbtinis lizdas, darbo daug, aukštis didelis. Labai pavojingas ir sunkus darbas.

Susinešę visas medžiagas, per penkias valandas padarėme dirbtinį lizdą šiems paukščiams tame pačiame medyje, kuriame ir buvo anksčiau natūralus. Lizdas išėjo šaunus, ir išvažiuodami namo palinkėjome šiems paukščiams saugiai įsikurti naujuose namuose 2017 metais. Dar pasivaikščiojęs po šią vietą visai netoli už kokių 65–75 metrų radau naujai sukamą jūrinio erelio lizdą labai plonoje pušyje. Medis tikrai nėra saugus tokiam dideliam lizdui. Apie šį naują rastą lizdą informacija buvo įtraukta į SRIS sistemą.

Kadangi 2017 metais jūrinių erelių žiedavimo periodu buvau susirgęs sunkia liga (kaklo išvarža), šis lizdas dirbtinis bei rastas natūralus mano nebuvo patikrintas ir informacijos apie abiejų lizdų užimtumą neturiu.

Šių, 2018 metų, birželio dieną su kolega arboristu-aukštalipiu Tautvydu Kuodžiu atvykome į šią vietą. Sustoję prie keliuko jau pastebėjome didelę šviežiai išskirstą kirtavietę. Eidami link lizdo matėme iškirstas pavienes stambias pušis.

Labai nuliūdę dėl tokios situacijos, patraukėme link natūralaus lizdo, kurį radau dar 2016 metais kraunamą.

Labai apsidžiaugėme, kaip pamatėme, kad šis lizdas jūrinių erelių užimtas, po lizdu buvo rasta labai daug baltų išmatų. Todėl supratome, kad šiame lizde yra jaunikliai. Prie šio lizdo buvo matyti, kad nupjautos ir išvežtos stambios pušys. Taip galimai darbuojasi miško kirtėjai, nors teritorija įtraukta į SRIS sistemą ir yra saugoma 200 metrų spinduliu, kurioje negali būti vykdoma jokia ūkinė veikla. Bet tai – nė motais.

Užlipę į lizdą radome du didelius jūrinių erelių jauniklius maitinamus lydekomis, pagautomis matomai Nemune. Jaunikliai buvo saugiai nuleisti ant žemės ir sužieduoti žiedais: vienas –

lietuviškas raudona-mėlyna LITHUANIA KA 784 ir spalvinis juodas L234, kitas – lietuviškas raudona-mėlyna LITHUANIA 785 ir juodas L235.

Sužieduoti jaunikliai buvo saugiai įkelti atgal į lizdą. Tačiau ir šio lizdo situacija bei likimas neaiškus...

Apie nukirstą medį su dirbtiniu lizdu buvo informuotas Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius, T. Ivanausko zoologijos muziejaus ir Lietuvos žiedavimo centro vadovas Ričiardas Patapavičius, į vietą atvyko pats buvusios VĮ „Druskininkų miškų ūrėdijos“ miško inžinierius Audrius Norkūnas. Tačiau naudos iš to jokios – jie tik skėsčiojo rankomis.

Jūrinis erelis nekaltas, kad susisuko lizdą brandžiame, sename kažkieno pušyne, o lizdui iškritus, tame pačiame medyje buvo įrengta dirbtinė lizdavietė, atstatyta lizdinė teritorija. O kam tada rūpi, tik man vienam? Nors tai yra Lietuvos Raudonosios knygos saugoma rūšis. Jūrinis erelis – pats didžiausias paukštis Lietuvoje, prieš 30 metų perėjo Lietuvoje vos dvi poros Čepkelių rezervate ir Neringoje. Tai buvo didelė retenybė, ir tik ornitologo-mokslinio darbuotojo Deivio Dementavičiaus dėka, keliant Lietuvoje dirbtinius lizdus šiems paukščiams, jų populiacija atsistatė ir stabilizavosi.

Šie jaunikliai jau dideli ir labai greitai, gal po savaitės, paliks lizdą. Aišku šio natūralaus lizdo ateitis miglota ir manau greitai šis medis su lizdu bus vėl eilinį kartą nukirstas.Kaip išsaugoti šios saugomos Raudonosios knygos Jūrinių erelių poros lizdinę teritoriją, lizdavietę nežinau. Prašau visų jūsų pagalbos pabandyti sudrausminti ir sustabdyti miško kirtimą toliau. Kadangi jūriniai ereliai labai prieraišūs savo lizdinei teritorijai ir daugelį metų joje peri. Dėkingas būsiu visiems už supratimą ir pagalbą išsaugojant šio paukščio lizdinę teritoriją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"