Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Pasaulis stebi ypatingą reiškinį danguje

 
2018 01 31 16:25
Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasaulis stebi ypatingą reiškinį danguje, NASA pradėjo tiesiogines Mėnulio transliacijas iš savo teleskopų Kalifornijoje ir Arizonoje.

Toks įspūdingas fenomenas įvyko tik prieš 152 metus!

12 val. 51 min. Grinvičo (14 val. 51 min. Lietuvos) laiku prasidėjęs visiškas Mėnulio užtemimas truks kiek ilgiau nei valandą.

„Mėnulis – vienas įspūdingiausių objektų mūsų Saulės sistemoje, – pareiškė N. Petro. – Tai iš tikrųjų yra raktas, (leidžiantis)“ suprasti Saulės sistemą aiškinantis Mėnulio geologiją ir paviršių.“

NASA 10 val. 30 min. Grinvičo (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku pradėjo tiesiogines Mėnulio transliacijas iš savo teleskopų Kalifornijoje ir Arizonoje.

Pastarąjį kartą šie trys reiškiniai buvo sutapę 1982 metais, o kitą kartą tai įvyks tik 2037-aisiais.

Geriausiai Mėnulio užtemimas bus matomas vakarinėje JAV dalyje bei Kanadoje ankstų trečiadienio rytą vietos laiku, o Ramiojo vandenyno regiono ir Azijos gyventojai užtemimą galės stebėti naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį.

JAV Rytinėje pakrantėje šio reiškinio nebus matyti; Europa ir didžioji dalis Afrikos bei Pietų Amerikos šio reginio taip pat neišvys.

Mėlynuoju Mėnuliu vadinama antrąkart per mėnesį įvykstanti pilnatis. „Supermėnulis“ – reiškinys, kai pilnaties arba jaunaties fazėje esantis Mėnulis atrodo esantis arčiau ir ryškesnis nei įprastai.

Be to, tuo pat metu Žemė atsidurs tiesioje linijoje tarp savo palydovo ir Saulės, mesdama ant Mėnulio savo šešėlį, ir bus galima stebėti pilną Mėnulio užtemimą.

Kruvinasis mėnulis

Tačiau dalis šviesos, prasiskverbusius per Žemės atmosferą, nudažys tą dangaus kūną baugiai raudona spalva, sukurdama „kruvinojo mėnulio“ reginį.

„Vadinu tai mėnulių „Super Bowl“ (amerikietiškojo futbolo nacionalinės lygos finalu)“, – pirmadienį sakė Mėnulio tyrinėtojas Noah Petro (Nojus Petras) iš JAV kosmoso agentūros NASA Goddardo kosminių skrydžių centro, įsikūrusio Grinbelto mieste Merilando valstijoje.

Kiti specialistai šį reiškinį vadina „mėlynuoju kruvinuoju supermėnuliu“.

Bet kokiu atveju, jei dangus bus giedras, reginys bus nepaprastas.

Iš tikrųjų Mėnulis arčiausiai Žemės buvo antradienį – dangaus kūnus skyrė 359 tūkst. kilometrų. Tai yra beveik 2 400 km toliau nei sausio 1-ąją stebėtas „supermėnulis“. Per trečiadienio užtemimą Mėnulis bus dar toliau nuo Žemės – už 360 200 kilometrų.

Nors „supermėnulis“ laikomas ne tokiu rimtu ir įdomiu mokslininkams reiškiniu kaip kad užtemimas, tai yra šansas paskatinti žmones pradėti žiūrėti į Mėnulį, sakė N. Petro.

„Vadinu tai mėnulių „Super Bowl“ (amerikietiškojo futbolo nacionalinės lygos finalu)“, – pirmadienį sakė Mėnulio tyrinėtojas Noah Petro iš JAV kosmoso agentūros NASA Goddardo kosminių skrydžių centro, įsikūrusio Grinbelto mieste Merilando valstijoje.

Kiti specialistai šį reiškinį vadina „mėlynuoju kruvinuoju supermėnuliu“.

Bet kokiu atveju, jei dangus bus giedras, reginys bus nepaprastas.

Arčiausiai žemės buvo antradienį

Iš tikrųjų Mėnulis arčiausiai Žemės buvo antradienį – dangaus kūnus skyrė 359 tūkst. kilometrų. Tai yra beveik 2 400 km toliau nei sausio 1-ąją stebėtas „supermėnulis“. Per trečiadienio užtemimą Mėnulis bus dar toliau nuo Žemės – už 360 200 kilometrų.

Nors „supermėnulis“ laikomas ne tokiu rimtu ir įdomiu mokslininkams reiškiniu kaip kad užtemimas, tai yra šansas paskatinti žmonės pradėti žiūrėti į Mėnulį, sakė N. Petro.

„Esu Mėnulio tyrinėtojas. Myliu Mėnulį. Noriu apginti Mėnulį“, – pridūrė mokslininkas.

Kadangi šįkart bus galima išvysti ir mėlynąjį Mėnulį, „tai pernelyg gera galimybė, kad ją praleistumėt“, sakė jis.

Mokslininkai teleskopais iš Havajų stebės į vieną liniją išsirikiavusius Saulę, Žemę ir Mėnulį bei rinks duomenis iš NASA palydovo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO), besisukančio aplink Žemės palydovą.

Lygiai kaip per visišką Saulės užtemimą, praėjusį rugpjūtį stebėtą JAV, atvėso Žemės paviršius, per trečiadienio užtemimą atvės ir Menulio paviršius. Mokslininkai tyrinės šį staigų atvėsimą, kai tiesioginių Saulės spindulių šilumą pakeis didžiulis šaltis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"