Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Paukščiai gali matyti magnetinius laukus ir dabar jau žinoma kaip tai yra įmanoma

 
2018 09 25 16:07
pixabay.com nuotrauka

Paslaptis, kaip paukščiai sugeba orientuotis, galiausiai gali būti išspręsta – mokslininkai teigia, kad dėl paukščių akyse esančio specialaus baltymo jie įgauna tokių specifinių galių ir sugeba „matyti“ magnetinius Žemės laukus.

Specifinis akių baltymas pavadintas Cry4 ir tai yra baltymas, kuris priklauso vadinamai kriptochromų grupei. Tai mėlynai šviesai jautrūs fotoreceptoriai, kurie yra randami tiek augaluose, tiek gyvūnuose ir jie atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant cirkadinį (paros) ritmą.

Ką gi paukščiai iš tikrųjų mato? Deja, bet mes negalime sužinoti, kaip pasaulis atrodo žvelgiant per kitos rūšies akis, bet turime labai tvirtą spėjimą.

Per pastaruosius metus surinkta nemažai įrodymų, kurie įrodo, kad paukščių akyse yra kriptochromų. Pastarieji yra atsakingi už paukščių gebėjimus orientuotis. Kalbant paprastai, paukščiai tiesiog mato magnetinius laukus ir toks gebėjimas pavadintas magnetoreakcija.

Jau yra žinoma, kad paukščiai magnetinį lauką gali jausti jei yra prieinama tam tikro bangų ilgio šviesa. Tyrimai parodė, kad paukščių magnetoreakcija remiasi mėlyna šviesa. Ir panašu, jog tai yra vizualus mechanizmas, pagrįstas kriptochromais.

Prie šių tyrimų dirbo dvi biologų komandos. Mokslininkai iš Lundo universiteto, Švedijoje, tyrinėjo zebrines amadinas, o tyrėjai iš Carl von Ossietzky Oldenburgo universiteto, Vokietijoje, analizavo europinius strazdus klajoklius.

Lundo komanda zebrinių amadinų smegenyse, raumenyse ir akyse išmatavo trijų kriptochromų Cry1, Cry2 ir Cry4 genų ekspresiją. Jų hipotezė teigė, kad kriptochromai, susiję su magnetoreakcija, turėtų veikti visą parą.

Jie nustatė, kad Cry1 ir Cry2 ekspresija svyravo, tačiau Cry4 išliko pastovi, todėl jis ir yra labiausiai tikėtinas magnetoreakcijos specifinis baltymas.

Tokie patys tyrimai buvo atlikti ir su strazdais klajokliais, kurie parodė lygiai tokius pačius rezultatus. „Mes taip pat nustatėme, kad Cry1a, Cry1b ir Cry2 mRNA rodo ryškius cirkadinius svyravimus, o Cry4 parodė labai silpną svyravimą“, – teigė mokslininkai.

Tyrėjai padarė ir dar keletą įdomių išvadų. Paaiškėjo, kad Cry4 yra susitelkęs tinklainės regione, gaunančiame daug šviesos, kas skamba logiškai, kalbant apie nuo šviesos priklausomą magnetoreakciją.

Kitas atradimas parodė, kad europiniai strazdai klajokliai turi padidėjusią Cry4 ekspresiją migracinio sezono metu, lyginant su nemigruojančiais paukščiais.

Visgi, mokslininkai teigia, kad reikia daugiau tyrimų ir tik tada bus galima galutinai patvirtinti, jog Cry4 baltymas yra ta priežastis, dėl kurios paukščiai mato magnetinius laukus.

Dabartiniai tyrimų įrodymai yra labai stiprūs, tačiau vis dar ne galutiniai, nes ir Cry1 bei Cry2 buvo taip pat susiję su magnetoreakcija ankstesniuose sodinės devynbalsės ir vaisinės muselės (drozofilos) tyrimuose.

Tad paukščių su nefunkcionuojančiu Cry4 stebėjimas galėtų padėti patvirtinti šio baltymo atliekamą vaidmenį, o kiti tyrimai padėtų išsiaiškinti Cry1 įtaką.

Ką gi paukščiai iš tikrųjų mato? Deja, bet mes negalime sužinoti, kaip pasaulis atrodo žvelgiant per kitos rūšies akis, bet turime labai tvirtą spėjimą. Pasak mokslininkų, tyrėjas Klaus‘as Schulten‘as buvo pirmasis 1978 metais nuspėjęs magnetoreakcinius kriptochromus. Tad šie baltymai gali suteikti savotišką „filtrą“ magnetiniam laukui per visą paukščio regos plotą.

Zebrinių amadinų tyrimai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Journal of the Royal Society“, strazdų klajoklių – „Current Biology“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"